Miegant kvėpavimas sustoja 7-10 kartų per valandą

Kas yra kvėpavimo sustojimas miegant?

Kvėpavimo sustojimas miegant – tai būklė, kai žmogaus kvėpavimas miego metu trumpam nutrūksta. Šie epizodai vadinami miego apnėjos priepuoliais. Lengvu atveju kvėpavimo pauzės pasireiškia maždaug 7–10 kartų per valandą, trunka kelias sekundes ir paprastai baigiasi trumpu, nesąmoningu pabudimu. Nors toks dažnis laikomas lengvo laipsnio apnėja, jis vis tiek trikdo miego struktūrą, mažina deguonies kiekį kraujyje ir ilgainiui gali paveikti bendrą sveikatą.

Galimos kvėpavimo sustojimo miegant priežastys

Dažniausiai kvėpavimo sustojimas miegant atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo. Miegant ryklės raumenys atsipalaiduoja, todėl oro srautas į plaučius gali laikinai sustoti. Šį mechanizmą stiprina antsvoris, kai riebalinis audinys aplink kaklą ir liežuvį siaurina kvėpavimo takus. Kita dažna priežastis – anatomijos ypatumai, tokie kaip padidėjusios tonzilės, ilgas minkštasis gomurys ar siaura ryklės anga. Miego apnėją taip pat gali išprovokuoti rūkymas, alkoholio vartojimas prieš miegą, raumenis atpalaiduojantys vaistai ir nosies užgulimas. Rečiau pasitaiko centrinė miego apnėja, kai kvėpavimą sustabdo sutrikusi smegenų kvėpavimo centro veikla, dažnai susijusi su širdies ar neurologinėmis ligomis.

Su kokiais kitais simptomais gali pasireikšti kvėpavimo sustojimas miegant

Šią būklę dažnai išduoda stiprus, nelygus knarkimas ir trumpi tylos periodai, po kurių žmogus garsiai įkvepia arba atsidūsta. Pats sergantysis šių pauzių dažniausiai nepastebi, tačiau ryte jaučia nuovargį, mieguistumą, dėmesio stoką ir galvos skausmą. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo ir pabudimų miegas tampa fragmentuotas, o organizmas neatsistato taip, kaip turėtų. Kai kuriems žmonėms pasireiškia prakaitavimas miego metu, širdies plakimo epizodai, dirglumas ar nuotaikų svyravimai. Ilgalaikė negydoma apnėja didina aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo bei cukrinio diabeto riziką.

Kaip elgtis, jeigu miegant sustoja kvėpavimas?

Pastebėjus kvėpavimo pauzes miegant, svarbu imtis veiksmų, nes net ir lengvos apnėjos formos laikui bėgant gali progresuoti. Pirmiausia reikėtų sumažinti kūno svorį, jei yra antsvorio, nes tai viena pagrindinių priežasčių, siaurinančių kvėpavimo takus. Rekomenduojama miegoti ant šono, o ne ant nugaros, nes tokia padėtis padeda išvengti oro srauto blokavimo. Prieš miegą patartina vengti alkoholio, rūkymo ir migdomųjų vaistų, kurie atpalaiduoja ryklės raumenis. Svarbu palaikyti reguliarią miego rutiną, pakankamai ilsėtis ir užtikrinti, kad miegamasis būtų ramus bei gerai vėdinamas. Jei nosis užsikimšusi dėl alergijos ar peršalimo, reikėtų ją gydyti, kad būtų užtikrintas laisvas oro pratekėjimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kvėpavimo sustojimai miego metu kartojasi kasnakt, jei žmogus jaučiasi išsekęs net po ilgo miego arba jei artimieji pastebi dažnus dusimo ar garsaus įkvėpimo epizodus. Taip pat būtina kreiptis, kai kartu pasireiškia aukštas kraujospūdis, rytiniai galvos skausmai, nuolatinis mieguistumas ar dėmesio koncentracijos sutrikimai. Gydytojas gali rekomenduoti polisomnografijos tyrimą – tai specialus miego stebėjimas, leidžiantis tiksliai įvertinti apnėjos dažnumą ir sunkumą. Ankstyvas ištyrimas padeda išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamą gydymą.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė nustatoma atlikus miego tyrimus, kurių metu registruojamas kvėpavimo dažnis, deguonies kiekis kraujyje, širdies ritmas ir miego struktūra. Lengvo laipsnio apnėjai gydyti dažniausiai pakanka gyvensenos korekcijos – svorio mažinimo, miego padėties keitimo, alkoholio ir tabako atsisakymo. Kai šios priemonės nepakanka, taikomas CPAP gydymas – tai aparatas, tiekiantis pastovų oro srautą ir palaikantis atvirus kvėpavimo takus miego metu. Kai kuriais atvejais padeda dantų įtvarai, kurie išlaiko žandikaulį tinkamoje padėtyje. Jei apnėją sukelia anatominės priežastys, gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, tonzilių pašalinimas ar nosies pertvaros tiesinimas.

Profilaktika ir prevencija

Miego apnėjos prevencija pagrįsta sveikos gyvensenos principais. Svarbiausia išlaikyti normalų kūno svorį, vengti riebaus maisto ir alkoholio prieš miegą, nerūkyti ir reguliariai mankštintis. Naudinga miegoti ant šono arba pakėlus galvūgalį, kad kvėpavimo takai liktų atviri. Žmonėms, turintiems nosies užgulimą, rekomenduojama gydyti alergijas ir uždegimus, kad pagerėtų oro praeinamumas. Taip pat verta pasirūpinti tinkamu miego režimu – eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti pervargimo ir streso. Tokie įpročiai padeda išvengti miego apnėjos atsiradimo ar progresavimo ir pagerina ne tik miego kokybę, bet ir bendrą sveikatą.