Mažiems vaikams išberiama galvos plaukuotoji dalis

Kas yra kūdikių galvos odos bėrimas?

Kūdikių galvos odos bėrimas – tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros.

Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai oda dar prisitaiko prie išorinių sąlygų, o riebalinių liaukų veikla būna suaktyvėjusi.

Galimos kūdikių galvos odos bėrimo priežastys

Pagrindinė priežastis – riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Kūdikio riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo – odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą.

Kita dažna priežastis – atopinis dermatitas, kuris pasireiškia sausesniais, paraudusiais ir niežtinčiais bėrimais. Tokiais atvejais bėrimai gali išplisti už ausų, ant veido ar kaklo.

Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas.

Kaip pasireiškia kūdikių galvos odos bėrimas (simptomai ir eiga)

Dažniausiai galvos oda pasidengia riebaluotomis gelsvomis plutelėmis ar pleiskanomis, kurios lengvai atsiskiria šukuojant. Oda po jomis paprastai nėra skausminga ar itin paraudusi, nors kai kada gali būti šiek tiek jautri.

Jei priežastis – atopinis dermatitas, bėrimai būna sausesni, rausvi, niežtintys. Vaikas gali būti neramus, dažnai kasosi galvą, o bėrimai gali išplisti į veidą ar kaklą.

Seborėjinis dermatitas paprastai praeina savaime per kelis mėnesius, kai susinormalizuoja kūdikio riebalinių liaukų veikla. Liga yra gerybinė ir nekelia pavojaus sveikatai, nors išvaizda gali gąsdinti tėvus.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia kūdikių galvos odos bėrimas?

Svarbiausia – nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių, nes tai gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi – pavyzdžiui, migdolų, kokosų arba specialiu kūdikių aliejumi. Aliejų reikia švelniai įmasažuoti į odą ir palikti kelioms valandoms ar nakčiai, o vėliau nuplauti švelniu kūdikių šampūnu.

Po plovimo plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu, kad pasišalintų atsilaisvinusios pleiskanos. Reikėtų vengti kvapiųjų ar agresyvių priemonių, nes jos gali dar labiau sudirginti odą.

Jeigu bėrimai atrodo paraudę, šlapiuojantys ar skleidžia nemalonų kvapą, svarbu nevartoti savarankiškai tepalų ar antibiotikų – būtina gydytojo apžiūra.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:

• bėrimai plinta už galvos ribų – ant veido, už ausų ar kaklo,

• oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis,

• kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega,

• bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrima tinkamai,

• įtariama alergija ar grybelinė infekcija.

Tokiais atvejais pediatras arba dermatologas įvertins būklę ir paskirs atitinkamą gydymą.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikine apžiūra – gydytojas įvertina odos būklę, bėrimo tipą ir plitimą. Jei kyla įtarimų dėl infekcijos, gali būti atliekamas odos mėginio tyrimas (mikologinis ar bakteriologinis).

Lengvais atvejais gydymas apsiriboja švelnia odos priežiūra – aliejų naudojimu, tinkamu galvos plovimu ir švelniu šukavimu. Gydytojas gali rekomenduoti specialų šampūną su cinko piritionu, selenu ar natūraliais priešuždegiminiais komponentais.

Jei nustatomas atopinis dermatitas, skiriami emolientai (drėkinamieji kremai), kurie atkuria odos barjerą. Grybelinės infekcijos atveju gali būti taikomi antimikotiniai vaistai. Sunkesniais atvejais trumpam laikui gali būti skiriamas silpnas kortikosteroidinis kremas.

Galimos komplikacijos

Paprastai šis bėrimas praeina be pasekmių, tačiau netinkamai prižiūrint gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija – oda tampa šlapiuojanti, atsiranda gelsvų šašų ir nemalonus kvapas. Negydant infekcija gali plisti į kitas galvos sritis.

Kūdikiams, turintiems polinkį į alergijas ar atopinį dermatitą, bėrimai gali pasikartoti arba tapti lėtiniu odos jautrumu.

Profilaktika

Siekiant išvengti kūdikių galvos odos bėrimų, reikia užtikrinti švelnią ir nuoseklią odos priežiūrą. Galvą patartina plauti 2–3 kartus per savaitę švelniu, kvapų neturinčiu šampūnu, o drabužius ir patalynę – hipoalerginiais skalbikliais, kruopščiai juos išskalaujant.

Kūdikio apranga turi būti lengva, kvėpuojanti, kad neperkaistų galva ir nesusidarytų prakaito. Naudinga reguliariai drėkinti galvos odą natūraliais aliejais ar emolientais, ypač jei oda linkusi sausėti.

Laikantis šių paprastų priemonių, kūdikio oda išsivalo savaime, tampa švelni, sveika ir be bėrimų per kelias savaites ar mėnesius.