Kūdikiams kurtumas

Kūdikių kurtumas: kas tai yra?

Kūdikių kurtumas – tai būsena, kai kūdikis nuo gimimo arba per pirmuosius gyvenimo mėnesius turi dalinį arba visišką klausos praradimą. Kurtumas kūdikiams gali būti įgimtas (nuo gimimo) arba įgytas dėl infekcijų, traumų ar kitų veiksnių. Ankstyva diagnozė ir intervencija yra labai svarbūs, nes klausos praradimas gali paveikti kūdikio kalbos, socialinių ir kognityvinių įgūdžių vystymąsi.

Toliau aptarsime galimas kūdikių kurtumo priežastis, požymius ir rekomenduojamus veiksmus, kaip pastebėti ir padėti vaikams, turintiems klausos sutrikimų.

Galimos kūdikių kurtumo priežastys

Kūdikių klausos praradimą gali lemti įvairios priežastys:

• Genetiniai veiksniai: Daugeliu atvejų kurtumas kūdikiams yra genetinio pobūdžio ir gali būti paveldimas. Net jei tėvai turi normalų klausą, genetinės mutacijos gali sukelti klausos praradimą vaikui.
• Gimdymo komplikacijos: Deguonies trūkumas gimdymo metu, priešlaikinis gimdymas arba mažas kūno svoris gali padidinti klausos praradimo riziką.
• Infekcijos nėštumo metu: Jei nėštumo metu mama suserga raudonuke, citomegalovirusu ar sifiliu, tai gali paveikti vaisiaus klausą.
• Naujagimių infekcijos: Kai kurios infekcijos, pvz., meningitas arba citomegalovirusas, gali sukelti klausos praradimą, jei kūdikis jomis suserga pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
• Toksinai ir vaistai: Tam tikri vaistai, vartojami nėštumo metu arba kūdikiui, gali turėti ototoksinį poveikį (kenkia klausai), taip pat klausą gali paveikti tam tikrų cheminių medžiagų poveikis.
• Galvos ar ausies traumos: Mechaniniai pažeidimai gali sukelti klausos problemų, ypač jei įvyksta ankstyvojoje vaikystėje.

Kūdikių kurtumo požymiai

Klausos praradimo simptomus kūdikiams gali būti sunku pastebėti, tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti klausos problemas:

• Nepastebi garsų ar nesisuka į garsus: Jei kūdikis nereaguoja į stiprius garsus arba nesisuka į garso šaltinį, tai gali būti klausos praradimo ženklas.
• Nereaguoja į tėvų balsą: Kūdikiui nesiregistruoja tėvų balsas arba jis į jį nereaguoja, pavyzdžiui, nustoja žaisti arba sutelkia dėmesį į tėvus.
• Nekartoja garsų ar burbuliavimo – įprastai kūdikiai pradeda burbuliuoti (kurti garsus) per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Jei kūdikis nesiima mėgdžioti garsų, tai gali rodyti klausos problemą.
• Nereaguoja į savo vardą: Maždaug 6 mėnesių amžiaus kūdikis turėtų pradėti reaguoti į savo vardą, o jei tokios reakcijos nėra, gali būti verta atlikti klausos tyrimus.
• Nesivysto kalbos įgūdžiai: Jei 12–18 mėnesių amžiaus vaikas dar nesako paprastų žodžių arba nepakartoja garsų, tai gali būti klausos praradimo požymis.

Kaip elgtis, jei įtariate kūdikio klausos sutrikimą?

Jei įtariate, kad kūdikis gali turėti klausos sutrikimų, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta priežastis.

Rekomenduojami veiksmai:

• Kreipkitės į gydytoją ar audiologą
  Gydytojas ar audiologas gali atlikti klausos testus, pvz., otoakustinės emisijos testą (OAE) arba klausos atsakų tyrimą, kad įvertintų kūdikio klausos būklę.
• Laikykitės reguliarių patikrinimų
  Kūdikio sveikatos patikrinimai ir reguliarios ausų būklės stebėjimas gali padėti pastebėti klausos problemas ankstyvoje stadijoje.
• Klausos aparatai ir kochleariniai implantai
  Jei kūdikiui diagnozuotas klausos praradimas, gali būti rekomenduoti klausos aparatai arba kochleariniai implantai. Tai padeda pagerinti klausą ir leidžia kūdikiui geriau vystytis.
• Ankstyvoji intervencija ir kalbos terapija
  Ankstyvosios intervencijos programos ir kalbos terapija gali padėti vaiko kalbos ir socialinių įgūdžių vystymuisi, net jei vaikas turi klausos praradimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei kūdikis neregistruoja stiprių garsų arba nereaguoja į tėvų balsą.
• Jei kūdikis iki 6 mėnesių nereaguoja į savo vardą arba nesisuka į garso šaltinį.
• Jei kūdikis, sulaukęs 12 mėnesių, nesako paprastų garsų ar žodžių.
• Jei yra šeimoje paveldimų klausos sutrikimų arba kūdikis buvo veikiamas galimų rizikos veiksnių, pvz., infekcijų nėštumo metu.

Ankstyva kūdikio klausos problemų diagnozė ir intervencija gali padėti užtikrinti, kad vaikas vystytųsi normaliai ir įgytų kalbos bei komunikacijos įgūdžių.