Perioralinis dermatitas – tai lėtinė uždegiminė odos būklė, kuri dažniausiai pasireiškia raudonu išbėrimu aplink burną, nosį ar akis. Nors iš pirmo žvilgsnio ji gali priminti spuogus ar rožinę (rosacea), tai atskira diagnozė, reikalaujanti specifinio gydymo. Ypač svarbu žinoti, kad populiariausias „greitas sprendimas” – tepimas kortikosteroidiniais kremais – iš tikrųjų ilgainiui pablogina būklę.
Dermatitas perioralinis dažniausiai paveikia jaunas suaugusias moteris, tačiau pasitaiko ir vaikams bei vyrams. Daugelis žmonių, ieškodami informacijos perioralinis dermatitas forumas tipo svetainėse, pastebi, kad jų patirtis labai panaši: pradinis palengvėjimas nuo steroidų, o vėliau – dar stipresnis atkrytis nutraukus jų vartojimą. Šis reiškinys vadinamas atšokimo efektu (angl. rebound effect) ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl teisingas diagnozavimas bei gydymas be steroidų yra esminis ilgalaikei sveikatai.
- Kas tai? Lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti raudonu išbėrimu su mažomis papulėmis ar pustulėmis aplink burną, nosį ar akis.
- Simptomai Raudonumas, niežulys, deginimas, smulkūs pūslelių tipo išbėrimai aplink burną ir kartais aplink nosį bei akis.
- Priežastys Ilgalaikis topinių kortikosteroidų naudojimas, tam tikra kosmetika, fluoruota dantų pasta, hormoniniai veiksniai ir pakitusi odos mikroflora.
- Kada kreiptis Jei išbėrimas nepraeina per kelias savaites, plečiasi ar atsiranda po steroidų tepimo – nedelsiant kreipkitės į dermatologą.
Kas yra perioralinis dermatitas
Perioralinis dermatitas (dar vadinamas oralinis dermatitas arba peroralinis dermatitas) – tai pasikartojantis uždegiminės kilmės odos sutrikimas, kurio metu aplink burną, o kartais ir aplink nosį bei akis, atsiranda smulkūs raudoni mazgeliai (papulės), pūslelės (pustulės) arba rožinės šuplinės plokštės. Odos paviršius tarp išbėrimų dažnai atrodo sausas ar šiek tiek žvynuotas. Nors liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali būti labai nemaloniai juntama ir estetiškai trikdanti, ypač kai trunka mėnesius ar net metus be tinkamo gydymo.
Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia suprasti iš karto, yra vadinamasis topinių kortikosteroidų atšokimo efektas (angl. topical corticosteroid rebound effect). Kortikosteroidiniai kremai ar tepalai iš pradžių gali sumažinti paraudimą ir niežulį, todėl žmogus mano, kad gydymas veikia. Tačiau kai tik steroidų vartojimas nutraukiamas, simptomai grįžta su dar didesne jėga – oda parausta stipriau, išbėrimas plečiasi. Dėl šios priežasties topiniai steroidai nuo perioralinio dermatito ne tik nerekomenduojami, bet laikomi viena pagrindinių ligos priežasčių ir atkryčių veiksnių.
Gydymas grindžiamas nesteroidiniais topiniais preparatais (angl. nonsteroidal topical treatments) ir, esant poreikiui, geriamaisiais antibiotikais (angl. oral antibiotic therapy protocols). Šis požiūris reikalauja kantrybės – simptomai gali laikinai pablogėti pirmomis savaitėmis po steroidų atsisakymo, tačiau tai normali ir laukiama reakcija, o ne ligos progresavimas.
Simptomai ir požymiai
Dažniausi perioralinio dermatito simptomai yra gana charakteringi ir padeda jį atskirti nuo kitų odos ligų. Išbėrimas paprastai lokalizuojasi siaura juosta aplink burną, tačiau palieka nepaliestos odos juostelę tiesiai prie lūpų krašto – tai svarbus diagnostinis požymis. Oda gali deginti, niežėti arba jaustis įtempta.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Smulkūs raudoni mazgeliai (papulės) arba pūslelės (pustulės) aplink burną
- Paraudimas ir lengvas patinimas paveiktoje srityje
- Deginimo ar niežulio pojūtis
- Sausumas ir švelnus žvynėjimasis tarp išbėrimų
- Išbėrimas, apimantis nosies šonus ar apatinį akių voką (rečiau)
Rečiau pasitaikantys požymiai apima vadinamąją granulomatinę formą – giliau odoje susiformuojančius mazgelius, kurie yra tankesni ir sunkiau gydomi. Ši forma dažniau diagnozuojama vaikams. Perioralinis dermatitas vaikui gali atrodyti kiek kitaip nei suaugusiems: išbėrimas dažniau apima ir akių bei nosies sritis, o granulomatiniai mazgeliai yra ryškesni. Svarbu nepainioti šios ligos su žiediniais egzema, kontaktiniu dermatitu ar rožine, nes gydymo taktika skiriasi iš esmės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios perioralinio dermatito priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos, tačiau mokslininkai nustatė kelis svarbius veiksnius. Labiausiai įrodyta sąsaja yra su ilgalaikiu topinių kortikosteroidų naudojimu ant veido – tai laikoma ir pagrindiniu rizikos veiksniu, ir dažna ligos priežastimi. Taip pat įtariama, kad inhaliuojamieji steroidai (naudojami astmos gydymui) gali prisidėti prie ligos išsivystymo, jei preparatas reguliariai patenka ant odos aplink burną.
