Labai stiprus galvos skausmas

Ką reiškia labai stiprus galvos skausmas?

Labai stiprus galvos skausmas – tai simptomas, kai skausmas pasiekia tokį intensyvumą, kad trikdo kasdienę veiklą, koncentraciją ar net miegą. Skausmas gali būti lokalizuotas vienoje galvos pusėje, už akių, smilkiniuose arba apimti visą galvą. Kartais jis pasireiškia staiga, kitais atvejais didėja palaipsniui.

Tokio tipo skausmas gali būti tiek pirminis (pvz., migrena ar klasterinis galvos skausmas), tiek antrinis, kai jis atsiranda dėl kitos ligos – pavyzdžiui, kraujagyslių plyšimo, infekcijos ar padidėjusio kaukolės vidaus spaudimo.

Svarbiausia atskirti, ar skausmas yra įprastas ir kartojasi, ar tai naujas, neįprastas pojūtis, kuris gali rodyti pavojingą būklę.

Galimos labai stipraus galvos skausmo priežastys

Labai stiprus galvos skausmas dažniausiai kyla dėl kraujagyslių, nervų, hormoninių ar struktūrinių pokyčių smegenyse. Kai kurios priežastys yra laikinos, kitos – potencialiai pavojingos gyvybei.

Dažniausios priežastys:

• Migrena: pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu, dažnai vienoje galvos pusėje. Gali lydėti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ar garsui. Priepuoliai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų.

• Klasterinis galvos skausmas: labai stiprus, deginantis ar veriantis skausmas aplink vieną akį ar smilkinį. Priepuoliai kartojasi cikliškai – kelis kartus per dieną, dažniausiai tuo pačiu metu.

• Įtampos galvos skausmas: spaudžiantis ar veržiantis skausmas, dažnai susijęs su stresu, miego stoka ar ilgu buvimu prie ekrano.

• Galvos trauma: smūgis ar kritimas gali sukelti ūmų skausmą, lydimą pykinimo, dvejinimosi, orientacijos sutrikimų.

• Kraujagyslių sutrikimai: staigus, „sprogstantis“ galvos skausmas gali rodyti smegenų aneurizmos plyšimą ar kraujavimą į smegenis – tai skubi medicininė situacija.

• Infekcijos: meningitas ar encefalitas sukelia stiprų skausmą, dažnai kartu su karščiavimu, sąmonės sutrikimais, šviesos baime.

• Padidėjęs kaukolės vidaus spaudimas: gali atsirasti dėl naviko, smegenų edemos ar užsikimšusios smegenų skysčio tėkmės.

• Akių ar sinusų ligos: sinusitas ar glaukomos priepuolis gali sukelti lokalų, stiprų skausmą veido srityje ar už akių.

Kadangi priežastys labai įvairios, svarbu įvertinti lydinčius simptomus – jie dažnai padeda atskirti, ar skausmas pavojingas.

Kiti lydintys požymiai

Labai stiprų galvos skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas, šviesos ar garso netoleravimas, regos sutrikimai, galvos svaigimas ar kaklo sustingimas.

Jeigu kartu pasireiškia karščiavimas, sąmonės praradimas, veido ar galūnių nutirpimas, kalbos sutrikimai ar matymo pokyčiai, tai gali rodyti rimtą neurologinį procesą, todėl reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia labai stiprus galvos skausmas?

Pirmiausia svarbu įvertinti situaciją: ar skausmas yra įprastas, ar toks intensyvus, kad trukdo veikti. Jei tai pirmas toks stiprus skausmas arba jis atsirado staiga, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių.

Kol laukiate apžiūros, galima:

• atsigulti ramioje, tamsioje patalpoje;

• uždėti vėsų kompresą ant kaktos ar sprando;

• išgerti vandens – dehidratacija gali stiprinti skausmą;

• vengti garsų, ryškios šviesos, kofeino ir alkoholio.

Svarbu nevartoti per daug nuskausminamųjų vaistų be gydytojo rekomendacijos – per dažnas jų vartojimas gali sukelti vadinamąjį „vaistų sukeltą“ galvos skausmą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių būtina kreiptis, kai:

• skausmas atsiranda staiga ir yra stipriausias gyvenime;

• kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas, sąmonės praradimas ar tirpimai;

• atsiranda regėjimo ar kalbos sutrikimų;

• galvos skausmas lydi karščiavimą, kaklo sustingimą, bėrimą;

• skausmas pasireiškia po galvos traumos;

• įprasti vaistai nepadeda arba skausmai tampa dažnesni.

Tokie simptomai gali būti susiję su meningitu, aneurizmos plyšimu, smegenų kraujavimu ar kitomis rimtomis ligomis.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozės tikslas – išsiaiškinti, ar galvos skausmas yra pirminis (pvz., migrena), ar antrinis (sukeltas kitos ligos). Tam atliekami tiek klinikiniai, tiek instrumentiniai tyrimai.

Dažniausiai naudojami tyrimai:

• Neurologinis ištyrimas: gydytojas vertina refleksus, judesius, koordinaciją, regėjimą ir jutimus.

• Kraujo tyrimai: padeda nustatyti infekciją, uždegimą ar hormonų disbalansą.

• Galvos kompiuterinė tomografija (KT): leidžia aptikti kraujavimą, navikus, struktūrinius pokyčius.

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): išsamesniam smegenų ir kraujagyslių įvertinimui.

• Juosmens punkcija: atliekama, jei įtariamas meningitas ar kraujavimas į smegenų dangalus.

• Akių tyrimas: jei įtariamas padidėjęs akispūdis ar regos nervo pažeidimas.

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:

• Migrenos atvejais: taikomi specifiniai migrenos vaistai (triptanai), poilsis, šviesos ir triukšmo vengimas.

• Klasterinio skausmo atveju: gali būti taikoma deguonies terapija ar vaistai, plečiantys kraujagysles.

• Infekcijų atvejais: skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai.

• Kraujagyslinių ar navikinių priežasčių atveju: reikalingas neurologinis ar neurochirurginis gydymas.

• Įtampos tipo skausmui: padeda miego režimo gerinimas, masažai, fizinis aktyvumas, streso mažinimas.

Svarbiausia – ne malšinti simptomą trumpalaikiais vaistais, o nustatyti priežastį, kad skausmas nesikartotų.

Profilaktika

Norint sumažinti stiprių galvos skausmų riziką, svarbu rūpintis gyvenimo būdu: palaikyti reguliarų miegą, vengti dehidratacijos, reguliariai judėti ir mažinti stresą.

Rekomenduojama riboti kofeino, alkoholio ir perdirbto maisto kiekį, taip pat stebėti, ar tam tikri produktai (pvz., šokoladas, sūriai, raudonas vynas) neišprovokuoja skausmo.

Tiems, kurie kenčia nuo pasikartojančių migrenų, gydytojas gali paskirti profilaktinius vaistus, padedančius sumažinti priepuolių dažnį.