Naujagimiams blužnies padidėjimas

Ką reiškia blužnies padidėjimas naujagimiams?

Blužnies padidėjimas naujagimiams – tai būklė, kai šis organas, esantis kairėje viršutinėje pilvo dalyje, tampa didesnis nei įprasta. Blužnis naujagimio organizme atlieka svarbų vaidmenį: ji dalyvauja kraujo kūnelių gamyboje, filtruoja kraują ir padeda kovoti su infekcijomis.

Nedidelis blužnies padidėjimas pirmomis gyvenimo savaitėmis gali būti laikinas ir susijęs su vaisiaus kraujo sistemų pertvarkymu po gimimo. Tačiau jei organas padidėjęs ryškiai ar išlieka ilgą laiką, tai gali rodyti kraujo, kepenų ar infekcines ligas.

Galimos blužnies padidėjimo naujagimiams priežastys

Padidėjusi blužnis nėra liga, o kito proceso pasekmė. Dažniausiai ją sukelia infekcijos, kraujo gamybos sutrikimai ar paveldimos medžiagų apykaitos ligos.

Dažniausios priežastys yra:

• Įgimtos infekcijos: citomegalovirusas (CMV), toksoplazmozė, sifilis, raudonukė, herpes virusas – šios infekcijos gali pažeisti kepenis ir blužnį dar vaisiui vystantis gimdoje.

• Hemolizinės anemijos: tai būklės, kai naujagimio eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) irti greičiau nei įprastai. Dėl to blužnis, kuri šalina pažeistus eritrocitus, dirba intensyviau ir padidėja.

• Kepenų ligos: įgimtas hepatitas ar kepenų cirozė gali trikdyti kraujo tėkmę, dėl to kraujas kaupiasi blužnyje.

• Paveldimos metabolinės ligos: tokios kaip Gauchero liga ar Niemann–Pick liga, kurios pažeidžia blužnies ir kepenų audinius.

• Kraujo apytakos sutrikimai: kai kraujo tėkmė iš blužnies sulėtėja (pvz., dėl įgimtos venos trombozės), organas padidėja dėl kraujo sąstovio.

• Uždegiminiai procesai: bakterinės infekcijos ar uždegiminės reakcijos gali laikinai padidinti blužnį kaip imuninį atsaką.

Požymiai ir priežastys dažnai susiję – todėl tiksli diagnostika labai svarbi, kad būtų galima greitai nustatyti problemos šaltinį.

Kiti lydintys požymiai

Blužnies padidėjimas pats savaime dažnai nesukelia skausmo, tačiau gali būti pastebimas kaip pilvo pūtimas, mažesnis apetitas, mieguistumas ar blyški oda. Kai blužnis padidėja ryškiai, ji gali būti apčiuopiama po kairiuoju šonkaulių lanku.

Dažnai kartu pasireiškia padidėjusi kepenys (hepatomegalija), gelta ar mažas hemoglobino kiekis, kas rodo sisteminį procesą. Kartais kūdikis gali būti vangus, blogai priaugti svorio ar dažnai karščiuoti.

Kaip elgtis, jeigu pastebimas blužnies padidėjimas naujagimiui?

Pirmiausia nereikėtų panikuoti – nedidelis blužnės padidėjimas pirmomis savaitėmis po gimimo gali būti fiziologinis ir praeiti savaime. Tačiau kūdikį būtina parodyti pediatrui, kad būtų įvertinta, ar padidėjimas atitinka amžiaus normą.

Tėvams svarbu stebėti kūdikio elgesį: ar jis gerai žinda, ar aktyvus, ar nepraranda svorio, ar neatsiranda papildomų simptomų – karščiavimo, gelta, odos kraujosruvų. Ši informacija padeda gydytojui įvertinti, ar blužnies padidėjimas pavojingas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją reikia, kai:

• blužnies padidėjimą lydi karščiavimas, vangumas ar svorio nepriaugimas;

• pastebima odos gelta, kraujosruvos, blyškumas;

• kūdikis tampa mieguistas, blogai maitinasi, dažnai vemia;

• pilvas atrodo neįprastai išsipūtęs arba skausmingas palietus.

Tokiais atvejais pediatras ar vaikų hematologas įvertins būklę ir paskirs reikalingus tyrimus.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė grindžiama klinikiniu ištyrimu, laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Blužnis vertinama tiek apčiuopos metu, tiek ultragarsu, kad būtų įvertintas jos dydis ir struktūra.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas: leidžia įvertinti eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį bei galimus kraujo ligų požymius.

• Biocheminiai kepenų tyrimai: padeda nustatyti, ar padidėjimas susijęs su kepenų veiklos sutrikimu.

• Virusologiniai ir serologiniai testai: atliekami infekcijoms (CMV, toksoplazmozei, sifiliui, raudonukei) nustatyti.

• Pilvo organų ultragarsas: parodo blužnies dydį, formą, kraujotaką ir gretimų organų būklę.

• Genetiniai ir metaboliniai tyrimai: atliekami įtariant paveldimas medžiagų apykaitos ligas.

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:

• Infekcijų atvejais: taikomas antibakterinis ar antivirusinis gydymas, priklausomai nuo sukėlėjo.

• Hemolizinės anemijos atvejais: gali būti skiriamos kraujo transfuzijos ar imuninės terapijos.

• Metabolinių ligų atvejais: taikomas specifinis gydymas, pavyzdžiui, fermentų terapija.

• Kepenų ar kraujo apytakos sutrikimų atvejais: gydoma pagrindinė liga, kartais taikomos specialios dietos ar medikamentinis palaikymas.

Pats blužnies padidėjimas gydymo paprastai nereikalauja – svarbiausia pašalinti jį sukėlusią priežastį.

Profilaktika

Kadangi dauguma priežasčių susijusios su infekcijomis ar nėštumo metu perduodamomis ligomis, svarbiausia profilaktikos priemonė – nėščiosios sveikatos priežiūra. Laiku atliekami tyrimai dėl infekcijų ir jų gydymas gali apsaugoti vaisių nuo pažeidimų.

Naujagimio imuninės sistemos stiprinimas taip pat svarbus: žindymas, vakcinacija ir tinkama priežiūra padeda išvengti infekcijų, kurios gali paveikti blužnį.

Jei kūdikis serga lėtine liga, būtina reguliariai lankytis pas pediatrą ir atlikti kontrolinius tyrimus, kad pokyčiai būtų pastebėti anksti.