Kas yra rausva ausis?
Rausva ausis – tai būklė, kai ausies kaušelis ar jo dalis įgauna rausvą, kartais net raudoną atspalvį. Šis pokytis gali būti laikinas, atsirandantis dėl aplinkos veiksnių, emocijų ar fizinės apkrovos, tačiau kartais rausvumas rodo ir tam tikrus sveikatos sutrikimus. Rausva spalva susijusi su padidėjusia kraujotaka ausies audiniuose – smulkios kraujagyslės išsiplečia, todėl oda atrodo šiltesnė ir intensyvesnio atspalvio.
Ausies spalvos pasikeitimas gali būti nekenksmingas, tačiau jei kartu pasireiškia skausmas, niežėjimas, tinimas ar temperatūros pakilimas, tai gali būti infekcijos, alerginės reakcijos ar kraujotakos problemos požymis.
Galimos rausvos ausies priežastys
Kraujagyslių reakcijos: rausvumas dažnai atsiranda dėl fiziologinio kraujagyslių išsiplėtimo, kai žmogus patiria šilumą, stresą ar fizinį krūvį. Tai laikina reakcija, kuri praeina, kai organizmo temperatūra normalizuojasi.
Uždegiminiai procesai: viena dažniausių priežasčių yra išorinės ausies uždegimas (otitis externa). Tokiu atveju ausis parausta, tampa jautri, gali atsirasti niežėjimas ar net skausmas liečiant. Uždegimas gali kilti dėl bakterijų, grybelio ar pernelyg dažno ausų valymo, kuris pažeidžia odą.
Alerginės reakcijos: kontaktas su metaliniais auskarais, kosmetika, plaukų dažais ar net skalbimo priemonių likučiais gali sukelti alerginį dermatitą. Tokiu atveju ausis parausta, niežti, gali atsirasti bėrimas ar pleiskanojimas.
Šiluminis poveikis: po ilgo buvimo saulėje ar šalčio ausies oda gali tapti rausva ar net skausminga. Tai dažnai laikinas poveikis, bet kartais gali išsivystyti nudegimas ar nušalimas, ypač jei oda jautri.
Hormoniniai ir kraujotakos pokyčiai: kai kuriems žmonėms rausvumas pasireiškia dėl staigių kraujospūdžio svyravimų, karščio bangų menopauzės metu ar net dėl nervinio dirglumo.
Odos ligos: rožinė (rozacija), seborėjinis dermatitas ar psoriazė taip pat gali paveikti ausies odą ir suteikti jai rausvą atspalvį.
Kaip pasireiškia rausva ausis?
Rausvumas gali būti vienpusis arba apimti abi ausis. Kartais ausis atrodo tik šiek tiek paraudusi, o kitais atvejais oda tampa karšta, patinusi ar net skausminga. Kai kuriems žmonėms rausvumas atsiranda staiga ir greitai praeina, kitiems jis išlieka kelias dienas.
Jeigu rausvą spalvą lydi skausmas, pulsuojantis pojūtis, niežėjimas ar išskyros iš ausies landos, tai dažniausiai rodo infekcinį ar alerginį procesą. Esant lėtiniam rausvumui be aiškios priežasties, gali būti, kad oda reaguoja į nuolatinį dirgiklį – pavyzdžiui, nešiojamus auskarus ar kosmetiką.
Kaip elgtis, jeigu pasireiškia rausva ausis?
Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar rausvumas susijęs su laikinu veiksniu – šiluma, šalčiu, emocine įtampa. Tokiu atveju pakanka leisti organizmui nurimti ir vengti papildomo dirginimo. Jeigu įtariamas alerginis poveikis, reikėtų nuimti auskarus, nenaudoti naujų kosmetikos ar plaukų produktų ir stebėti, ar rausvumas mažėja.
Svarbu ausies nevalyti agresyviai – medvilniniai krapštukai, per didelis spaudimas ar alkoholiniai tirpalai gali pabloginti būklę. Jei juntamas niežėjimas, deginimas ar skausmas, geriau nenaudoti jokių naminių priemonių ir kreiptis į gydytoją, nes netinkamas gydymas gali sukelti infekciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu rausvumas nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia papildomi simptomai – skausmas, pūliavimas, klausos pablogėjimas, karščiavimas ar patinimas. Taip pat svarbu medicininis įvertinimas, jei ausis dažnai parausta be aiškios priežasties, nes tai gali būti rožinės ar kraujagyslių sutrikimų požymis.
Specialistas, apžiūrėjęs ausį, galės įvertinti, ar reikia gydymo, ar pakanka stebėjimo ir priežiūros.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozė nustatoma įvertinus klinikinę situaciją. Gydytojas otorinolaringologas ar dermatologas apžiūri ausį, įvertina odos būklę, ieško uždegimo ar alergijos požymių. Kartais atliekamas ausies išskyrų pasėlis ar alerginiai tyrimai, jei įtariama reakcija į tam tikras medžiagas.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei rausvumas kyla dėl uždegimo, gali būti skiriami vietiniai antibiotikų ar priešgrybeliniai tepalai. Alerginės kilmės atvejais padeda antihistamininiai vaistai ar kortikosteroidiniai kremai. Esant dirginimui ar terminių veiksnių poveikiui, pakanka šaldančių kompresų, odos drėkinimo ir dirgiklių vengimo.
Prevencija
Norint išvengti ausies odos sudirginimo, reikia palaikyti švarią, bet neperdžiovintą odą, vengti stiprių cheminių priemonių, atsargiai naudoti plaukų lakus, dažus ar kremus, kurie gali patekti ant ausies. Rekomenduojama vengti per didelio saulės ar šalčio poveikio, naudoti galvos apdangalus, o papuošalus rinktis iš hipoalerginių metalų.
Sveika gyvensena, subalansuota mityba ir pakankamas vandens kiekis taip pat padeda palaikyti gerą odos būklę.
Ko reikėtų vengti esant rausvai ausiai?
Vengti reikėtų mechaninio dirginimo – ausies trynimo, spaudimo, karštų kompresų ar bandymų savarankiškai tepti vaistus be gydytojo rekomendacijos. Taip pat nereikėtų naudoti alkoholinių ar spiritinių tirpalų, nes jie dar labiau išsausina odą ir gali pažeisti natūralią apsaugą.
Galimos komplikacijos
Negydomas uždegimas ar nuolatinis dirginimas gali sukelti odos įtrūkimus, pūlinius ar net lėtinį ausies kanalo uždegimą. Esant alerginėms reakcijoms, ilgalaikis kontaktas su dirgikliu gali lemti nuolatinį odos jautrumą. Retais atvejais rausvumas gali būti sisteminės ligos, pavyzdžiui, rožinės ar autoimuninio proceso, pradinis požymis.
Laiku pastebėjus simptomus ir pašalinus priežastį, rausvos ausies problema dažniausiai greitai išnyksta be pasekmių.
