Veido oda yra viena jautriausių kūno vietų – ji nuolat veikiama aplinkos, kosmetikos priemonių ir hormoninių pokyčių. Dermatitas ant veido gali pasireikšti įvairiai: raudonumu, pleiskanomis, niežuliu ar mažomis pūslelėmis aplink burną, akis ar nosį. Nors iš pirmo žvilgsnio šie simptomai gali atrodyti panašūs į alergiją ar paprastą odos dirginimą, kai kuriais atvejais tai yra specifinės uždegiminės ligos, reikalaujančios tikslios diagnostikos ir tinkamo gydymo.
Perioralinis dermatitas (aplink burną) ir periorbitalinis dermatitas (aplink akis) – tai atskiros odos uždegimo formos, kurios dažnai klaidingai diagnozuojamos kaip atopinis dermatitas ant veido, kontaktinis dermatitas ar net seboreinis dermatitas. Ypač svarbu žinoti, kad vienas dažniausių šių ligų sukėlėjų yra… gydymas: ilgalaikis topinių kortikosteroidų (tepamų ant odos vaistų nuo uždegimo) naudojimas veide gali ne tik nepagerinti būklės, bet ir ją sukelti arba pabloginti. Teisingas šių ligų atpažinimas ir gydymas yra esminis žingsnis siekiant išvengti lėtinių pasekmių.
- Kas tai? Perioralinis ir periorbitalinis dermatitas – tai uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios aplink burną, akis ir nosį mažomis raudonomis papulomis, pustulomis ar žvynuotomis dėmėmis.
- Simptomai Raudonumas, mažos pūslelės ar spuogeliai aplink burną ir akis, niežulys, deginimas – simptomai retai apima pačias lūpas ar akių obuolius.
- Priežastys Dažniausia priežastis – ilgalaikis topinių kortikosteroidų naudojimas veide; taip pat gali lemti kosmetika, fluoridas dantų pastoje ir tam tikros infekcijos.
- Kada kreiptis Kreipkitės į dermatologą, jei išbėrimas aplink burną ar akis neišnyksta per 1 – 2 savaites arba pablogėja nustojus naudoti kortikosteroidus.
Kas yra dermatitas ant veido aplink akis ir lūpų srityje
Veido dermatitas – tai plati sąvoka, apimanti įvairias odos uždegimo formas, kurios pasireiškia veido srityje. Tačiau perioralinis ir periorbitalinis dermatitas yra atskiros, kliniškai apibrėžtos ligos, kurias svarbu atskirti nuo kitų veido odos sutrikimų. Supratimas, apie kokią ligą kalbama, tiesiogiai lemia, ar gydymas bus veiksmingas.
Perioralinis dermatitas (POD)
Perioralinis dermatitas (angl. perioral dermatitis, POD) – tai uždegiminė odos liga, pasireiškianti mažomis papulomis (kietais spuogeliais), pustulomis (pūslelėmis su pūliais) arba rožinėmis žvynuotomis dėmėmis, dažniausiai aplink burną. Svarbu žinoti, kad simptomai paprastai neapima pačių lūpų – išbėrimas atsiranda ant odos, juosiančios lūpas. Pasak NCBI StatPearls duomenų bazės, apie 90 % visų perioralinio dermatito atvejų diagnozuojama jaunoms moterims, nors liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones ir vyrus.
Periorificial dermatitas
Terminas periorificial dermatitis (liet. periorifacinis dermatitas) yra platesnis – jis apima ne tik sritį aplink burną, bet ir aplink nosį bei akis. Tai tarsi „skėtinis” terminas, kuriuo apibūdinamas tas pats uždegiminis procesas, kai jis paveikia kelias veido angas vienu metu. Kliniškai tai reiškia, kad tas pats pacientas gali turėti išbėrimą tiek aplink burną, tiek aplink akis.
