Divertikulitas operuojamas ne todėl, kad storojoje žarnoje yra divertikulų, o tada, kai uždegimo komplikacijų nepavyksta saugiai suvaldyti kitaip arba jos kelia didelę riziką. Dažniausiai pašalinama uždegimo pažeista riestinės žarnos dalis, o sveikesni žarnos galai, jei sąlygos leidžia, vėl sujungiami.
Operacija gali būti skubi, kai žarna prakiūra, infekcija išplinta pilvo ertmėje ar gydymas neveikia, arba planinė, kai po uždegimo lieka susiaurėjimas, fistulė, varginantys simptomai ar pasikartojančių epizodų našta. Stoma nėra automatinė kiekvienos operacijos dalis, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis ji yra saugiausias laikinas arba rečiau nuolatinis sprendimas.
Toliau paaiškinta įprasta sprendimo ir operacijos eiga. Konkretus būdas priklauso nuo kompiuterinės tomografijos radinių, infekcijos išplitimo, audinių būklės, kitų ligų ir to, ar operuojama ramiai suplanuotu laiku, ar skubiai.
- Kas operuojama? Paprastai pašalinama pažeista riestinės storosios žarnos dalis, o likę sveikesni galai įvertinami dėl sujungimo.
- Kada skubiai? Kai yra perforacija, išplitęs pilvaplėvės uždegimas, nevaldomas sepsis ar neveikia saugesnis gydymas.
- Kada planuojama? Po komplikacijos arba dėl išliekančio susiaurėjimo, fistulės, simptomų ir individualiai įvertintos ligos naštos.
- Ar bus stoma? Ne visada; jos poreikis priklauso nuo sujungimo saugumo, infekcijos, audinių ir bendros žmogaus būklės.
- Kas sprendžia? Operacijos planą su pacientu sudaro kolorektalinis ar pilvo chirurgas, įvertinęs vaizdinius tyrimus ir bendrą riziką.
Kas yra divertikulito operacija
Divertikulai yra mažos storosios žarnos sienelės išgaubos. Kai viena ar kelios išgaubos užsidega, būklė vadinama divertikulitu. Daugeliui žmonių operacijos neprireikia: nekomplikuotas uždegimas dažnai gydomas stebėjimu, skausmo kontrole ir kitomis gydytojo parinktomis priemonėmis. Platesnė ligos apžvalga pateikta straipsnyje apie divertikulus, jų simptomus ir gydymą.
Kai operacija vis dėlto būtina, dažniausiai atliekama storosios žarnos rezekcija. Tai reiškia, kad chirurgas pašalina ligos labiausiai pažeistą žarnos segmentą, dažniausiai riestinę žarną kairėje pilvo pusėje. Tikslas nėra išimti kiekvieną žarnos divertikulą. Siekiama pašalinti uždegimo šaltinį ar jo pasekmes ir palikti sujungimui pakankamai sveikus, minkštus žarnos galus.
Operacija gali būti atliekama laparoskopiškai, per kelis mažus pjūvius ir kamerą, arba atviru būdu per didesnį pjūvį. Planinės operacijos metu dažniau įmanomas minimaliai invazinis kelias, tačiau ankstesnės operacijos, sukibimai, išplitęs uždegimas ar nestabili būklė gali lemti atvirą operaciją. Kartais pradėta laparoskopinė operacija saugumo sumetimais pakeičiama į atvirą. Tai nėra nesėkmė, o sprendimas geriau matyti ir kontroliuoti situaciją.
Kada operacija būtina
Skubios operacijos dažniausiai prireikia dėl komplikacijos, o ne dėl vien skausmo ar divertikulų skaičiaus. Pavojingiausia situacija yra žarnos perforacija, kai jos turinys ar infekuotas skystis patenka į pilvo ertmę ir sukelia išplitusį pilvaplėvės uždegimą. Operacijos gali reikėti ir tada, kai pūlinio negalima saugiai drenuoti per odą, būklė blogėja nepaisant gydymo ligoninėje arba uždegimas sukelia žarnos nepraeinamumą.
