Priepuoliai, linkę pasikartoti prieš menstruacijas, – tai simptomai ar būklės, kurios pasireiškia cikliškai, dažniausiai likus kelioms dienoms iki mėnesinių pradžios. Šie priepuoliai gali būti fiziniai, emociniai ar neurologiniai, ir jų pobūdis priklauso nuo pagrindinės priežasties. Dažniausiai jie susiję su hormonų svyravimais, ypač estrogeno ir progesterono pokyčiais paskutinėje menstruacinio ciklo fazėje. Priepuoliai gali pasireikšti kaip migrenos, epilepsijos paūmėjimai, nuotaikos svyravimai, pilvo skausmai ar kiti simptomai, kurie išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Tokia būklė nėra atskira liga, o veikiau tam tikrų ligų ar sutrikimų paūmėjimo modelis, susijęs su hormoniniais ciklo pokyčiais.
Dažniausiai tokie priepuoliai susiję su premenstruaciniu sindromu (PMS) arba premenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDD), kai hormonų svyravimai veikia nervų sistemą ir nuotaikų reguliaciją. Be to, priešmenstruaciniu laikotarpiu gali paūmėti tam tikros ligos:
Menstruacinė migrena – galvos skausmo priepuoliai, atsirandantys dėl staigaus estrogeno sumažėjimo prieš mėnesines.
Katameninė epilepsija – priepuolių suintensyvėjimas moterims, sergančioms epilepsija, dėl hormonų įtakos neuronų aktyvumui.
Endometriozė – sukelia ciklinius skausmo priepuolius dubens srityje.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai – pavyzdžiui, per didelis prolaktino ar skydliaukės hormonų svyravimas.
Psichologiniai veiksniai – stresas, miego trūkumas, nerimas, kurie prieš menstruacijas dar labiau sustiprėja.
Kai kurios moterys taip pat jaučia virškinimo, odos ar nervų sistemos simptomų paūmėjimą, nes hormonai veikia visą organizmą, ne tik reprodukcinę sistemą.
Šiuos priepuolius dažnai lydi nuotaikos pokyčiai, dirglumas, nerimas, verksmingumas ar energijos trūkumas. Prie migreninių priepuolių gali prisidėti pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui, o epilepsijos atvejais – traukuliai ar sąmonės praradimo epizodai. Kai priežastis yra endometriozė, būdingi stiprūs apatinės pilvo dalies skausmai, plintantys į nugarą ar kojas, kraujavimas tarp mėnesinių ar virškinimo sutrikimai. Kartais priepuolių metu pasireiškia nemiga, galvos svaigimas, pilvo pūtimas ar krūtų jautrumas. Šių simptomų intensyvumas gali kisti nuo lengvo diskomforto iki stipraus sutrikimo, trukdančio kasdienei veiklai.
Jei pastebima, kad priepuoliai ar simptomai pasikartoja cikliškai prieš mėnesines, verta pradėti stebėti menstruacijų kalendorių, užsirašant simptomų dažnumą, trukmę ir stiprumą. Tai padeda gydytojui tiksliau nustatyti priežastį. Siekiant palengvinti būklę, svarbu:
Užtikrinti pakankamą poilsį ir miegą, vengti pervargimo.
Laikytis subalansuotos mitybos, mažinant cukraus, druskos ir kofeino kiekį.
Reguliariai mankštintis – fizinis aktyvumas padeda subalansuoti hormonų veiklą.
Vengti alkoholio ir rūkymo, kurie gali sustiprinti migreną ar kitas reakcijas.
Esant skausmingiems ar migreniniams priepuoliams, naudoti gydytojo paskirtus skausmą malšinančius ar profilaktinius vaistus.
Svarbu nesiimti savigydos, ypač jei priepuoliai susiję su neurologiniais ar traukuliniais simptomais.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei priepuoliai pasireiškia reguliariai kiekvieną mėnesį, tampa vis stipresni ar trikdo kasdienę veiklą. Skubios konsultacijos reikia, jei priepuolių metu atsiranda sąmonės praradimas, traukuliai, stiprūs galvos skausmai ar regėjimo sutrikimai. Taip pat rekomenduojama kreiptis į ginekologą, jei kartu pasireiškia nereguliarus ciklas, gausus kraujavimas ar stiprus dubens skausmas, nes tai gali rodyti endometriozę ar hormonų disbalansą. Neurologas ar endokrinologas gali padėti, jei įtariama migrena ar epilepsijos formos, susijusios su hormoniniais pokyčiais.
Diagnozuojant priepuolius, gydytojas atsižvelgia į simptomų pobūdį, jų pasikartojimo dažnumą ir ryšį su menstruaciniu ciklu. Gali būti atliekami:
Hormonų tyrimai (estrogenas, progesteronas, prolaktinas, skydliaukės hormonai).
Galvos ar dubens organų ultragarsinis tyrimas, jei įtariamos struktūrinės priežastys.
Neurologiniai tyrimai (EEG, MRT), jei priepuoliai primena traukulius ar migreną.
Gydymas priklauso nuo priežasties: PMS ar PMDD atveju taikoma hormoninė terapija, antidepresantai ar gyvensenos korekcija; migrenai – profilaktiniai vaistai, o epilepsijai – antiepilepsiniai medikamentai, kurių dozės gali būti pritaikomos pagal ciklą.
Siekiant sumažinti priepuolių pasikartojimą prieš menstruacijas, svarbu palaikyti stabilią hormonų pusiausvyrą. Tai padeda subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso mažinimas. Rekomenduojama vengti kofeino, alkoholio ir cukraus pertekliaus, ypač antroje ciklo pusėje. Kai kurioms moterims padeda vitaminai B6, E, magnio ir kalcio papildai, kurie reguliuoja nervų sistemos veiklą ir mažina įtampos simptomus. Tinkamai parinkta gydytojo priežiūra ir savistaba leidžia ne tik kontroliuoti priepuolius, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę viso ciklo metu.