Vaikui sunku atsistoti nuo grindų

Kas yra sunkumas atsistoti nuo grindų vaikui?

Kai vaikui sunku atsistoti nuo grindų, tai reiškia, kad jam reikia neįprastai daug pastangų, kad pereitų iš sėdimos ar gulimos padėties į stovimą. Vaikas gali remtis rankomis į kelius ar šlaunis, naudoti atramą, o judesiai atrodo lėti, neįprastai koordinuoti arba lydimi silpnumo. Šis požymis dažnai rodo raumenų silpnumą, nervų sistemos sutrikimus arba skeleto–raumenų vystymosi problemas. Nors kai kuriais atvejais priežastis gali būti paprastas fizinio aktyvumo trūkumas ar laikina nuovargio būsena, kartais toks simptomas signalizuoja rimtesnį neurologinį ar genetinį sutrikimą.

Galimos sunkumo atsistoti nuo grindų priežastys

Vaikų raumenų ir nervų sistema dar vystosi, todėl bet kokie sutrikimai joje greitai pasireiškia judėjimo sunkumais. Viena dažniausių priežasčių – raumenų distrofijos, ypač Dišeno raumenų distrofija, kai dėl genetinio defekto laipsniškai silpsta raumenys, pirmiausia apimantys klubų ir šlaunų sritį. Tokiu atveju vaikas dažnai remiasi rankomis į savo kūną, kad „užliptų“ į stovimą padėtį – tai vadinama Gowerso požymiu. Kita dažna priežastis – uždegiminės raumenų ligos (miopatijos) arba nervų laidumo sutrikimai, pavyzdžiui, dėl periferinės neuropatijos. Kartais sunkumą atsistoti gali lemti ir sąnarių ligos, klubo displazija, perteklinis kūno svoris arba vitaminų D ir kalcio trūkumas, dėl kurių silpnėja raumenų jėga ir kaulų tvirtumas. Kai kuriais atvejais sunkumai pasireiškia po infekcijų, kurios pažeidžia nervus ar raumenis, kaip, pavyzdžiui, po virusinių uždegimų ar autoimuninių reakcijų.

Su kokiais kitais simptomais gali pasireikšti sunkumas atsistoti nuo grindų

Sunkumą atsistoti dažnai lydi kiti požymiai, padedantys įvertinti problemos pobūdį. Vaikas gali greitai pavargti, dažnai kristi eidamas, vengti lipti laiptais ar bėgioti. Tėvai gali pastebėti, kad kūdikis ar mažas vaikas pasiekia motorinius raidos etapus vėliau – vėliau pradeda sėdėti, stotis ar vaikščioti. Esant raumenų distrofijai, dažnai pastebimas verpstės formos blauzdų raumenų padidėjimas (vadinamasis pseudohipertrofijos reiškinys) ir pamažu progresuojantis raumenų silpnumas. Kartais kartu pasireiškia stuburo iškrypimas, laikysenos pakitimai ar net kvėpavimo raumenų silpnumas. Jeigu priežastis susijusi su vitaminų trūkumu ar sąnarių patologija, gali būti juntamas skausmas, kaulų jautrumas arba sąnarių traškėjimas.

Kaip elgtis, jeigu vaikui sunku atsistoti nuo grindų?

Pastebėjus, kad vaikas dažnai remiasi į save ar aplinkinius daiktus, kad atsistotų, svarbu nenumoti ranka ir stebėti, ar tai pasikartoja. Jeigu tokie sunkumai tęsiasi, progresuoja arba vaikas atrodo silpnesnis nei bendraamžiai, būtina kreiptis į gydytoją. Kol laukiama apžiūros, rekomenduojama skatinti vaiką judėti pagal galimybes, vengiant pernelyg didelio krūvio, kuris gali dar labiau išvarginti raumenis. Tinkama, subalansuota mityba, ypač turtinga baltymų, vitaminų D, B12 ir kalcio, padeda palaikyti raumenų funkciją. Reikėtų vengti savarankiško papildų vartojimo ar masažų be specialisto rekomendacijos, nes kai kurios būklės reikalauja tikslios diagnozės prieš pradedant bet kokį gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją reikia, jei vaikas nuolat sunkiai atsistoja, pastebimai silpsta, dažnai krenta ar turi problemų lipant laiptais. Taip pat būtina konsultacija, jei kartu atsiranda kvėpavimo sutrikimų, naktinis knarkimas, stuburo kreivėjimas ar kalbos raidos atsilikimas. Tokie požymiai gali rodyti sisteminį raumenų ar nervų sistemos sutrikimą, kurį reikia nustatyti kuo anksčiau. Gydytojas gali nukreipti pas vaikų neurologą, ortopedą ar reabilitologą, o kartais – pas genetiką, jei įtariama paveldima liga. Ankstyvas ištyrimas yra labai svarbus, nes kai kurioms būklėms gydymas veiksmingiausias, kai pradedamas ankstyvoje stadijoje.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė nustatoma remiantis išsamia apžiūra ir raumenų funkcijos vertinimu. Gydytojas stebi, kaip vaikas juda, stojas ir vaikšto. Papildomai atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti raumenų fermento – kreatinfosfokinazės (KFK) – kiekį, kuris padidėja esant raumenų pažeidimui. Esant įtarimui dėl genetinės ligos, atliekami genetiniai tyrimai, patvirtinantys ar paneigiantys raumenų distrofiją. Kartais skiriama elektromiografija (EMG), padedanti nustatyti, ar problema kyla iš raumenų ar nervų, bei magnetinis rezonansas (MRT) raumenų būklei įvertinti. Gydymas priklauso nuo priežasties: jei kaltas vitaminų trūkumas – taikoma korekcinė mityba ir papildai; jei nustatoma raumenų distrofija ar kita neuromuskulinė liga – taikoma ilgalaikė reabilitacija, kineziterapija, o kai kuriais atvejais – vaistai, lėtinantys raumenų irimo procesą.

Profilaktika ir prevencija

Kad vaiko raumenų sistema vystytųsi normaliai, svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą, turtingą baltymų, kalcio, magnio ir vitaminų D bei B grupės. Reguliarus fizinis aktyvumas – žaidimai lauke, plaukimas, važinėjimas dviračiu – stiprina raumenis ir kaulus. Reikėtų vengti ilgalaikio sėdėjimo bei skatinti vaiką aktyviai judėti pagal amžių. Tėvams svarbu stebėti vaiko motorinę raidą – jei jis atsilieka nuo bendraamžių, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyva intervencija leidžia užkirsti kelią komplikacijoms ir padeda vaikui išlaikyti normalų judrumą bei gyvenimo kokybę.