Ne kiekvienas pūlinys reiškia operaciją. NICE gairės nurodo, kad gydymo pasirinkimą padeda lemti pūlinio dydis ir vieta: galimi antibiotikai, radiologo atliekamas drenavimas arba operacija. Todėl sprendimas priimamas pagal kontrastinės kompiuterinės tomografijos vaizdą, kraujo tyrimus ir žmogaus būklę, o ne pagal vieną simptomą namuose.
Planinė operacija svarstoma ramiau, kai ūmus uždegimas jau suvaldytas. Aiškesnės priežastys yra fistulė, tai yra nenormalus kanalas tarp žarnos ir šlapimo pūslės, makšties ar kito organo, ir striktūra, kai randinis susiaurėjimas trukdo žarnos turiniui slinkti. Sprendimas dėl pasikartojančių nekomplikuotų epizodų nėra automatinis po nustatyto jų skaičiaus: vertinamas dažnis, sunkumas, hospitalizacijos, likę simptomai, imuninė būklė, kitos ligos ir poveikis kasdieniam gyvenimui.
Skubi ar planinė operacija
Skubi operacija atliekama esant aktyviai infekcijai ir kartais labai sunkiai bendrai būklei. Chirurgų prioritetas tada yra sustabdyti infekcijos šaltinį, išvalyti pilvo ertmę ir išsaugoti gyvybiškai svarbias funkcijas. Uždegę audiniai gali būti paburkę ir trapūs, todėl saugus žarnos sujungimas ne visada įmanomas. Dėl to stomos tikimybė skubioje situacijoje paprastai didesnė negu planinės operacijos metu.
Planinės operacijos laikas parenkamas po pasveikimo nuo ūmaus epizodo, kai uždegimas nuslūgęs ir galima išsamiau įvertinti žarną bei bendrą sveikatą. Iki operacijos gali būti atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija, o kai gydytojas mano, kad reikia atmesti kitą ligą, vėliau ir storosios žarnos endoskopinis tyrimas. Kolonoskopija per patį ūmų sunkų uždegimą paprastai neatliekama vien pasirengimo tikslu, nes tyrimo laiką turi parinkti gydantis specialistas.
Planavimas leidžia aptarti minimaliai invazinę operaciją, pasirengimą namuose, vaistus, mitybą, pagalbą po išrašymo ir galimą stomą. Tačiau net planinės operacijos metu galutinis sprendimas dėl sujungimo kartais priimamas tik pamačius audinius. Pacientui naudinga žinoti ne vien pageidaujamą planą, bet ir atsarginį planą, jeigu operacinis vaizdas būtų kitoks.
- 1. Bendroji nejautraAnesteziologas užmigdo pacientą ir visos operacijos metu stebi gyvybines funkcijas.
- 2. Pažeistos vietos įvertinimasChirurgas laparoskopiškai arba atvirai apžiūri uždegimą, pūlinį, perforaciją ir aplinkinius audinius.
- 3. Riestinės žarnos rezekcijaPašalinamas ligos pažeistas segmentas, paliekant sujungimui tinkamus žarnos galus.
- 4. Sujungimas arba stomaJei saugu, galai sujungiami; jei rizika per didelė, formuojama apsauginė ar galinė stoma.
- 5. Saugumo patikraTikrinama kraujotaka, sujungimo sandarumas, kraujavimas ir infekcijos kontrolė.
Kaip atliekama operacija
Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą. Chirurgas apžiūri pilvo ertmę, suranda pažeistą storosios žarnos dalį ir atsargiai ją atskiria nuo aplinkinių audinių. Jei yra pūlių ar užteršto skysčio, jie pašalinami, o pilvo ertmė išvaloma pagal klinikinę situaciją. Pašalinamas sergantis segmentas kartu su kraujagyslių dalimi, kurios reikia saugiai rezekcijai.
Toliau įvertinami likę žarnos galai. Jei jų kraujotaka gera, audiniai ne per daug uždegę ir žmogaus būklė leidžia, jie sujungiami siūlėmis arba specialiu chirurginiu aparatu. Toks sujungimas vadinamas anastomoze. Chirurgas patikrina, ar ji sandari ir ar nėra įtampos, nes sujungimo nesandarumas gali sukelti rimtą pilvo ertmės infekciją.
