Kraujagyslių patologija

Kas yra kraujagyslių patologija?

Kraujagyslių patologija – tai bendras terminas, apibūdinantis įvairius kraujagyslių struktūros ar funkcijos sutrikimus, kurie trikdo normalų kraujo tekėjimą organizme. Kraujagyslių sistema sudaryta iš arterijų, venų ir kapiliarų, o jų pagrindinė funkcija – aprūpinti audinius deguonimi bei maistinėmis medžiagomis ir pašalinti medžiagų apykaitos produktus.

Kai šių kraujotakos kelių sienelės susiaurėja, sustandėja ar pažeidžiamos, kraujas cirkuliuoja sunkiau, o audiniai pradeda stokoti deguonies. Kraujagyslių patologijos gali būti ūminės (pvz., trombozė, insultas, aneurizmos plyšimas) arba lėtinės (aterosklerozė, venų varikozė, periferinių arterijų liga). Jos yra viena dažniausių širdies ir kraujotakos sistemos ligų grupių, turinčių įtakos visam organizmui.

Galimos kraujagyslių patologijos priežastys

Kraujagyslių patologijas sukelia įvairūs veiksniai – nuo genetinių iki gyvenimo būdo. Dažniausiai jos vystosi dėl aterosklerozės, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės nuosėdos (cholesterolis), kurios ilgainiui susiaurina kraujagyslės spindį.

Didelę reikšmę turi aukštas kraujospūdis, kuris ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles, taip pat cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Šie veiksniai didina uždegimą kraujagyslių viduje, skatina trombų susidarymą ir silpnina jų elastingumą.

Kai kurios patologijos yra paveldimos, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligos, kurios silpnina kraujagyslių struktūrą ir gali lemti aneurizmas. Tam tikri infekciniai ar autoimuniniai procesai (pvz., vaskulitas) taip pat gali sukelti kraujagyslių pažeidimus.

Kaip pasireiškia kraujagyslių patologija (simptomai ir eiga)

Kraujagyslių patologijos simptomai labai priklauso nuo pažeistos kraujagyslės tipo ir vietos. Kai pažeidžiamos arterijos, kurios tiekia deguonį į audinius, pasireiškia skausmas, šalimas, tirpimas ar silpnumas galūnėse. Jei kraujagyslės susiaurėja širdyje – atsiranda krūtinės anginos simptomai, o smegenyse – galvos svaigimas, regėjimo sutrikimai ar insulto požymiai.

Venų patologijos, tokios kaip venų varikozė ar lėtinis venų nepakankamumas, dažnai pasireiškia kojų tinimu, sunkumo jausmu, mėšlungiais bei matomais paviršiniais venų mazgais. Jei susidaro kraujo krešulys – gali išsivystyti trombozė, pasireiškianti skausmu, paraudimu ir patinimu.

Liga dažnai progresuoja palaipsniui. Pradžioje simptomai būna menki ar nepastebimi, tačiau ilgainiui, didėjant kraujotakos sutrikimui, gali atsirasti audinių pažeidimų, opų, o sunkiais atvejais – audinių nekrozė ar net gangrena.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia kraujagyslių patologijos požymiai?

Pajutus pirmuosius simptomus – galūnių šalimą, skausmą vaikštant, kojų tinimą ar matomus venų pakitimus – svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyta priežastis gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Kol laukiama gydytojo konsultacijos, rekomenduojama mažinti fizinį krūvį, vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo vienoje padėtyje, o poilsio metu laikyti kojas pakeltas. Rūkymą ir alkoholį reikėtų visiškai nutraukti, nes jie blogina kraujotaką ir didina trombų susidarymo riziką.

Mityba taip pat turi didelę reikšmę. Reikėtų riboti sočiuosius riebalus, druską, perdirbtus produktus ir didinti daržovių, vaisių, žuvies bei grūdinių produktų kiekį. Tokia mityba padeda palaikyti sveiką cholesterolio lygį ir kraujospūdį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• atsiranda nuolatinis skausmas ar šaltis galūnėse,

• kojos ar rankos tampa blyškios ar mėlynos,

• atsiranda staigus regėjimo, kalbos ar judesių sutrikimas,

• pasireiškia stiprus krūtinės skausmas ar dusulys,

• matomi išryškėję venų mazgai, atsiveria opos ar patinsta galūnės.

Tokie simptomai gali rodyti rimtus kraujagyslių pažeidimus, todėl reikalinga neatidėliotina medicininė apžiūra.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir instrumentiniais tyrimais. Dažniausiai atliekami kraujagyslių echoskopiniai tyrimai (Doplerio ultragarsas), leidžiantys įvertinti kraujo tekėjimą. Sudėtingesniais atvejais atliekama angiografija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso angiografija. Kraujyje tiriamas cholesterolio, trigliceridų, cukraus ir krešumo lygis.

Gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Lengvesni atvejai gydomi vaistais, kurie gerina kraujotaką, mažina kraujo klampumą ir slopina trombų susidarymą. Esant aukštam kraujospūdžiui ar padidėjusiam cholesterolio kiekiui, skiriami antihipertenziniai ir lipidų kiekį mažinantys vaistai.

Sunkesniais atvejais gali būti taikomos endovaskulinės procedūros (kraujagyslių išplėtimas stentu), chirurginis gydymas arba venų šalinimas. Po operacijų svarbi reabilitacija, reguliarus judėjimas ir gyvenimo būdo keitimas, kad liga nepasikartotų.

Galimos komplikacijos

Negydomos kraujagyslių patologijos gali sukelti labai rimtų pasekmių – insultą, širdies infarktą, plaučių emboliją ar audinių nekrozę. Ilgalaikis kraujotakos sutrikimas mažina organų aprūpinimą deguonimi, todėl gali būti pažeisti inkstai, širdis ar smegenys.

Lėtinis venų nepakankamumas dažnai baigiasi kojų opomis ir nuolatiniu skausmu, o arterijų susiaurėjimas gali lemti amputaciją, jei audiniai negauna pakankamai kraujo.

Profilaktika

Kraujagyslių sveikatos palaikymas – vienas svarbiausių žingsnių ilgaamžiškumo link. Rekomenduojama rūkymo nutraukimas, reguliarus fizinis aktyvumas (bent 30 minučių kasdien), subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Kraujospūdį ir cholesterolio kiekį reikėtų tikrintis bent kartą per metus, ypač vyresniame amžiuje ar esant paveldimumui.

Pakankamas vandens vartojimas, streso valdymas ir kokybiškas miegas taip pat padeda palaikyti gerą kraujotaką. Laikantis šių principų galima ne tik išvengti kraujagyslių patologijų, bet ir užtikrinti gerą širdies bei viso organizmo veiklą.