Hipotenzija

Ką reiškia hipotenzija?

Hipotenzija – tai būklė, kai kraujospūdis būna mažesnis nei įprastas. Paprastai kalbama apie hipotenziją, kai kraujospūdžio rodmenys nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Tai reiškia, kad kraujas cirkuliuoja organizme silpniau, todėl audiniai gali gauti mažiau deguonies.

Kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra natūrali jų fiziologinė būsena – jie jaučiasi gerai, net jei rodmenys maži. Tačiau kitiems tai sukelia galvos svaigimą, silpnumą ar net apalpimą. Dėl to svarbu atskirti, ar hipotenzija yra normali individuali savybė, ar simptomas, rodantis ligą.

Galimos hipotenzijos priežastys

Hipotenziją gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo laikino skysčių trūkumo iki rimtų vidaus organų sutrikimų.

• Fiziologinė hipotenzija: kai kuriems žmonėms žemesnis kraujospūdis yra įgimtas. Tai dažniausiai jauni, liekni, fiziškai aktyvūs asmenys, kurių kraujagyslės natūraliai elastingos. Tokia hipotenzija paprastai nesukelia jokių sveikatos problemų.
• Dehidratacija: kai organizmas netenka daug skysčių (pvz., dėl viduriavimo, vėmimo, karščio ar fizinio krūvio), sumažėja kraujo tūris, todėl krenta kraujospūdis.
• Širdies ligos: širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai ar širdies vožtuvų problemos gali sumažinti kraujo išstumiamą kiekį ir sukelti hipotenziją.
• Endokrininiai sutrikimai: žemą kraujospūdį gali lemti skydliaukės hormonų trūkumas (hipotirozė), antinksčių nepakankamumas ar hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje).
• Kraujagyslių išsiplėtimas: stiprus karštis, šokas, infekcijos ar alerginės reakcijos (anafilaksija) gali praplėsti kraujagysles ir staigiai sumažinti spaudimą.
• Vaistų poveikis: kai kurie vaistai – antihipertenziniai preparatai, diuretikai, antidepresantai – gali sumažinti kraujospūdį labiau nei reikia.
• Ortostatinė hipotenzija: tai būklė, kai kraujospūdis krenta atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Ji dažna vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie vartoja kraujospūdį veikiančius vaistus.

Kiti lydintys požymiai

Hipotenzija dažnai pasireiškia galvos svaigimu, silpnumu, nuovargiu, pykinimu ar neryškiu matymu. Kai kuriems žmonėms būna šalti delnai ir pėdos, blyški oda, prakaitavimas ar alpimo jausmas.

Staiga nukritus kraujospūdžiui, žmogus gali trumpam prarasti sąmonę – tai vadinama sinkope. Ši būklė paprastai trunka kelias sekundes, bet kartais rodo rimtesnius kraujotakos sutrikimus.

Jeigu hipotenziją lydi širdies plakimo pokyčiai, dusulys ar skausmas krūtinėje, būtina skubi medicininė apžiūra.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia hipotenzija?

Pirmiausia reikėtų įvertinti situaciją – ar tai laikinas epizodas, ar nuolat pasikartojanti būklė. Staiga pajutus silpnumą ar svaigulį, svarbu atsisėsti arba atsigulti, pakelti kojas aukščiau širdies lygio – taip pagerėja kraujo tekėjimas į smegenis.

Naudinga išgerti stiklinę vandens – tai padeda atkurti kraujo tūrį. Jei hipotenzija susijusi su ilgu stovėjimu ar karščiu, patartina judinti kojas, vengti staigių judesių ir palaipsniui keisti kūno padėtį.

Žmonėms, kuriems spaudimas nuolat žemas, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, tačiau dažniau. Padeda sūresnis maistas (jei nėra kontraindikacijų), pakankamas skysčių kiekis ir fizinis aktyvumas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai:

• kraujospūdis dažnai krenta be aiškios priežasties,
• atsiranda alpimo epizodai ar sąmonės praradimas,
• hipotenziją lydi širdies ritmo sutrikimai, dusulys ar krūtinės skausmas,
• yra lėtinis nuovargis, galvos skausmai, sumišimas ar regos sutrikimai,
• žemas spaudimas atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus.

Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti, ar žemas kraujospūdis yra nekenksmingas, ar tai tam tikros ligos požymis.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė pradedama nuo kraujospūdžio matavimų skirtingu metu – tiek ramybės būsenoje, tiek atsistojus. Gydytojas taip pat įvertina širdies darbą, kraujo sudėtį, skydliaukės ir antinksčių funkciją.

Papildomi tyrimai gali apimti elektrokardiogramą (EKG), echokardiogramą, kraujo tyrimus (elektrolitams, gliukozei, hormonams) ar ortostatinius testus.

Gydymas priklauso nuo priežasties:

• jei priežastis – dehidratacija, svarbiausia atstatyti skysčių ir druskų balansą;
• širdies ar endokrininiai sutrikimai gydomi specifiniais vaistais;
• kai kuriais atvejais skiriami mineralokortikoidiniai vaistai arba kraujagysles tonizuojantys preparatai;
• jei žemas spaudimas sukelia simptomus, rekomenduojama mitybos korekcija ir fizinio aktyvumo programa.

Hipotenzijos gydymas visada individualus – kai kuriems pakanka gyvenimo būdo pokyčių, o kitiems reikia nuolatinės medicininės priežiūros.

Profilaktika

Kad būtų išvengta hipotenzijos epizodų, svarbu palaikyti pakankamą skysčių kiekį organizme ir vengti ilgo stovėjimo. Rekomenduojama keltis iš lovos lėtai, ypač ryte, ir vengti staigių padėties keitimų.

Subalansuota mityba su pakankamu druskos, vitaminų B grupės ir geležies kiekiu padeda palaikyti normalią kraujotaką. Fiziniai pratimai – ypač vaikščiojimas, plaukimas ar lengvas jėgos sportas – stiprina širdį ir kraujagysles.

Svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį ir stebėti savo savijautą. Jei spaudimas nuolat žemas, tačiau nesukelia jokių simptomų, jis gali būti jūsų individuali norma, o ne liga.