Kai rizika didesnė, sujungimas gali būti apsaugotas laikina plonosios žarnos stoma. Kitas variantas yra Hartmanno operacija: pažeista žarnos dalis pašalinama, apatinis galas uždaromas, o viršutinis išvedamas per pilvo sieną kaip galinė kolostoma. Kuris kelias saugiausias, priklauso nuo infekcijos, žmogaus kraujotakos ir organų veiklos, gretutinių ligų, audinių kokybės bei chirurgo vertinimo.
Sujungimas ar stoma
Stoma yra chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota žarnos anga, per kurią išmatos patenka į specialų maišelį. Ji gali būti kolostoma iš storosios žarnos arba ileostoma iš plonosios žarnos. Stoma nėra ženklas, kad operacija atlikta blogai. Kartais ji sumažina apkrovą naujam sujungimui arba leidžia saugiai užbaigti skubią operaciją, kai sujungti žarną būtų per rizikinga.
Laikinos stomos uždarymas yra atskira operacija. Jis planuojamas tik įsitikinus, kad žarna sugijo ir žmogaus būklė leidžia dar vieną intervenciją. Dėl to prieš pirmą operaciją negalima pažadėti tikslios uždarymo datos ar garantuoti, kad stoma tikrai bus panaikinta. Jei stoma tikėtina, dar prieš planinę operaciją naudinga susitikti su stomos slaugytoju, parinkti tinkamą vietą pilvo sienoje ir praktiškai susipažinti su priežiūra.
Renkantis tarp pirminio sujungimo, apsauginės stomos ir Hartmanno operacijos svarbus ne vien noras išvengti maišelio. Reikia palyginti sujungimo nesandarumo, pakartotinės operacijos, infekcijos ir vėlesnio stomos uždarymo rizikas. Šį sprendimą būtina aptarti individualiai; internete pateiktas bendras aprašas negali parodyti, koks variantas saugiausias konkrečiam žmogui.
Kaip pasiruošti
Prieš planinę operaciją chirurgų komanda peržiūri diagnozę, vaizdinius tyrimus, ankstesnes pilvo operacijas, vaistus, alergijas ir kitas ligas. Ypač svarbu tiksliai pasakyti apie kraują skystinančius vaistus, insuliną ar kitus vaistus nuo diabeto, steroidus ir papildus. Jų nenutraukite savarankiškai: komanda turi aiškiai pasakyti, ką vartoti, ko laikinai nevartoti ir kada atnaujinti.
Žarnyno paruošimas nėra vienodas visiems. Vieniems skiriami laisvinamieji tirpalai ir geriamieji antibiotikai, kitiems tokio paruošimo nereikia arba planas būna kitoks. Vadovaukitės tik savo ligoninės instrukcija. Taip pat svarbu žinoti, iki kada galima valgyti ir gerti, ar operacijos rytą vartoti įprastus vaistus ir kada atvykti.
Iki planinės operacijos padeda kasdienis judėjimas pagal galimybes, pakankamas maisto baltymų ir energijos kiekis, rūkymo nutraukimas ir saugus alkoholio mažinimas. Tai nėra garantija, kad komplikacijų nebus, bet sustiprinto atsistatymo programose pasirengimas, ankstyvas judėjimas, tinkama mityba ir gera skausmo kontrolė vertinami kaip viena nuosekli priežiūros dalis. Jei žmogus netenka svorio, mažai valgo ar yra labai nusilpęs, apie tai reikia pasakyti komandai dar prieš operaciją.
Ko tikėtis po operacijos
Pirmomis dienomis stebimas skausmas, žarnyno veikla, žaizdos ir bendra būklė. Pagal ligoninės planą skatinama saugiai atsisėsti, atsistoti ir vaikščioti, atliekami kvėpavimo pratimai, o maistas ir skysčiai pradedami ar didinami taip, kaip leidžia operacijos pobūdis ir savijauta. Lašelinės, šlapimo kateterio, drenų ar zondo poreikis skiriasi; ne kiekvienas pacientas turės visas šias priemones.
