Ribotų išsiliejusio kraujo sankaupų audinyje susiformavimas

Kas yra ribotų išsiliejusio kraujo sankaupų audinyje susiformavimas?

Ribotų išsiliejusio kraujo sankaupų audinyje susiformavimas – tai būklė, kai po audinių pažeidimo ar kraujagyslės plyšimo kraujas išteka į aplinkinius audinius ir susitelkia vienoje vietoje, sudarydamas ribotą krešulio ar skysčio pavidalo sankaupą. Tokia sankaupa vadinama hematoma. Ji gali formuotis bet kurioje kūno vietoje – odoje, raumenyse, vidaus organuose ar net galvos smegenyse.

Hematoma atsiranda, kai organizmo kraujagyslės praranda vientisumą. Kraujas, patekęs į audinius, sukelia patinimą, skausmą ir spalvos pokyčius. Daugeliu atvejų tai laikinas ir savaime praeinantis reiškinys, tačiau kai kuriais atvejais – rimtos traumos ar vidaus kraujavimo požymis, reikalaujantis gydytojo įvertinimo.

Galimos ribotų išsiliejusio kraujo sankaupų priežastys

Dažniausia priežastis – audinių trauma. Net ir nedidelis smūgis gali pažeisti mažas kraujagysles, o stipresnis sužalojimas – didesnes arterijas ar venas. Tokiu atveju kraujas kaupiasi po oda ar raumenyse, kol organizmas jį palaipsniui rezorbuoja (sunaikina ir pašalina).

Hematoma gali susiformuoti ir be akivaizdžios traumos. Tokiais atvejais priežastimi tampa vidinės organizmo būklės – pavyzdžiui, kraujo krešėjimo sutrikimai, vartojami antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai), kepenų ligos, ar net vitaminų K ir C trūkumas, silpninantis kraujagyslių sieneles.

Kartais riboto kraujo išsiliejimo priežastimi tampa chirurginės procedūros ar injekcijos, kai pažeidžiamos smulkios kraujagyslės. Ypač pavojingos yra vidinės hematomos, pavyzdžiui, galvos, pilvo ar krūtinės srityse, kurios gali suspausti gyvybiškai svarbius organus.

Kaip pasireiškia ribotų išsiliejusio kraujo sankaupų susiformavimas (simptomai ir eiga)

Hematoma paprastai pasireiškia kaip skausmingas, patinęs ir pakitusios spalvos plotas. Iš pradžių oda gali būti rausva ar violetinė, vėliau – mėlyna, žalsva ir galiausiai gelsva, kai kraujo likučiai audiniuose pradeda irti ir pasišalinti.

Kraujas audiniuose sukelia uždegiminę reakciją – todėl dažnai jaučiamas šilumos pojūtis, jautrumas, kartais susidaro kietesnis mazgelis. Mažesnės hematomos dažniausiai gyja per kelias dienas ar savaites, o didesnės gali užtrukti ilgiau ir net formuoti randinį audinį.

Vidaus organų hematomos dažnai nepasireiškia išoriniais požymiais, bet gali sukelti bendrus simptomus: silpnumą, galvos svaigimą, spaudimo ar tempimo pojūtį, dusulį ar kraujospūdžio kritimą.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia ribotų išsiliejusio kraujo sankaupų audinyje susiformavimas?

Jei atsiranda hematoma, svarbiausia – užtikrinti poilsį ir šaltį. Pirmosiomis valandomis rekomenduojama pažeistą vietą atšaldyti, uždedant ledą per audinį ar rankšluostį. Tai padeda sumažinti kraujavimą ir patinimą.

Po kelių dienų, kai kraujavimas sustoja, galima taikyti šiltus kompresus, kurie skatina kraujo sankaupos rezorbciją. Taip pat padeda lengvas masažas (jei nėra skausmo) ir pakeltos pažeistos galūnės padėtis, kad būtų mažinamas spaudimas.

Verta vengti stipraus fizinio krūvio, alkoholio ir šilumos (karštų vonių, saunų) pirmomis dienomis, nes tai gali padidinti kraujotaką ir išplėsti hematomą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu hematoma:

• sparčiai didėja ar tampa itin skausminga,

• susiformuoja be aiškios priežasties,

• atsiranda kartu su stipriu galvos skausmu, sąmonės sutrikimu, dusuliu ar galūnių silpnumu,

• neatslūgsta per 10–14 dienų, arba

• lydi karščiavimas, paraudimas, pulsuojantis skausmas (tai gali reikšti infekciją).

Tokie požymiai gali rodyti vidinį kraujavimą, infekciją ar kitą rimtesnę būklę, reikalaujančią medicininės apžiūros.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis apžiūra ir paciento pasakojimu. Gydytojas įvertina hematomos dydį, vietą, odos būklę, galimą judesių ribotumą. Jei įtariama vidinė hematoma, atliekami vaizdiniai tyrimai – echoskopija, rentgenas, kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Mažos ir neskausmingos hematomos paprastai gydomos konservatyviai – šalčio, poilsio, spaudžiamųjų tvarsčių ir fizioterapijos priemonėmis. Jei susidaro didelė ar įtempta sankaupa, gydytojas gali atlikti punkciją arba chirurginį drenažą, kad pašalintų susikaupusį kraują.

Kai priežastis susijusi su krešėjimo sutrikimais ar vaistais, gali būti koreguojamas gydymas – pavyzdžiui, mažinamos antikoaguliantų dozės ar skiriami kraujo krešėjimą stiprinantys preparatai.

Galimos komplikacijos

Negydoma arba didelės apimties hematoma gali sukelti audinių spaudimą, skausmą, uždegimą ar net infekciją, jei į ją patektų bakterijų. Kai kuriais atvejais formuojasi kietas fibrozės židinys, kuris lieka po oda kaip mazgelis. Sunkesnės komplikacijos – kompartmento sindromas (kai padidėjęs spaudimas raumenų skyriuje pažeidžia kraujotaką) ar anemija dėl didesnio kraujo netekimo.

Profilaktika

Hematomos riziką galima sumažinti vengiant traumų, dėvint apsaugas sportuojant, bei atsargiai vartojant vaistus, kurie veikia kraujo krešėjimą. Sveika mityba, turtinga vitaminu C ir K, stiprina kraujagyslių sieneles ir padeda išvengti kapiliarų trapumo. Reguliarus fizinis aktyvumas, tačiau be pervargimo, palaiko gerą kraujotaką ir padeda audiniams greičiau atsigauti po mažų pažeidimų.