Intelekto stoka

Kas yra intelekto stoka?

Intelekto stoka – tai būklė, kai žmogaus intelektiniai gebėjimai ir prisitaikymo įgūdžiai yra žymiai žemesni nei vidutiniai, o tai apsunkina kasdienį funkcionavimą. Mediciniškai ši būklė vadinama intelektiniu sutrikimu (angl. intellectual disability). Ji paprastai nustatoma vaikystėje ir pasižymi ribotais gebėjimais mokytis, mąstyti, spręsti problemas ar bendrauti.

Intelekto sutrikimas nėra liga, o vystymosi ypatybė, susijusi su smegenų struktūros ar funkcijos pokyčiais. Žmonės, turintys šį sutrikimą, gali būti labai skirtingi – nuo lengvų mokymosi sunkumų iki gilesnių pažinimo ribotumų.

Galimos intelekto stokos priežastys

Priežasčių spektras labai platus – nuo genetinių iki aplinkos veiksnių. Apie pusę visų atvejų sukelia aiškūs biologiniai arba medicininiai veiksniai.

Dažniausios priežastys:

• Genetiniai sutrikimai – tokie kaip Dauno, Fragile X ar Williams sindromas. Šios būklės veikia smegenų vystymąsi ir lemia skirtingo laipsnio intelekto sutrikimus.

• Nėštumo komplikacijos – infekcijos (raudonukė, citomegalovirusas), mitybos nepakankamumas, toksinų poveikis ar vaisiaus deguonies trūkumas.

• Gimdymo metu patirta hipoksija – smegenų pažeidimas dėl deguonies stokos gimstant.

• Ankstyvos vaikystės ligos ar traumos – meningitas, encefalitas, galvos traumos ar apsinuodijimas švinu.

• Sunki socialinė deprivacija – ilgalaikis emocinės, pažintinės stimuliacijos trūkumas gali trukdyti smegenų raidai.

Kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka nenustatyta, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia diagnozuoti vis daugiau genetinių ir metabolinių veiksnių, susijusių su šia būkle.

Kiti lydintys požymiai

Be žemesnio intelekto koeficiento, intelekto stoką dažnai lydi ir adaptacijos sunkumai. Tai reiškia, kad žmogui gali būti sunkiau savarankiškai tvarkytis buityje, mokytis ar bendrauti su kitais.

Kiti dažni požymiai:

• kalbos vystymosi vėlavimas,

• sunkumai sprendžiant kasdienes problemas,

• riboti socialiniai įgūdžiai,

• lėtesnė motorinė raida (pvz., vėliau pradeda vaikščioti ar kalbėti),

• emocinio stabilumo iššūkiai.

Svarbu pabrėžti, kad daugelis žmonių, turinčių lengvą intelekto sutrikimą, gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir būti savarankiški, jei gauna reikiamą paramą ir ugdymą.

Kaip elgtis, jeigu įtariama intelekto stoka?

Jeigu vaiko raida akivaizdžiai atsilieka nuo bendraamžių – pavyzdžiui, jis sunkiai išmoksta kalbėti, skaičiuoti, orientuotis aplinkoje ar bendrauti – svarbu kuo anksčiau kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų raidos specialistą.

Ankstyvas įsikišimas yra esminis. Kuo anksčiau pradedamas lavinimas, logopedinė ir psichologinė pagalba, tuo geresni rezultatai pasiekiami vėliau. Tėvams ir globėjams rekomenduojama ieškoti specialių ugdymo programų, kurios atitinka vaiko gebėjimus ir padeda stiprinti socialinius įgūdžius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebima, kad:

• vaikas ilgą laiką neatitinka raidos etapų (nesidomi aplinka, nekalba, sunkiai supranta paprastas instrukcijas),

• dažnai patiria sunkumų mokykloje nepaisant pastangų,

• turi bendravimo ar elgesio problemų, trukdančių kasdieniam gyvenimui,

• raidos sutrikimai pasireiškia kartu su fiziniais požymiais (pvz., netipiniai veido bruožai, raumenų silpnumas, regos ar klausos sutrikimai).

Ankstyvas įvertinimas leidžia ne tik patvirtinti ar paneigti įtarimus, bet ir pradėti tikslinę pagalbą, pritaikytą konkretiems poreikiams.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė nustatoma remiantis keliomis vertinimo kryptimis. Paprastai atliekamas intelekto koeficiento (IQ) testas, kurio rezultatai derinami su adaptacinių įgūdžių įvertinimu. Gydytojas neurologas, psichiatras ar vaikų raidos specialistas gali skirti genetinius tyrimus, smegenų vaizdinius tyrimus ar medžiagų apykaitos testus.

Specifinio vaisto, „gydančio“ intelekto stoką, nėra, tačiau labai svarbus yra kompleksinis požiūris:

• specialusis ugdymas ir ankstyvoji intervencija,

• logopedo ir ergoterapeuto pagalba,

• psichologinė ir socialinė parama šeimai,

• individualizuota mokymo programa pagal gebėjimus.

Kai kuriais atvejais reikalinga gydytojų komandos priežiūra – neurologų, endokrinologų, genetikų – kad būtų stebima bendra sveikata ir raidos eiga.

Profilaktika

Ne visas intelekto stokos priežastis galima išvengti, tačiau dalį jų galima sumažinti tinkamai prižiūrint nėštumą ir ankstyvą vaikystę.

Svarbiausia – sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu: vengti alkoholio, narkotikų, rūkymo, reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti genetinius tyrimus. Kūdikių sveikatai itin svarbios vakcinacijos, tinkama mityba ir aplinkos saugumas.

Socialinė ir emocinė vaiko aplinka taip pat daro didelę įtaką – meilė, bendravimas, žaidimai ir pažintinė stimuliacija skatina smegenų vystymąsi.