Periorbitalinis dermatitas
Periorbitalinis dermatitas (dar vadinamas akių vokų dermatitu) – tai uždegimas, apimantis odą aplink akis ir ant vokų. Akių vokų dermatitas gali būti kontaktinės, atopiinės ar perioraliniam dermatitui artimos kilmės. Pagal PubMed paskelbtą tyrimą (Rietschel ir kt.), periorbitalinis dermatitas dažnai klaidingai diagnozuojamas, nes jo simptomai – paraudimas, patinimas ir pleiskanojimas aplink akis – gali priminti alerginį kontaktinį dermatitą arba atopinį dermatitą ant veido. Erkutės akių vokų dermatitas (demodex folikulorum sukelta forma) taip pat gali imituoti šią ligą, todėl tiksliai nustatyti priežastį būtina.
Simptomai ir požymiai
Perioralinio dermatito simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir gali būti lengvai supainioti su kitomis odos ligomis. Išbėrimas paprastai prasideda nedideliu paraudimu ar niežuliu aplink burną, o vėliau atsiranda mažos, sugrupuotos raudonos papulos ar pustulos.
Dažniausi simptomai
Šios ligos klinikiniam vaizdui būdingi keli pagrindiniai požymiai, kuriuos svarbu atpažinti:
- Mažos raudonos papulos arba pustulos aplink burną, nosį ar akis
- Raudonumas ir lengvas patinimas paveiktoje srityje
- Deginimo ar dilgčiojimo pojūtis (niežulys būna rečiau nei atopiniame dermatite)
- Žvynuotos ar pleiskanojančios dėmės aplink burną arba akių vokų srityje
- Aiški riba tarp išbėrimo ir pačių lūpų – lūpos lieka nepažeistos
Šie požymiai gali sustiprėti naudojant riebius veido kremas ar kortikosteroidus, todėl savigydos bandymai dažnai pablogina būklę.
Rečiau pasitaikantys požymiai
Kai kuriais atvejais dermatitas aplink akis ir lūpų srityje gali pasireikšti netipiškai. Periorbitalinis dermatitas kartais sukelia vokų patinimą, kuris primena alerginę reakciją, o lūpų dermatitas (išbėrimas ties lūpų kraštais) gali būti supainiojamas su lūpų grybeliu. Dermatitas lūpų grybelio atveju ir perioralinis dermatitas turi skirtingą gydymą, todėl savidiagnostika čia ypač rizikinga. Retais atvejais išbėrimas plinta į skruostus ar smakrą, o tai jau gali priminti rosacea (rožinę) – lėtinę veido odos ligą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslus perioralinio ir periorbitalinio dermatito mechanizmas iki galo nėra išaiškintas, tačiau keli veiksniai yra aiškiai susiję su ligos išsivystymu. Svarbiausia žinoti, kad kai kurios priemonės, kurias žmonės naudoja siekdami palengvinti simptomus, iš tikrųjų gali juos sukelti arba sustiprinti.
Pagrindinės priežastys
Stipriausia asociacija nustatyta tarp perioralinio dermatito ant veido ir topinių kortikosteroidų (tepamų ant odos vaistų, pvz., hidrokortizonas, betametazonas) naudojimo veide. Pasak Cleveland Clinic, ilgalaikis šių vaistų tepimas veido odai yra vienas svarbiausių ligos rizikos veiksnių. Paradoksalu, bet nutraukus kortikosteroidų naudojimą simptomai trumpam gali paūmėti – tai vadinama „atšaukimo efektu”, kuris pacientus dažnai verčia grįžti prie vaisto, taip sudarant užburtą ratą.
Kiti žinomi veiksniai:
- Fluoridas dantų pastoje – kai kurie tyrimai sieja fluorido poveikį aplink burną su POD išsivystymu, nors priežastinis ryšys dar tiriamas
- Sunkūs veido kremai ir okliuzinė kosmetika – riebios, odos poras užkemšančios priemonės gali provokuoti uždegimą
- Inhaliniai kortikosteroidai (naudojami astmai gydyti) – gali sukelti perioralinį dermatitą aplink burną ir nosį
- Hormoniniai pokyčiai – dažnesnis ligos pasireiškimas moterims leidžia manyti, kad hormonai vaidina tam tikrą vaidmenį
- Tam tikros infekcijos – fusobacterium ir candida bakterijų bei grybelių buvimas pažeistoje odoje pastebimas dažniau, nors ar tai priežastis, ar pasekmė, nėra galutinai nustatyta
Kas didina riziką
Didesnė perioralinio ar periorbitalinio dermatito rizika gresia tiems, kurie reguliariai naudoja stiprius veido kremas nuo dermatito su kortikosteroidais be gydytojo priežiūros, naudoja daug kosmetikos produktų vienu metu arba serga atopine egzema. Akių vokų dermatito atveju papildomą riziką kelia dažų naudojimas blakstienoms ir antakiams, kontaktiniai lęšiai bei akių lašai su konservantais.
