Viduriavimas vandeningomis išmatomis

Kas yra viduriavimas vandeningomis išmatomis?

Viduriavimas vandeningomis išmatomis – tai būklė, kai tuštinimasis vyksta dažniau nei įprasta, o išmatos yra skystos, vandeningos ar net visiškai be formos. Paprastai kalbama apie viduriavimą, kai žmogus tuštinasi tris ar daugiau kartų per dieną, o išmatos tampa vandeningos.

Šis simptomas dažnai rodo, kad žarnyne sutriko skysčių ir druskų pasisavinimas arba suaktyvėjo jų išsiskyrimas. Nors daugeliu atvejų viduriavimas yra laikinas ir praeina savaime, kartais tai gali būti rimtesnės infekcijos, lėtinės ligos ar net apsinuodijimo požymis.

Galimos viduriavimo vandeningomis išmatomis priežastys

Pagrindinės priežastys skirstomos į dvi grupes – ūminį ir lėtinį viduriavimą.

Ūminis viduriavimas dažniausiai susijęs su infekcijomis. Bakterijos (pvz., Salmonella, E. coli, Campylobacter), virusai (ypač rotavirusas ar norovirusas) ir parazitai gali pažeisti žarnyno gleivinę, dėl ko sutrinka skysčių įsisavinimas ir prasideda vandeningas tuštinimasis. Dažnai tokie atvejai pasireiškia po sugedusio ar netinkamai paruošto maisto, kelionių ar kontakto su užsikrėtusiu asmeniu.

Lėtinis viduriavimas trunka ilgiau nei dvi–tris savaites ir dažnai susijęs su kitais sutrikimais. Jį gali sukelti:

• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – kai žarnynas reaguoja jautriai į stresą ar tam tikrus maisto produktus.

• Laktazės trūkumas – kai organizmas netoleruoja pieno cukraus (laktozės).

• Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga, opinis kolitas.

• Vaistai – antibiotikai, magnio turintys papildai, kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai.

• Endokrininiai sutrikimai – pvz., hipertiroidizmas (padidėjusi skydliaukės veikla).

Kartais priežastis gali būti net psichologinė – stresas, nerimas ar baimė suaktyvina žarnyno veiklą per nervų sistemą, todėl išmatos tampa skystesnės.

Kiti lydintys požymiai

Viduriavimą vandeningomis išmatomis dažnai lydi pilvo skausmai, pūtimas, garsūs žarnyno garsai ir bendras silpnumas. Kai kuriais atvejais pasireiškia karščiavimas, pykinimas ar vėmimas.

Svarbiausias pavojus, susijęs su šiuo simptomu, yra dehidratacija – skysčių ir elektrolitų (natrio, kalio) netekimas. Ji pasireiškia troškuliu, burnos džiūvimu, šlapimo sumažėjimu, galvos svaigimu, ypač atsistojus. Mažiems vaikams ir senjorams tai gali būti pavojinga būklė.

Kaip elgtis, jeigu pasireiškia viduriavimas vandeningomis išmatomis?

Pirmiausia svarbiausia – atsistatyti skysčių balansą. Gerkite daug vandens, nesaldintų arbatų arba specialių elektrolitų tirpalų (vaistinėse parduodami milteliai, kuriuos reikia ištirpinti vandenyje). Skysčius vartokite dažnai, bet mažais kiekiais.

Mityba šiuo laikotarpiu turi būti lengvai virškinama. Patartina vengti riebaus, kepto, aštraus maisto, taip pat pieno produktų (jei įtariama laktozės netolerancija). Tinka virti ryžiai, avižinė košė, bananai, virtos bulvės, džiūvėsiai.

Jeigu įtariama infekcinė priežastis, reikia vengti artimo kontakto su kitais, ypač ruošiant maistą. Skalbti rankas po kiekvieno tuštinimosi yra būtina, nes bakterijos ir virusai lengvai plinta.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• viduriavimas trunka ilgiau nei 2–3 dienas,

• išmatose yra kraujo ar gleivių,

• pasireiškia stiprus pilvo skausmas ar aukšta temperatūra,

• viduriuoja mažas vaikas, senyvas ar lėtine liga sergantis žmogus,

• atsiranda stiprūs dehidratacijos požymiai (sausa oda, sumišimas, mažai šlapimo).

Tokiais atvejais reikalinga medicininė apžiūra ir, jei reikia, laboratoriniai tyrimai, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento pasakojimu apie simptomus, mitybą, keliones ir vartojamus vaistus. Gydytojas gali paskirti išmatų tyrimus bakterijoms ar parazitams nustatyti, o ilgalaikio viduriavimo atvejais – kraujo tyrimus, endoskopiją ar vaizdinius tyrimus.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei priežastis – infekcija, dažnai pakanka poilsio ir skysčių atstatymo. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami antibiotikai ar antiparazitiniai vaistai. Lėtinio viduriavimo atvejais gydymas orientuotas į pagrindinę ligą: mitybos korekciją, streso valdymą, probiotikų vartojimą.

Svarbu nepiktnaudžiauti viduriavimą stabdančiais vaistais be gydytojo rekomendacijos, nes jie gali sulaikyti infekcijos sukėlėjus žarnyne ir pailginti ligos eigą.

Profilaktika

Siekiant išvengti viduriavimo vandeningomis išmatomis, reikia laikytis pagrindinių higienos taisyklių: plauti rankas prieš valgant ir po tualeto, gerti tik švarų vandenį, kruopščiai termiškai apdoroti maistą. Keliaujant į šalis, kur sanitarinės sąlygos prastesnės, verta vengti ledo gėrimuose, neplautų vaisių ir gatvės maisto.

Taip pat rekomenduojama palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą – vartoti daugiau skaidulų, raugintų produktų, pakankamai vandens. Stresą mažinantys įpročiai ir reguliarus miegas padeda palaikyti žarnyno pusiausvyrą, todėl mažėja ir viduriavimo epizodų tikimybė.