Kiti įtariami veiksniai:
- Kosmetika ir odos priežiūros produktai – sunkūs drėkinamieji kremai, fondas, lūpų balzamai su stipriais ingredientais
- Fluoruota dantų pasta – kai kurių tyrimų duomenimis, gali dirginti jautrią odos sritį aplink burną
- Hormoniniai veiksniai – ligos dažnumas tarp jaunų moterų leidžia manyti, kad hormonai vaidina tam tikrą vaidmenį
- Pakitusi odos mikroflora – nustatyta, kad ligos eigoje odos bakterijų pusiausvyra sutrinka; aptinkama padidėjusi Candida albicans, Demodex erkučių ir tam tikrų fusiforminių bakterijų koncentracija
Rizikos grupei priklauso jaunos moterys nuo 20 iki 45 metų, nors liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Vaikams ji taip pat pasitaiko, ypač granulomatinė forma.
Diagnostika
Perioralinis dermatitas diagnozuojamas kliniškai – tai reiškia, kad gydytojui dermatologui paprastai pakanka apžiūrėti odą ir išklausyti paciento istoriją, kad nustatytų diagnozę. Nėra vieno specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų šią ligą, todėl labai svarbu tiksliai papasakoti apie visus naudotus odos priežiūros produktus, vaistus (ypač steroidinius) ir simptomai atsiradimo aplinkybes.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali atlikti odos tepinėlį (mikrobiologinį tyrimą), siekdamas atmesti bakterinę ar grybelinę infekciją, arba odos biopsiją – nedidelį odos gabaliuko paėmimą mikroskopiniam tyrimui – jei diagnozė neaiški arba įtariama granulomatinė forma. Diferenciacija nuo rožinės, kontaktinio dermatito, atopinio egzemos ar net lupuso (vilkligės) yra svarbi, nes kiekviena iš šių ligų reikalauja skirtingo gydymo. Gydytojas taip pat įvertins, ar pacientas nevartoja kortikosteroidinių preparatų, nes tai tiesiogiai veikia gydymo planą.
Gydymas ir gydymo būdai
Perioralinio dermatito gydymas prasideda nuo vieno esminio žingsnio – visų galimų provokuojančių veiksnių pašalinimo. Tai reiškia, kad reikia nedelsiant nutraukti bet kokių topinių kortikosteroidų tepimą ant veido, atsisakyti sunkių kosmetikos priemonių, pakeisti dantų pastą į befluoridę (bent laikinai) ir supaprastinti odos priežiūros rutiną. Šis etapas vadinamas „nuliniu gydymu” (angl. zero therapy) ir yra būtinas prieš pradedant bet kokį medikamentinį gydymą.
Topiniai vaistai
Perioralinis dermatitas gydomas topiniais (vietiniais) antibiotikais kaip pirmoji gydymo linija lengvais ir vidutiniais atvejais. Pagal klinikinius protokolus naudojami:
- Eritromicinas 2 % gelis arba kremas – tepamas 2 kartus per dieną
- Metronidazolis 0,75 % gelis arba kremas – taip pat tepamas 2 kartus per dieną
- Pimekrolimas (kremas) – nesteroidinis imunomoduliatorius, kuris sumažina ligos sunkumą ir gali būti naudojamas kaip pradinis perioralinis dermatitas kremas lengvoms bei vidutinėms formoms
Šie perioralinis dermatitas tepalas tipo preparatai paprastai skiriami 6 – 12 savaičių kursui. Svarbu žinoti, kad pirmomis 2 – 4 savaitėmis po steroidų atsisakymo simptomai gali laikinai pablogėti – tai normali atšokimo reakcija, o ne ženklas, kad gydymas neveikia.
Sisteminiai (geriamiesiems) vaistai
Jei topiniai perioralinis dermatitas vaistai neduoda pakankamo rezultato, gydytojas gali skirti geriamąją antibiotikų terapiją. Vaistai nuo perioralinio dermatito sisteminiam gydymui:
| Vaistas | Dozė | Trukmė |
|---|---|---|
| Doksiciklinas | 50 – 100 mg 2 k./d. | ~4 savaitės |
| Minociclinas | 50 – 100 mg 2 k./d. | ~4 savaitės |
| Tetraciklinas | 250 – 500 mg 2 k./d. | ~4 savaitės |
Perioralinio dermatito gydymas antibiotikais paprastai trunka apie 4 savaites, o bendras gydymo kursas – nuo 6 iki 12 savaičių. Dauguma pacientų pastebi aiškų pagerėjimą per 2 mėnesius nuo tinkamo gydymo pradžios. Be gydymo liga gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų.
