Vengia su traumavusiu įvykiu susijusių žmonių

Vengia su traumavusiu įvykiu susijusių žmonių

Žmonių, susijusių su traumuojančiu įvykiu, vengimas yra dažnas elgesio modelis po intensyvaus emocinio ar fizinio išgyvenimo, vadinamo traumine patirtimi. Tai yra būdas apsisaugoti nuo prisiminimų ir emocijų, susijusių su praeitu įvykiu, kurie gali sukelti diskomfortą, nerimą ar net panikos priepuolius. Šis vengimas yra natūralus reakcijos mechanizmas, tačiau ilgainiui gali trukdyti sveikti ir atkurti socialinius ryšius, todėl svarbu suprasti, kodėl taip elgiamasi ir kaip galima šį elgesį suvaldyti.

Galimos priežastys

Su trauminiu įvykiu susijusių žmonių vengimas gali kilti dėl įvairių priežasčių:

• Potrauminis streso sutrikimas (PTSD) – po trauminės patirties, pvz., avarijos, smurto ar nelaimės, žmogus gali jausti baimę ir stresą susitikdamas su žmonėmis, primenančiais tą įvykį. Tai gali būti stiprus emocinis atsakas, dažnai lydimas flashback’ų (prisimintų įvykių vaizdinių) ir nerimo.
• Emocinis ir psichologinis skausmas – susitikimas su žmonėmis, kurie primena apie traumą, gali sukelti gėdą, kaltę ar kitus emocinius išgyvenimus, kurie tampa sunkiai valdomi.
• Savigynos mechanizmas – vengimas yra būdas išvengti emocinio diskomforto, kuris kyla prisiminus trauminį įvykį. Tokiu būdu žmogus nesąmoningai bando apsaugoti save nuo skausmingų prisiminimų.
• Stiprus kaltės jausmas – kartais žmogus jaučiasi atsakingas už įvykį arba jaučia kaltę, kad negalėjo jo išvengti. Šis kaltės jausmas gali sustiprinti vengimo poreikį.
• Socialinė izoliacija – kartais žmonės, patyrę traumą, pasitraukia iš socialinės aplinkos, nes tiki, kad kiti žmonės jų nesupras arba jiems sunku kalbėti apie savo patirtį.

Simptomai

Žmonės, vengiantys su trauminiu įvykiu susijusių asmenų, gali jausti šiuos simptomus:

• Nerimas, kylantis nuo vien minties apie susitikimą su tam tikrais žmonėmis.
• Panikos priepuoliai ar intensyvus stresas būnant situacijoje, kurioje gali būti su traumuojančiu įvykiu susiję žmonės.
• Emocinė distancija ir socialinis uždarumas, vengiant buvimo su šeimos nariais, draugais ar kolegomis, kurie buvo traumos dalimi.
• Depresijos požymiai ir emocinis nuovargis dėl ilgalaikio vengimo, kuris trukdo kasdienei veiklai.
• Nuolatinės mintys apie traumą ir susijusius asmenis, kurios kelia nerimą ir sunkina kasdienį funkcionavimą.

Kaip elgtis, jei pastebite vengimą?

Jei pastebite, kad vengiate žmonių, susijusių su trauminiu įvykiu, galite imtis šių žingsnių:

• Ieškokite emocinės paramos – kalbėjimas su patikimu asmeniu, pvz., artimu draugu ar terapeutu, gali padėti sumažinti nerimą ir išspręsti vidinius konfliktus.
• Mokykitės streso valdymo metodų – gilus kvėpavimas, meditacija ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti valdyti stresą ir sumažinti nerimą susitikimo metu.
• Laipsniškas poveikio metodas – pabandykite palaipsniui susidurti su šiek tiek mažiau intensyviomis situacijomis, susijusiomis su trauma, kad padėtumėte sau prisitaikyti ir sumažinti vengimo poreikį.
• Apsvarstykite terapiją – kognityvinė elgesio terapija (KET) ir akių judesių desensitizacija ir perdirbimas (EMDR) yra metodai, padedantys spręsti potrauminio streso simptomus ir efektyviai sumažinti vengimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Svarbu kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą, jei:

• Vengimo elgesys smarkiai trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui ar santykiams.
• Patiriate stiprų nerimą ar panikos priepuolius vien pagalvojus apie susitikimą su tam tikrais žmonėmis.
• Jaučiate ilgalaikį emocinį diskomfortą ir nuovargį, susijusį su trauma.
• Vengimas sukelia depresijos, izoliacijos ar prislėgtumo jausmus.

Specialistas gali padėti nustatyti tinkamą gydymo būdą ir suteikti emocinę paramą, reikalingą trauminiam patyrimui apdoroti. Terapeutas padės išmokti susitvarkyti su nemaloniais prisiminimais ir emocijomis bei iš naujo atkurti saugumo jausmą santykiuose.