Diagnostika
Perioralinis dermatitas ant veido diagnozuojamas visų pirma kliniškai – tai reiškia, kad gydytojas dermatologas įvertina išbėrimo išvaizdą, vietą ir ligos istoriją. Nėra vieno specifinio laboratorinio testo, kuris patvirtintų šią diagnozę, todėl kruopštus anamnezės surinkimas (ypač apie kortikosteroidų ir kosmetikos naudojimą) yra labai svarbus.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuojant svarbu atskirti perioralinį dermatitą nuo kitų panašių ligų. Seboreinis dermatitas yra chroninė paviršutinė odos uždegimo liga, galinti paveikti antakius, nosies-lūpų raukšles ir lūpų aplinką – jos simptomai (riebios gelsvos žvynelės) skiriasi nuo perioralinio dermatito papulų. Rosacea sukelia panašų paraudimą ir spuogelius, tačiau paprastai apima skruostus ir nosį, o ne tik burną ar akis. Atopinis dermatitas ant veido dažniausiai lydi niežulys ir pasireiškia nuo vaikystės.
Kokie tyrimai atliekami
Daugeliu atvejų papildomų tyrimų nereikia. Tačiau jei diagnozė neaiški arba įtariamas kontaktinis alerginis dermatitas (pvz., akių vokų srityje), gali būti atliekamas odos dūrio testas arba epikutaniniai testai (pleistro testas), padedantys nustatyti konkrečius alerginus. Jei įtariamas erkutės akių vokų dermatitas (demodex), gydytojas gali paimti mėginį mikroskopinei analizei. Retais atvejais atliekama odos biopsija, siekiant atmesti kitas ligas.
Gydymas ir gydymo būdai
Specifinis gydymas paprastai padeda pašalinti perioralinio dermatito išbėrimą, nors tai gali užtrukti – pasak Cleveland Clinic, gydymas dažnai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Svarbiausia taisyklė: nustoti naudoti tiesioginę priežastį, visų pirma – topynius kortikosteroidus ant veido.
Pagrindiniai gydymo metodai
| Gydymo būdas | Paskirtis | Pastabos |
|---|---|---|
| Kortikosteroidų atšaukimas | Pašalinti pagrindinę priežastį | Simptomai gali trumpam paūmėti |
| Topinis metronidazolas | Antibakterinis, priešuždegiminis | Tepamas ant pažeistos odos |
| Topinis azelaino rūgšties kremas | Priešuždegiminis | Tinka ir rosacea gydymui |
| Topinis pimekrolimas / takrolimas | Alternatyva kortikosteroidams | Nenaudoti kaip pirmosios eilės |
| Sisteminiai antibiotikai (tetraciklinas, doksiciklinas) | Sunkesniais atvejais | Skiriami gydytojo receptu |
| Fluorido neturinčios dantų pastos | Profilaktika / papildoma priemonė | Pakeisti kasdienę pastą |
Perioralinis dermatitas aplink akis (periorbitalinė forma) gydomas panašiai, tačiau reikia ypatingos atsargumo dėl akių gleivinės artumo – ne visi vaistai tinka naudoti šioje srityje, todėl gydytojas parenka tinkamą formą.
Ko tikėtis gydymo metu
Pirmosios gydymo savaitės gali būti sunkiausios, nes atšaukus kortikosteroidus išbėrimas dažnai laikinai sustiprėja. Tai normalu ir nereiškia, kad gydymas neveikia. Be gydymo perioralinis dermatitas gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Svarbu žinoti, kad liga gali pasikartoti, o pasikartojantys atvejai, ypač negydyti, gali virsti rosacea – lėtine veido odos liga, kuriai būdingas nuolatinis paraudimas ir kraujagyslių išsiplėtimas.
