Įvairios formos bėrimas – tai odos pakitimai, pasireiškiantys skirtingų formų ir spalvų dėmelėmis, pūslelėmis, mazgeliais ar pleiskanomis. Toks bėrimas gali būti lokalizuotas tam tikroje kūno vietoje arba išplisti visame kūne. Jis gali niežėti, skaudėti, deginti arba nesukelti jokių juntamų pojūčių.
Bėrimo pobūdis – jo forma, spalva, išplitimas ir trukmė – dažnai leidžia nustatyti galimą priežastį. Kadangi odos reakcijos kyla dėl įvairių veiksnių, nuo infekcijų iki alergijų ar hormoninių pokyčių, svarbu atidžiai stebėti ne tik pačius bėrimus, bet ir bendrą organizmo būklę.
Bėrimai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių – nuo paprastų dirginimų iki rimtesnių sisteminių ligų.
Dažniausios priežastys yra:
Kartais bėrimo priežastis išlieka neaiški, tačiau jo atsiradimo laikas, išplitimo greitis ir lydintys simptomai padeda gydytojui tiksliau nustatyti galimą šaltinį.
Įvairios formos bėrimą dažnai lydi niežulys, degimo pojūtis, paraudimas arba patinimas. Jei priežastis infekcinė, gali atsirasti karščiavimas, bendras silpnumas, limfmazgių padidėjimas. Alerginės reakcijos atveju bėrimą dažnai papildo akių ašarojimas, čiaudulys ar nosies užgulimas.
Kai oda pradeda šlapiuoti ar formuojasi pūlinukai, galima įtarti antrinę bakterinę infekciją. Kartu atsirandantys sisteminiai simptomai – sąnarių skausmas, nuovargis ar karščiavimas – rodo, kad bėrimą gali sukelti bendras organizmo uždegimas.
Pirmiausia reikėtų stebėti bėrimo pobūdį: ar jis plinta, ar keičiasi spalva, ar pasireiškia niežėjimas ar skausmas. Jeigu įtariamas kontaktas su dirgikliu, pavyzdžiui, nauja kosmetikos priemone ar skalbikliu, reikia ją nedelsiant nutraukti.
Odos priežiūra turėtų būti švelni – naudoti bekvapius prausiklius, drėkinamuosius kremus, vengti karšto vandens ir sintetinių drabužių. Jei niežulys labai stiprus, galima trumpam pavartoti antihistamininių vaistų, tačiau savarankiškai gydytis ilgai nereikėtų.
Svarbiausia – nekasyti bėrimo vietų, nes tai didina infekcijos riziką ir lėtina gijimą.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
Tokiais atvejais gydytojas dermatologas ar alergologas gali atlikti papildomus tyrimus ir paskirti tinkamą gydymą.
Diagnozė nustatoma pagal bėrimo išvaizdą, vietą, išplitimo dinamiką ir paciento ligų istoriją. Jei reikia, atliekami papildomi tyrimai – odos pasėliai, alergijos testai, kraujo tyrimai ar biopsija.
Gydymas priklauso nuo priežasties:
Svarbu suprasti, kad net vizualiai panašūs bėrimai gali turėti skirtingas priežastis, todėl savarankiškas gydymas neretai būna neveiksmingas ar net pavojingas.
Siekiant sumažinti bėrimų riziką, svarbu palaikyti odos drėgmę ir vengti dirginančių medžiagų. Rekomenduojama naudoti hipoalerginę kosmetiką, dėvėti natūralių audinių drabužius, vengti ilgalaikio prakaitavimo bei kontakto su agresyviais chemikalais.
Tinkama mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas taip pat stiprina odos barjerinę funkciją. Naudingas maistas, turintis omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, E ir C, padeda palaikyti sveiką odos būklę.
Jei bėrimai kartojasi, rekomenduojama pasitikrinti dėl alergijų ar hormonų disbalanso – ankstyvas priežasties nustatymas leidžia išvengti pasikartojimų.