Žarnynui pradėjus veikti, gali keistis tuštinimosi dažnis ir išmatų konsistencija. Kurį laiką gali varginti pūtimas, skubos jausmas ar dažnesnis tuštinimasis. Prisitaikymas nėra vienodas, todėl išrašymo dieta ir aktyvumo ribos turi būti užrašytos individualiai. Apie gyvenimą po rezekcijos plačiau skaitykite atskirame straipsnyje ko tikėtis po storosios žarnos operacijos.
Išrašant turi būti aišku, kaip prižiūrėti žaizdą ar stomą, kokius vaistus vartoti, kada galima vairuoti, kelti svorį ir grįžti į darbą, kas suteiks histologinio tyrimo atsakymą ir kada vyks kontrolė. Kreipimosi numerį bei skubius požymius užsirašykite dar ligoninėje. Atsistatymo trukmę lemia operacijos apimtis, jos būdas, komplikacijos, amžius ir bendra sveikata, todėl vienas internete nurodytas dienų skaičius nėra patikimas pažadas.
Kada kreiptis skubiai
Po operacijos nedidelis nuovargis, besikeičiantis apetitas ir jautrumas pjūvių vietose gali būti tikėtini, tačiau blogėjanti savijauta neturi būti nurašoma normaliam gijimui. Tą pačią dieną susisiekite su operavusiu skyriumi ar skubios pagalbos tarnyba, jei didėja pilvo skausmas, kartojasi vėmimas, kyla temperatūra, žaizda stipriai parausta ar pradeda pūliuoti, pilvas smarkiai pučiasi, nebeišeina dujos ar išmatos, arba staiga labai pasikeičia stomos veikla ar spalva.
Skambinkite 112, jei atsiranda staigus labai stiprus ar greitai didėjantis pilvo skausmas su kietu pilvu, alpimas, sumišimas, dusulys, krūtinės skausmas, gausus kraujavimas arba žmogus tampa labai silpnas ir sunkiai pažadinamas. Tokie požymiai gali rodyti gyvybei pavojingą komplikaciją. Nelaukite suplanuotos kontrolės ir nevairuokite pats, jei savijauta sunki.
Prieš išvykstant namo paprašykite konkretaus savo ligoninės veiksmų plano. Jame turėtų būti atskirta, kas yra tikėtina, dėl ko skambinti skyriui darbo metu, kada vykti į skubios pagalbos skyrių ir kada skambinti 112. Tai saugiau negu bandyti vienam nuspręsti pagal bendrą straipsnį.
Divertikulito operacijos esmė dažniausiai yra pašalinti ligos pažeistą riestinės žarnos dalį ir, jei saugu, vėl sujungti sveikesnius žarnos galus. Skubioje infekuotoje situacijoje prioritetas yra infekcijos kontrolė, todėl dažniau gali prireikti stomos; planinė operacija leidžia iš anksto aptarti daugiau pasirinkimų.
Sprendimas operuoti nėra priimamas vien pagal epizodų skaičių ar skausmo stiprumą. Chirurgas vertina kompiuterinę tomografiją, komplikacijas, gydymo poveikį, audinių ir bendrą žmogaus būklę. Prieš sutikdami su operacija paprašykite paaiškinti pageidaujamą ir atsarginį planą, stomos tikimybę bei individualų atsistatymo kelią.
Jei dabar labai stipriai skauda pilvą, pilvas kietas, alpstate, sutriko sąmonė ar kvėpavimas, nelaukite planinės konsultacijos – skambinkite 112.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar divertikulitas visada operuojamas?
Kokia žarnos dalis pašalinama?
Ar po divertikulito operacijos visada lieka stoma?
Kuo skiriasi laparoskopinė ir atvira operacija?
Kiek laiko trunka atsistatymas?
Ar po operacijos divertikulitas gali pasikartoti?
Šaltiniai
- Diverticular disease: diagnosis and management (NG147) — NICE
- Diverticular Disease Expanded Information — American Society of Colon and Rectal Surgeons
- 2020 update of the WSES guidelines for acute colonic diverticulitis — World Society of Emergency Surgery
- The ACPGBI consensus guidelines in emergency colorectal surgery — Association of Coloproctology of Great Britain and Ireland
- Treatment for Diverticular Disease — NIDDK, National Institutes of Health
- Information for patients undergoing bowel surgery — University College London Hospitals NHS Foundation Trust