Profilaktika ir savipagalba
Nors perioralinio dermatito visiškai išvengti ne visada įmanoma, yra keletas praktinių priemonių, padedančių sumažinti ligos riziką ir palaikyti sveikesnę veido odą. Svarbiausia – kritiškai įvertinti savo kasdienę veido priežiūros rutiną.
Kasdienės rekomendacijos
Siekiant sumažinti veido dermatito riziką, rekomenduojama laikytis šių principų:
- Venkite topinių kortikosteroidų veide be gydytojo nurodymo – net silpni preparatai ilgai naudojami gali sukelti problemų
- Supaprastinkite veido priežiūros rutiną – kuo mažiau produktų, tuo mažesnė dirginimo tikimybė; rinkitės neriebius, nekomedogeninius (nepakemšančius porų) veido kremos
- Keiskite dantų pastą – jei įtariate, kad fluoridas provokuoja simptomus aplink burną, išbandykite fluorido neturinčią pastą konsultuodamiesi su gydytoju
- Saugokite akių vokų sritį – naudokite hipoalerginę kosmetiką, reguliariai valykite makiažą, venkite produktų su stipriais kvapiosiomis medžiagomis
- Nenaudokite riebių kremų aplink burną ir akis – ypač naktinių kremų, kurie gali okliuziškai uždengti odą
- Stebėkite simptomus – jei po kurio nors produkto naudojimo išbėrimas paūmėja, laikinai jo atsisakykite ir pasitarkite su dermatologu
Reguliarūs vizitai pas dermatologą ypač svarbūs tiems, kurie jau sirgo perioralinio ar periorbitalinio dermatito epizodais – ankstyvas pasikartojimo atpažinimas leidžia greičiau pradėti gydymą ir išvengti lėtinių pasekmių.
Dermatitas ant veido aplink akis ir lūpų srityje – tai ne tik estetinė problema, bet ir medicininė būklė, reikalaujanti tikslios diagnostikos ir tinkamo gydymo. Perioralinis bei periorbitalinis dermatitas dažnai klaidingai diagnozuojami arba netinkamai gydomi kortikosteroidais, kurie ilgainiui gali ne tik nepagerinti, bet ir pabloginti situaciją. Supratimas apie šias ligas – jų požymius, priežastis ir gydymo principus – padeda pacientams priimti geresnius sprendimus ir greičiau pasveikti.
Jei pastebite bet kokį ilgiau nei kelias savaites trunkantį išbėrimą aplink burną ar akis, kreipkitės į dermatologą. Ankstyvas gydymas ne tik pagreitina pasveikimą, bet ir padeda išvengti lėtinių pasekmių, tokių kaip rosacea. Rūpestinga, supaprastinta veido priežiūros rutina ir atsisakymas nepagrįsto kortikosteroidų naudojimo – patikimiausias kelias į sveiką veido odą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra perioralinis dermatitas ir kuo jis skiriasi nuo kitų veido dermatito formų?
Kodėl topiniai kortikosteroidai sukelia dermatitą aplink akis ir lūpas?
Kokie yra pagrindiniai perioralinio dermatito simptomai ir klininis vaizdas?
Ar perioralinis dermatitas gali virsti rosacea ir kaip to išvengti?
Kaip ilgai trunka perioralinio dermatito gydymas ir ar liga gali pasikartoti?
Kuo skiriasi perioralinis dermatitas nuo lūpų grybelio ir kaip juos atskirti?
Šaltiniai
- Perioral Dermatitis – StatPearls – NCBI Bookshelf — ncbi.nlm.nih.gov
- Perioral Dermatitis: Treatment, Symptoms & Causes — my.clevelandclinic.org
- Periorbital dermatitis: causes, differential diagnoses and … — pubmed.ncbi.nlm.nih.gov
- The treatment of refractory periorbital dermatitis – PMC — pmc.ncbi.nlm.nih.gov
- Perioral dermatitis (Concept Id: C0263449) – MedGen – NCBI — ncbi.nlm.nih.gov
- Eyelid Contact Dermatitis: 25-Year Single-Center Retrospective Study — ncbi.nlm.nih.gov
Kiti straipsniai
