Labai didelis nuovargis

Kas yra labai didelis nuovargis?

Labai didelis nuovargis – tai būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį jėgų trūkumą, silpnumą ir sumažėjusį darbingumą, net ir po poilsio ar miego. Šis simptomas skiriasi nuo įprasto pavargimo, kuris praeina pailsėjus – esant dideliam nuovargiui, energijos atsigavimas būna menkas arba visai nevyksta.

Nuovargis gali būti tiek fizinis, kai sunku atlikti kasdienius darbus, tiek psichinis, kai sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ar motyvaciją. Nors tai labai dažnas skundas, jis nėra savarankiška liga, o organizmo signalas, kad vyksta sutrikimas – fiziologinis ar emocinis.

Galimos labai didelio nuovargio priežastys

Labai didelis nuovargis gali būti nulemtas daugybės priežasčių. Dažniausios – miego trūkumas, netaisyklingas gyvenimo būdas, stresas ir emocinis perdegimas. Nuolatinis įtemptas grafikas, nereguliarus poilsis ar netinkama mityba trikdo organizmo energijos balansą ir sukelia išsekimą.

Tačiau nuovargis taip pat gali būti ligos simptomas. Jį dažnai sukelia:

• Anemija (mažakraujystė) – kai kraujyje trūksta hemoglobino ir audiniai negauna pakankamai deguonies.

• Skydliaukės veiklos sutrikimai – tiek hipotirozė, tiek hipertirozė keičia medžiagų apykaitos greitį.

• Lėtinės infekcijos – pvz., mononukleozė, hepatitas, tuberkuliozė ar COVID-19.

• Lėtinio nuovargio sindromas (CFS) – būklė, kai ilgalaikis nuovargis tęsiasi mėnesius be aiškios priežasties.

• Depresija ir nerimo sutrikimai, kurie veikia ne tik psichiką, bet ir fizinę savijautą.

• Endokrininės ligos – cukrinis diabetas, antinksčių nepakankamumas.

• Kepenų, inkstų ar širdies ligos, kai sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi ar toksinų šalinimas.

Be to, nuovargį gali sukelti vaistai (raminamieji, antihistamininiai, kraujospūdį mažinantys) arba maistinių medžiagų trūkumas – ypač geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir vitamino D.

Kaip pasireiškia labai didelis nuovargis (simptomai ir eiga)

Pagrindinis požymis – nuolatinis jėgų stygius, kuris nepraeina pailsėjus. Žmogus jaučiasi išsekęs net po miego, jam sunku pradėti ar tęsti įprastą veiklą.

Kiti dažni simptomai:

• Miego sutrikimai – sunku užmigti, dažni prabudimai, nepailsėjimo jausmas.

• Raumenų silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas ar dėmesio stoka.

• Dirglumas, nerimas, emocinis nestabilumas.

• Sumažėjusi imuninė apsauga – dažnesni peršalimai, infekcijos.

Eiga priklauso nuo priežasties. Jei nuovargis susijęs su laikinu stresu ar fiziniu pervargimu, būklė dažniausiai pagerėja pailsėjus ir pakeitus gyvenimo ritmą. Tačiau esant lėtinei ar sisteminei priežasčiai, nuovargis gali trukti mėnesius ar metus, ženkliai paveikdamas gyvenimo kokybę.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia labai didelis nuovargis?

Pirmiausia svarbu įsiklausyti į savo kūną ir suteikti jam laiko atsigauti. Rekomenduojama:

• Miegoti ne mažiau kaip 7–8 valandas per parą, stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.

• Subalansuoti mitybą – įtraukti daug daržovių, pilno grūdo produktų, pakankamai baltymų ir vandens.

• Vengti perteklinio kofeino, alkoholio ir greito maisto.

• Kasdien bent 30 minučių skirti lengvam fiziniam aktyvumui – pasivaikščiojimui, tempimui ar kvėpavimo pratimams.

Labai svarbu mažinti stresą. Padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje ar bet kokia veikla, kuri ramina ir džiugina. Jei nuovargį sukelia emocinis perdegimas, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• nuovargis trunka ilgiau nei dvi savaites be akivaizdžios priežasties,

• kartu pasireiškia karščiavimas, svorio kritimas, prakaitavimas naktimis,

• atsiranda galvos svaigimas, širdies plakimas, dusulys ar skausmas krūtinėje,

• juntamas ryškus nuotaikos ar atminties pablogėjimas,

• miegas ar poilsis visiškai neatkuria energijos.

Tokiais atvejais reikalinga išsami diagnostika, nes nuovargis gali būti ankstyvas rimtesnės ligos požymis.

Diagnostika ir gydymas

Gydytojas pirmiausia įvertina paciento gyvenimo būdą, mitybą, miego režimą ir emocinę būklę. Atliekami bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti anemiją, infekcijas, skydliaukės, kepenų ar inkstų sutrikimus. Esant poreikiui, atliekami papildomi tyrimai – vitamino D, B12, gliukozės, hormonų lygio įvertinimas.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatomas maistinių medžiagų trūkumas, skiriami vitaminų ar mineralų papildai. Esant hormonų disbalansui – endokrininis gydymas. Jei priežastis psichologinė, padeda psichoterapija, streso valdymo technikos ir miego higiena.

Lėtinio nuovargio sindromo atvejais taikomas kompleksinis gydymas, apimantis mitybos korekciją, fizinio krūvio planą, psichologinę paramą ir simptominius vaistus.

Galimos komplikacijos

Negydomas ar ignoruojamas nuolatinis nuovargis gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus, miego problemas, imuniteto nusilpimą. Ilgainiui pablogėja atmintis, koncentracija, darbingumas ir santykiai su aplinkiniais.

Jei priežastis fiziologinė, pavyzdžiui, anemija ar hormonų sutrikimas, negydant gali išsivystyti rimtos komplikacijos – širdies ir kraujagyslių ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ar net organų pažeidimai.

Profilaktika

Norint išvengti didelio nuovargio, svarbu laikytis subalansuoto gyvenimo ritmo. Reikėtų reguliariai ilsėtis, išlaikyti darbo ir poilsio pusiausvyrą, nepersidirbti ir išmokti valdyti stresą.

Tinkama mityba, pakankamas vandens kiekis, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas – pagrindiniai energijos palaikymo elementai. Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei nuovargis tampa dažnas ar lėtinis.

Rūpinimasis savimi ir dėmesys kūno signalams leidžia laiku pastebėti pirmuosius disbalanso požymius ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.