Daikto neišskyrimas iš fono – tai regos sutrikimas, kai žmogui sunku atskirti objektą nuo jo aplinkos. Kitaip tariant, akis mato, bet smegenys negeba tinkamai apdoroti vaizdo ir išskirti figūros iš fono. Šis reiškinys priklauso vizualinio suvokimo sutrikimams, kurie dažnai siejami ne su akių, o su smegenų žievės (ypač pakaušio ar smilkininės srities) pažeidimais. Tai gali būti neuropsichologinis simptomas, pasireiškiantis po insulto, traumos, smegenų auglio, taip pat kai kurių neurodegeneracinių ligų metu. Daikto neišskyrimas iš fono smarkiai apsunkina kasdienį gyvenimą – žmogui gali būti sudėtinga rasti daiktą ant raštuoto paviršiaus, skaityti ar orientuotis aplinkoje.
Šis sutrikimas dažniausiai atsiranda dėl smegenų žievės pažeidimų, paveikiančių regos informacijos apdorojimą. Dažniausios priežastys:
Insultas – kai dėl kraujotakos sutrikimo pažeidžiamos pakaušio ar smilkininės srities sritys, atsakingos už regos suvokimą.
Galvos trauma – mechaninis smegenų sukrėtimas ar sužalojimas gali sutrikdyti neuronų jungtis, dalyvaujančias vizualinėje analizėje.
Neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga ar Lewy kūnelių demencija, kurios pažeidžia regos apdorojimo tinklus.
Smegenų augliai ar uždegimai – spaudžiantys regos žievės sritis.
Įgimti regos apdorojimo sutrikimai, pasitaikantys vaikystėje dėl smegenų vystymosi ypatumų.
Rečiau šis simptomas pasireiškia sergant migrena su aura, kai trumpam sutrinka regos apdorojimas, arba dėl psichogeninių priežasčių, kai regos funkcijos iš esmės nepažeistos, tačiau informacijos apdorojimas sutrinka dėl emocinės įtampos.
Daikto neišskyrimas iš fono dažnai pasireiškia kartu su kitais regos suvokimo sutrikimais. Žmogus gali:
sunkiai atpažinti daiktus, ypač kai jie dalinai uždengti ar susilieja su aplinka;
nebesugebėti atskirti spalvų ar kontūrų;
patirti erdvinės orientacijos sunkumų, ypač užimtoje vizualinėje aplinkoje (pavyzdžiui, prekybos centre);
jausti regos nuovargį, galvos skausmus ar dvejinimąsi;
prarasti gebėjimą atpažinti pažįstamus veidus ar vietas (jei pažeidimas platesnis).
Šie simptomai rodo, kad regos informacija smegenyse apdorojama neefektyviai – akis gali būti sveika, tačiau regimojo suvokimo analizė sutrinka.
Jei pastebimas toks regos sutrikimas, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją neurologą arba oftalmologą, nes tai gali būti rimtos būklės – insulto ar kitų smegenų pažeidimų – požymis. Iki vizito reikėtų:
vengti situacijų, kuriose reikalinga tiksli regos koordinacija (pvz., vairavimo);
užtikrinti gerą apšvietimą ir kontrastingą aplinką (ryškesni paviršiai padeda lengviau atskirti objektus);
išvengti regos nuovargio – dažniau daryti pertraukas, jei dirbama prie ekrano.
Kartais tokie sutrikimai gali būti laikini, pavyzdžiui, po galvos traumos ar migrenos, tačiau bet kuriuo atveju būtina išsiaiškinti priežastį.
Kreiptis į gydytoją reikia kuo greičiau, jei daikto neišskyrimas iš fono atsirado staiga arba lydi kiti neurologiniai simptomai – regos lauko praradimas, kalbos sutrikimai, galūnių silpnumas ar koordinacijos praradimas. Tokie požymiai gali rodyti ūminį smegenų pažeidimą. Jei sutrikimas progresuoja pamažu, gali būti reikalingas neurologo ar neuropsichologo ištyrimas – ypač jei kartu blogėja atmintis ar orientacija. Ankstyva diagnostika leidžia nustatyti, ar pažeidimas grįžtamas, ir pradėti reabilitaciją.
Diagnozuojant šį sutrikimą, atliekama neurologinė apžiūra ir regos funkcijų įvertinimas. Papildomai gali būti taikomi:
Galvos smegenų MRT ar KT, siekiant nustatyti pažeidimo vietą.
Neuropsichologiniai testai, vertinantys regos suvokimo gebėjimus.
Oftalmologiniai tyrimai, siekiant atmesti akių ligas.
Gydymas priklauso nuo priežasties: po insulto ar traumos taikoma reabilitacija, ergoterapija ir regos treniruotės, siekiant atkurti smegenų gebėjimą atpažinti vaizdus. Kai kuriais atvejais padeda vaistai, gerinantys kraujotaką ir nervų funkciją, o sergant migrena – profilaktiniai vaistai. Esant neurodegeneraciniams procesams, taikoma palaikomoji terapija, mažinanti simptomų progresavimą.
Daikto neišskyrimo iš fono prevencija daugiausia susijusi su smegenų sveikatos išsaugojimu. Svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje, vengti rūkymo ir alkoholio pertekliaus. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir intelektinė veikla padeda palaikyti smegenų funkcijas. Jei žmogus patyrė galvos traumą ar insultą, reikėtų aktyviai dalyvauti reabilitacijos programose. Kasdienybėje galima padėti sau kuriant kontrastingą, aiškiai struktūruotą aplinką, vengiant regos perkrovos – tai leidžia smegenims lengviau apdoroti informaciją ir kompensuoti regos suvokimo trūkumus.