Histologija
Norma
Audinys be patologinių pokyčių, patologo interpretacija
Sinonimai: biopsija, audinio mikroskopinis ištyrimas.
Šviežias tiriamo audinio gabaliukas
Histologinis tyrimas svarbus diagnozuojant onkologinį procesą, tiriant daugelį kitų sisteminių ir lokalių patologinių procesų. Histologinį tyrimą galima atlikti iš biopsinės medžiagos ir iš audinio gabaliuko, kuris paimamas operacijos metu. Norint korektiškai atlikti histologinį tyrimą būtina, kad patologas gautų medžiagą, kuri yra tikrai iš patologinio židinio, o ne medžiagą iš organo apskritai. Kartais itin svarbu, kad medžiaga būtų gauta ties patologinio židinio riba (pavyzdžiui, navikas ir normalus audinys). Iš histologinės medžiagos, kuri saugoma archyvuose parafino blokais ar tiesiog fiksuota formaline, galima atlikti ir retrospektyvią analizę. Tėkmės citometrijos metodu galima nustatyti ploidiškumą ir naviko proliferacijos greitį (S-fazė) iš fiksuotos histologinės medžiagos, daug metų išbuvusios formaline. Kai kurių citocheminių reakcijų, estrogenų ir progesterono receptoriaus nustatymo, taip pat mikrobiologinio pasėlio (kultūros) iš fiksuotos medžiagos atlikti negalima. Histologiniam tyrimui paimtas medžiagos gabaliukas turi būti įdedamas į fiksatorių (formalino tirpalą), kurio yra daug daugiau nei histologiniam tyrimui paimtos medžiagos (10–30 kartų).
Jeigu atliekamas skubus histologinis tyrimas šaldomu mikrotomu, tuomet audinio negalima dėti į fiksuojančią medžiagą. Šaldomojo mikrotomo ekspreshistologija yra mažesnio tikslumo nei toks histologinis tyrimas, kuris gali būti atliekamas fiksuojant audinio gabaliuką. Ekspreshistologija dažniausiai naudojama operacijos metu, kai reikia greitai padaryti sprendimą apie onkologinės chirurginės intervencijos mastą. Histologinį tyrimą paprastai atlieka patyręs specialistas. Šio tyrimo diagnostinė vertė yra pati didžiausia, jo pagrindu dažnai rašoma diagnozė.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis
