Pūlinėliai

Ką reiškia pūlinėliai?

Pūlinėliai – tai odos ar poodžio dariniai, kuriuose kaupiasi pūliai dėl bakterinės infekcijos. Jie dažniausiai pasireiškia kaip skausmingi, paraudę, karšti gumbeliai, kurie laikui bėgant gali pratrūkti ir ištekėti pūliai. Pūlinėliai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai susiformuoja ten, kur oda yra drėgnesnė, dažniau trinasi ar prakaituoja – pvz., pažastyse, kirkšnyse, sėdmenų srityje ar ant kaklo.

Daugeliu atvejų pūlinėlius sukelia bakterijos, patekusios į odą per mikroįtrūkimus ar plaukų folikulus. Tačiau kai kuriais atvejais dažni ar daugybiniai pūliniai gali rodyti imuninės sistemos silpnumą ar lėtinę infekciją.

Galimos pūlinėlių priežastys

Pūlinėlių atsiradimą lemia kelių veiksnių derinys: bakterijos, odos pažeidimai, prakaitavimas, imuninės sistemos būklė.

Dažniausios priežastys:

• Bakterinė infekcija: dažniausiai kaltos Staphylococcus aureus (auksinio stafilokoko) bakterijos, kurios įsiskverbia į plauko folikulą ir sukelia pūlingą uždegimą.

• Odos pažeidimai: įpjovimai, skutimosi žaizdelės ar trintis leidžia bakterijoms patekti į gilesnius odos sluoksnius.

• Padidėjęs prakaitavimas ir higienos stoka: drėgna aplinka ir odos nešvarumai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.

• Silpnas imunitetas: dažnai pūliniai atsiranda žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, anemija, ar tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų.

• Lėtinis stresas ir netinkama mityba: šie veiksniai silpnina organizmo atsparumą infekcijoms.

• Tam tikros odos ligos: pavyzdžiui, spuogai ar egzema, pažeidžiantys odos barjerą, gali skatinti pūlinių susidarymą.

Kai pūliniai kartojasi, susilieja ar atsiranda keliose vietose vienu metu, tai vadinama furunkulioze ir reikalauja išsamesnio gydytojo įvertinimo.

Kiti lydintys požymiai

Be matomo gumbelio ar spuogo, pūlinėlį dažnai lydi skausmas, paraudimas, karštis ir patinimas. Kai infekcija stipresnė, gali pasireikšti karščiavimas, limfmazgių padidėjimas ar bendras silpnumas.

Jei pūlinys pratrūksta, iš jo pasišalina pūliai, po to gali likti maža žaizdelė ar šašas. Netinkamai prižiūrėjus, bakterijos gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti celiulitą (odos ir poodžio uždegimą).

Kaip elgtis, jeigu atsirado pūlinėliai?

Pirmiausia svarbu nespausti ir nepradurti pūlinio savarankiškai – tai gali paskatinti infekcijos plitimą į gilesnius sluoksnius. Užkratas gali patekti į kraują ir sukelti pavojingas komplikacijas.

Reikėtų palaikyti švarą: odą aplink pūlinį švelniai plauti šiltu vandeniu ir antibakteriniu muilu, naudoti šiltus kompresus, kurie padeda pūliniui subręsti ir natūraliai pratrūkti. Jei skausmas didelis, galima vartoti vaistų nuo uždegimo, bet tik laikinai.

Visada būtina stebėti, ar pūlinys nemažėja, ar neatsiranda naujų. Kartais vienas pūlinys gali būti tik išorinis didesnio infekcijos proceso požymis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai:

• pūlinys didelis, skausmingas, nepraeina per kelias dienas;

• pūliai kartojasi keliose vietose arba susilieja į didesnį darinį;

• atsiranda karščiavimas, silpnumas ar limfmazgių padidėjimas;

• pūlinys yra ant veido, kaklo ar arti akies – šiose vietose infekcija gali plisti greičiau;

• esate nusilpęs, sergate diabetu ar imuninės sistemos ligomis.

Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą ar net atlikti pūlinio drenažą.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė paprastai nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą – gydytojui dažniausiai pakanka apžiūros. Tačiau jei pūliniai kartojasi ar yra išplitę, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

Dažniausiai naudojami tyrimai:

• Bakteriologinis pasėlis: iš pūlių mėginio nustatomas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.

• Kraujo tyrimai: padeda įvertinti uždegimo lygį ir bendrą imuninės sistemos būklę.

• Gliukozės tyrimas: atliekamas siekiant nustatyti, ar nėra cukrinio diabeto, kuris dažnai skatina pūlinių formavimąsi.

Gydymas priklauso nuo pūlinio dydžio, vietos ir infekcijos sunkumo:

• Maži pūlinėliai: gali pratrūkti savaime, pakanka vietinio antiseptinio gydymo ir šilto kompreso.

• Dideli pūliniai: gali būti gydomi chirurginiu būdu – atliekamas nedidelis pjūvis ir pašalinami pūliai.

• Antibiotikų terapija: skiriama, jei infekcija išplito ar kartojasi. Gydytojas parenka antibiotiką pagal pasėlio rezultatus.

• Furunkuliozės atvejais: gali būti taikomas ilgalaikis gydymas, apimantis imunostimuliuojančius vaistus ir higienos priemonių korekciją.

Svarbiausia – nebandyti pūlinio gydyti agresyviai namų sąlygomis. Netinkamai atliktas „valymas“ ar spaudimas gali sukelti pavojingas komplikacijas.

Profilaktika

Siekiant išvengti pūlinių, būtina rūpintis odos švara ir stiprinti imuninę sistemą. Reikėtų kasdien praustis, ypač po fizinio aktyvumo, dėvėti švarius, natūralių audinių drabužius ir vengti odos trinties.

Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vartoti pakankamai vandens ir miegoti pakankamai – tai padeda odai atsinaujinti ir mažina infekcijų riziką. Jei pūliniai kartojasi, verta pasitikrinti dėl cukrinio diabeto ar imuniteto sutrikimų.