Suprastėjęs regėjimas

Suprastėjęs regėjimas

Suprastėjęs regėjimas yra dažnas simptomas, kai žmogus pradeda matyti neryškiai arba neaiškiai, kartais lydimas sunkumų fokusuojant vaizdą ar regėjimo lauko susiaurėjimu. Ši būklė gali paveikti vieną arba abi akis ir atsirasti staiga arba palaipsniui. Suprastėjusio regėjimo priežastys gali būti nuo laikinų problemų iki rimtų sveikatos sutrikimų. Toliau pateikiamos pagrindinės suprastėjusio regėjimo priežastys, susijusios ligos bei rekomendacijos, kaip elgtis susidūrus su šiuo simptomu.

Suprastėjusio regėjimo priežastys

Suprastėjusį regėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Refrakcijos sutrikimai – Dažniausios regėjimo problemos, tokios kaip trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas, gali lemti neryškų matymą. Šios būklės paprastai koreguojamos akiniais arba kontaktiniais lęšiais.
• Presbiopija – Su amžiumi lęšiukas praranda savo elastingumą, todėl tampa sunku aiškiai matyti daiktus iš arti. Ši būklė yra natūrali senėjimo dalis.
• Sausos akys – Dėl sumažėjusio ašarų kiekio arba kokybės akių paviršius išsausėja, o tai gali sukelti neryškų matymą, dirginimą ir deginimą.
• Akių infekcijos ir uždegimai – Konjunktyvitas, keratitas arba uveitas gali sukelti regėjimo sutrikimus dėl akies uždegimo ar infekcijos.
• Katarakta – Tai yra dažna akių liga, kuri pasireiškia lęšiuko drumstimu. Katarakta dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje ir palaipsniui blogina regėjimą.
• Glaukoma – Ši liga sukelia akies spaudimo padidėjimą ir gali pakenkti regos nervui, sukeldama regėjimo praradimą arba susiaurėjusį regėjimo lauką.
• Geltonosios dėmės degeneracija (makulopatija) – Liga, kuri pažeidžia tinklainės centrinę dalį (makulą), dėl ko blogėja centrinis regėjimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
• Diabetinė retinopatija – Dėl diabeto atsirandantys kraujagyslių pokyčiai akyse gali pažeisti tinklainę ir sukelti regėjimo sutrikimus.
• Migrena su aura – Kai kurie žmonės patiria regėjimo sutrikimus prieš migrenos priepuolį. Tai gali būti blyksniai, regėjimo lauko dalies praradimas ar kitokios regos anomalijos.
• Regos nervo pažeidimas – Ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, gali sukelti regos nervo uždegimą, o tai lemia neryškų matymą arba regėjimo praradimą.

Kada kreiptis į gydytoją dėl suprastėjusio regėjimo?

Jei pastebite staigų ar ilgalaikį regėjimo pablogėjimą, ypač jei jį lydi papildomi simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Kreipkitės nedelsiant, jei:

• Regėjimo pablogėjimas yra staigus arba ryškus.
• Jaučiate stiprų akių skausmą arba galvos skausmą.
• Atsiranda blyksniai, taškeliai ar plaukiojantys objektai regėjimo lauke.
• Matote dvigubai arba susiduriate su regėjimo lauko praradimu.
• Atsiranda akių paraudimas, patinimas arba kiti uždegimo požymiai.

Kaip elgtis, jei suprastėja regėjimas?

Jei pastebite, kad regėjimas pablogėjo, galite imtis šių veiksmų:

• Pasitikrinkite regėjimą – Kreipkitės į optometrą ar oftalmologą, kad atliktų akių tyrimą ir nustatytų regėjimo pablogėjimo priežastį.
• Laikykitės sveikos gyvensenos – Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų A, C, E ir cinko, gali padėti palaikyti akių sveikatą.
• Gerkite pakankamai skysčių – Tinkama hidratacija padeda išvengti akių sausumo, kuris gali lemti regėjimo pablogėjimą.
• Sumažinkite laiką prie ekranų – Ilgalaikis darbas prie kompiuterio ar išmaniojo telefono gali sukelti akių nuovargį, todėl svarbu daryti pertraukas kas 20 minučių, fokusuojant žvilgsnį į tolį.
• Naudokite akių lašus – Jei regėjimo pablogėjimas susijęs su sausomis akimis, drėkinamieji akių lašai gali padėti sumažinti diskomfortą.
• Saugokitės nuo UV spindulių – Saulės akiniai su UV filtru padeda apsaugoti akis nuo kenksmingų saulės spindulių ir mažina kai kurių akių ligų riziką.

Laiku atliktas akių tyrimas ir tinkamai nustatyta priežastis padeda užtikrinti, kad regėjimo problemos būtų tinkamai valdomos, o jei reikia, ir gydomos, siekiant išsaugoti sveiką regėjimą.