Profilaktika ir savipagalba
Perioralinis dermatitas gydymas namuose grindžiamas paprastais, bet nuosekliais odos priežiūros principais. Nors nėra žinomo vieno universalaus būdo, kaip visiškai išvengti ligos, tinkama kasdienė rutina gali žymiai sumažinti atkryčių riziką ir palengvinti simptomus gydymo metu.
Rekomenduojamos kasdienės priemonės:
- Naudokite be kvapo, be egzoliantų, švelnų veido valiklį – agresyvūs plovikliai dar labiau dirgina pažeistą odą
- Rinkitės lengvą, neokluzinį drėkinamąjį kremą – sunkūs, riebūs kremai gali pabloginti būklę
- Visiškai atsisakykite topinių steroidų ant veido be gydytojo nurodymo
- Laikinai pabandykite pakeisti fluoruotą dantų pastą į befluoridę arba mažiau dirgiklių turinčią alternatyvą
- Supaprastinkite makiažo rutiną – kuo mažiau produktų, tuo mažiau galimų dirgiklių
Perioralinis dermatitas ir maistas – tai tema, kuri sulaukia daug dėmesio. Nors nėra specifinės „perioralinio dermatito dietos”, žinoma, kad tam tikri maisto komponentai palaiko odos sveikatą. A, C ir E vitaminai turi įrodytą teigiamą poveikį odai. Omega-3 riebalų rūgštys (randamos žuvyje, linų sėmenų aliejuje) padeda palaikyti odos drėgmę ir elastingumą. Vaisiai bei daržovės, turtingi polifenoliais (uogos, žaliosios daržovės, žaliosios arbatos), prisideda prie odos atsparumo. Tai nėra gydymas, tačiau subalansuota mityba sudaro palankią aplinką odos atsistatymui.
Tinkamo gydymo privalumai
- Dauguma atvejų išsigydoma per 6 – 12 savaičių
- Topiniai antibiotikai veiksmingi ir gerai toleruojami
- Pimekrolimas – saugi nesteroidinė alternatyva
- Tinkama odos priežiūra sumažina atkryčių riziką
Galimi sunkumai ir rizikos
- Pirmomis savaitėmis po steroidų atsisakymo simptomai gali laikinai pablogėti
- Geriamieji antibiotikai gali sukelti virškinimo sutrikimų
- Be gydymo liga gali trukti metus
- Atkryčiai galimi, jei vėl pradedami naudoti steroidai ar dirgikliai
Perioralinis dermatitas – tai liga, kurią galima sėkmingai gydyti, tačiau ji reikalauja tinkamos diagnozės ir kantrybės. Svarbiausia žinutė: jei naudojate steroidinius kremus ant veido ir pastebite, kad išbėrimas grįžta nutraukus jų vartojimą, kreipkitės į dermatologą – tai klasikinis atšokimo efekto požymis, kurį reikia spręsti profesionaliai. Tinkamas gydymas topiniais ar geriamaisiais antibiotikais, kartu su odos priežiūros rutinos supaprastinimu, daugumai pacientų suteikia aiškų palengvėjimą per 2 mėnesius.
Ilgalaikė profilaktika grindžiama paprastais principais: vengti steroidų ant veido be gydytojo nurodymo, rinktis švelnius odos priežiūros produktus ir palaikyti subalansuotą mitybą. Nors nėra vieno universalaus vaisto, dauguma perioralinio dermatito atvejų galiausiai išsisprendžia – ypač kai gydymas pradedamas laiku ir laikomasi gydytojo rekomendacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl topiniai steroidai blogina perioralinį dermatitą?
Kiek laiko trunka perioralinio dermatito gydymas?
Kokie antibiotikai naudojami perioraliniam dermatitui gydyti?
Ar perioralinis dermatitas yra užkrečiama liga?
Kokių produktų reikėtų vengti perioralinio dermatito atveju?
Ar mityba gali padėti gydant perioralinį dermatitą?
Šaltiniai
- Perioral Dermatitis: Treatment, Symptoms & Causes — my.clevelandclinic.org
- Perioral Dermatitis – StatPearls – NCBI Bookshelf — ncbi.nlm.nih.gov
- Treatment of granulomatous perioral dermatitis with 1.5% topical ruxolitinib cream — ncbi.nlm.nih.gov
- Treatment of granulomatous perioral dermatitis with 1.5% topical ruxolitinib cream – PMC — pmc.ncbi.nlm.nih.gov
Kiti straipsniai
