Viršutinės pilvo dalies skausmas, plintantis į nugarą – tai simptomas, kai skausmas prasideda po krūtinkauliu ar virš bambos ir juntamas tarsi „einantis“ į nugaros vidurinę ar viršutinę dalį. Šis pojūtis gali būti aštrus, maudžiantis arba deginantis, atsirandantis po valgio, fizinio krūvio ar net ramybės metu.
Toks skausmas nėra atskira liga – jis gali būti signalinis simptomas, rodantis sutrikimus keliuose organuose, esančiuose viršutinėje pilvo ertmės dalyje: kasoje, skrandyje, kepenyse, tulžies pūslėje ar diafragmoje. Kadangi šie organai yra arti vienas kito ir dalijasi nerviniais keliais, skausmas dažnai spinduliuoja (plinta) į nugarą, todėl jo tikroji kilmė ne visada iš karto aiški.
Dažniausios šio tipo skausmo priežastys – virškinimo organų ligos, tačiau taip pat galimos ir kardiologinės ar stuburo problemos.
Kasos uždegimas (pankreatitas) – viena dažniausių priežasčių. Skausmas stiprus, dažniausiai „juosiantis“, plintantis į nugarą, lydimas pykinimo, vėmimo, pilvo pūtimo. Gali atsirasti po riebaus maisto ar alkoholio vartojimo.
Tulžies pūslės ligos – tulžies akmenligė ar tulžies pūslės uždegimas sukelia stiprų, kolikomis pasireiškiantį skausmą dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, dažnai plintantį į dešinį petį ar nugarą.
Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa – sukelia deginantį, maudžiantį skausmą epigastriume (viršutinėje vidurinėje pilvo srityje), kuris gali plisti į nugarą. Dažnai pasireiškia tuščiu skrandžiu arba naktį.
Kepenų ligos (hepatitas, kepenų suriebėjimas) – sukelia buką skausmą ar spaudimą dešinėje pusėje, kartais juntamą nugaroje po šonkauliais.
Aortos aneurizma – pavojinga būklė, kai dėl kraujagyslės sienelės išsiplėtimo atsiranda staigus, stiprus skausmas, plintantis į nugarą. Tai skubi medicininė situacija.
Stuburo problemos (nugaros raumenų įtampa, disko išvarža) – gali sukelti skausmą, primenantį vidaus organų skausmą, ypač jei apatiniai krūtinės ar viršutiniai juosmens nervai spaudžiami.
Rečiau skausmas gali būti susijęs su širdies ligomis, pavyzdžiui, miokardo infarktu, kai skausmas pasireiškia ne krūtinėje, o viršutinėje pilvo dalyje ir plinta į nugarą, kairę ranką ar kaklą.
Skausmo pobūdis labai priklauso nuo priežasties. Pankreatito atveju jis būna staigus, stiprus, plintantis į nugarą juosiančiu pavidalu, o sergant opa – dilgčiojantis ar deginantis, susijęs su maistu. Tulžies pūslės problemos pasireiškia priepuoliniais, diegliniais skausmais, lydimais pykinimo, kartaus skonio burnoje.
Dažni lydintys simptomai:
Pykinimas, vėmimas, apetito stoka
Pūtimas, raugėjimas, rėmuo
Karščiavimas ar šaltkrėtis (uždegiminėse būklėse)
Odos ar akių pageltimas (esant tulžies ar kepenų ligoms)
Silpnumas, prakaitavimas, dusulys (širdies priepuolio požymiai)
Skausmo intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki nepakeliamo, verčiančio sėdėti pasilenkus į priekį (būdinga kasos uždegimui).
Pirmiausia reikia įvertinti skausmo intensyvumą ir trukmę. Jei skausmas staigus, labai stiprus, lydimas vėmimo, karščiavimo, dusulio ar sąmonės sutrikimo, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (112) – tai gali būti ūminis pankreatitas, tulžies kolika arba širdies priepuolis.
Jei skausmas nėra ūmus, tačiau kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą arba šeimos gydytoją. Iki apžiūros:
Nevartokite alkoholio ir riebaus maisto;
Gerkite pakankamai vandens, venkite gazuotų gėrimų;
Galima palengvinti būklę pailsint viršutinę kūno dalį, vengiant spaudžiančių drabužių;
Nevartokite savarankiškai nuskausminamųjų ar antacidinių vaistų, kol neaiški priežastis – jie gali maskuoti simptomus ir apsunkinti diagnozę.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei:
skausmas kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias valandas,
skausmas plinta į nugarą, petį ar krūtinę,
pasireiškia pykinimas, vėmimas ar karščiavimas,
oda ar akių baltymai pagelsta,
išmatos tampa šviesios, o šlapimas – tamsus,
atsiranda dusulys, prakaitavimas, silpnumas ar galvos svaigimas.
Šie požymiai gali rodyti kasos, tulžies pūslės, kepenų ar net širdies ligas, kurioms reikalingas neatidėliotinas gydymas.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir instrumentiniais tyrimais. Gydytojas gali paskirti:
Kraujo tyrimus (kepenų fermentai, amilazė, lipazė, bilirubinas, troponinas);
Pilvo organų echoskopiją – kepenų, tulžies pūslės, kasos įvertinimui;
Skrandžio endoskopiją (EGD), jei įtariama opa ar gastritas;
Kompiuterinę tomografiją (KT), jei įtariamas pankreatitas ar kitos komplikacijos;
EKG ir širdies fermentų tyrimus, kad būtų atmestas miokardo infarktas.
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties:
Pankreatito atveju – griežta dieta, skysčių infuzijos, skausmo kontrolė, kartais hospitalizacija.
Tulžies pūslės akmenligės atveju – vaistinis arba chirurginis gydymas (cholecistektomija).
Skrandžio opoms – vaistai, mažinantys rūgšties sekreciją ir Helicobacter pylori eradikacija.
Stuburo ar raumenų skausmams – kineziterapija, fizioterapija, priešuždegiminiai vaistai.
Negydomas ar netinkamai įvertintas viršutinės pilvo dalies skausmas gali sukelti rimtų pasekmių. Pankreatitas gali pereiti į nekrozinį ar lėtinį, tulžies pūslės akmenys – sukelti tulžies latakų užsikimšimą ar infekciją, o opa – kraujavimą ar perforaciją.
Jei skausmo priežastis – širdies infarktas, delsimas gali būti mirtinas. Todėl neignoruoti skausmo, plintančio į nugarą, – tai svarbiausias žingsnis prevencijai ir savalaikiam gydymui.
Siekiant sumažinti šio tipo skausmų riziką, svarbu:
laikytis subalansuotos mitybos, vengti riebaus, kepto ir aštraus maisto;
riboti alkoholio vartojimą ir mesti rūkyti;
palaikyti normalų kūno svorį;
vengti ilgo streso ir miego trūkumo;
reguliariai tikrintis kepenų, kasos, tulžies pūslės ir širdies būklę.
Sveikas gyvenimo būdas, atsakinga mityba ir dėmesys kūno signalams – tai geriausia prevencija nuo viršutinės pilvo dalies skausmų, plintančių į nugarą, ir jų sukeliamų komplikacijų.