Divertikulai – tai mažos maišelio formos išgaubos, susidarančios žarnos sienelėje, dažniausiai storojoje žarnoje. Daugeliui žmonių divertikulai nesukelia jokių simptomų ir aptinkami atsitiktinai atliekant kolonoskopiją, kompiuterinę tomografiją ar kitus pilvo tyrimus. Tokia būklė vadinama divertikulioze.
Problemos prasideda tada, kai divertikulai užsidega arba komplikuojasi. Uždegimas vadinamas divertikulitu. Tuomet gali atsirasti pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, pilvo pūtimas, bendras silpnumas. Nors dauguma atvejų gydomi sėkmingai, kai kurios komplikacijos – pūlinys, žarnos prakiurimas, kraujavimas ar žarnos susiaurėjimas – reikalauja skubios medicinos pagalbos.
- Kas tai? Divertikulai yra mažos žarnos sienelės išgaubos, dažniausiai susidarančios storojoje žarnoje.
- Divertikuliozė: būklė, kai divertikulai yra, bet nesukelia uždegimo ar ryškių simptomų.
- Divertikulitas: divertikulo uždegimas, galintis sukelti pilvo skausmą, karščiavimą ir virškinimo sutrikimus.
- Dažni simptomai: skausmas kairėje pilvo apačioje, pilvo pūtimas, pakitęs tuštinimasis, karščiavimas, pykinimas.
- Gydymas: priklauso nuo sunkumo – gali pakakti mitybos korekcijos, skysčių, vaistų, antibiotikų, o komplikacijų atveju gali prireikti procedūrų ar operacijos.
Kas yra divertikulai?
Divertikulai susidaro tada, kai silpnesnė žarnos sienelės vieta išsigaubia į išorę. Dažniausiai jie atsiranda storojoje žarnoje, ypač riestinėje žarnoje, esančioje kairėje apatinėje pilvo dalyje. Vienas divertikulas gali būti mažas ir nesukelti jokių pojūčių, tačiau kai jų daug, kalbama apie divertikuliozę.
Svarbu atskirti kelias sąvokas. Divertikuliozė reiškia, kad divertikulai yra, bet jie neuždegę. Divertikulitas reiškia, kad divertikulas arba keli divertikulai užsidegė. Divertikulinė liga dažnai vartojama platesne prasme, kai divertikulai sukelia simptomus arba komplikacijas.
„Dauguma žmonių, turinčių divertikulų, niekada nepatiria rimtų komplikacijų. Tačiau atsiradus karščiavimui, stiprėjančiam pilvo skausmui ar kraujavimui, svarbu neatidėlioti gydytojo apžiūros.“
– dr. Lisa L. Strate, gastroenterologė
Kodėl atsiranda divertikulai?
Divertikulų susidarymas siejamas su žarnos sienelės silpnėjimu, padidėjusiu spaudimu žarnyne, amžiumi, mitybos įpročiais, fizinio aktyvumo stoka, vidurių užkietėjimu ir kitais veiksniais. Ilgą laiką manyta, kad pagrindinė priežastis yra vien skaidulų trūkumas, tačiau šiandien vertinama platesnė visuma: žarnyno judrumas, mikrobiota, uždegiminiai procesai, genetinis polinkis ir gyvenimo būdas.
Divertikulai dažniau nustatomi vyresniame amžiuje, nes žarnos sienelė palaipsniui keičiasi. Tačiau jie gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei yra nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, daug raudonos ar perdirbtos mėsos racione, dažnas vidurių užkietėjimas ar šeiminis polinkis.
Galimi rizikos veiksniai
| Rizikos veiksnys | Kaip gali prisidėti? | Ką galima keisti? |
|---|---|---|
| Amžius | Žarnos sienelė ilgainiui gali tapti jautresnė išsigaubimams. | Amžiaus pakeisti negalima, bet galima mažinti komplikacijų riziką gyvenimo būdu. |
| Vidurių užkietėjimas | Didina spaudimą žarnyne tuštinimosi metu. | Padeda pakankamas skysčių kiekis, skaidulos ir judėjimas. |
| Mažas skaidulų kiekis | Išmatos gali tapti kietesnės, žarnynui reikia daugiau spaudimo jas stumti. | Rinktis daržoves, ankštinius, vaisius, pilno grūdo produktus. |
| Fizinio aktyvumo stoka | Lėtina žarnyno judrumą ir gali didinti užkietėjimą. | Reguliarus vaikščiojimas, mankšta, kasdienis judėjimas. |
| Nutukimas | Susijęs su didesne divertikulito ir komplikacijų rizika. | Svorio mažinimas turėtų būti palaipsnis ir saugus. |
| Rūkymas | Gali didinti uždegimo ir komplikacijų riziką. | Metimas rūkyti naudingas ne tik žarnynui, bet ir bendrai sveikatai. |
Divertikuliozė ir divertikulitas: kuo skiriasi?
Divertikuliozė dažniausiai yra besimptomė. Žmogus gali nežinoti, kad turi divertikulų, kol jie nepamatomi atliekant tyrimą dėl kitų priežasčių. Tokiu atveju gydymo vaistais dažniausiai nereikia, tačiau gali būti rekomenduojama koreguoti mitybą, palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir atkreipti dėmesį į simptomus.
Divertikulitas yra uždegimas. Jis dažniausiai sukelia aiškesnius simptomus: pilvo skausmą, karščiavimą, pykinimą, pakitusį tuštinimąsi, jautrumą spaudžiant pilvą. Divertikulitas gali būti nekomplikuotas arba komplikuotas. Nekomplikuotas reiškia, kad nėra pūlinio, prakiurimo, fistulės ar žarnos nepraeinamumo. Komplikuotam divertikulitui gali reikėti intensyvesnio gydymo.
Pagrindiniai skirtumai
| Būklė | Ką reiškia? | Kaip pasireiškia? |
|---|---|---|
| Divertikuliozė | Žarnoje yra divertikulų, bet jie neuždegę. | Dažniausiai simptomų nėra arba būna lengvas pūtimas, tuštinimosi pokyčiai. |
| Simptominė divertikulinė liga | Divertikulai susiję su pasikartojančiu pilvo diskomfortu be ūmaus uždegimo. | Gali būti pūtimas, maudimas, nereguliarus tuštinimasis. |
| Nekomplikuotas divertikulitas | Divertikulas užsidega, bet nėra rimtų komplikacijų. | Pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, pakitęs tuštinimasis. |
| Komplikuotas divertikulitas | Uždegimą lydi pūlinys, prakiurimas, fistulė, kraujavimas ar nepraeinamumas. | Stiprus skausmas, aukšta temperatūra, bloga savijauta, pilvo įtempimas, kraujavimas. |
Kokie simptomai būdingi divertikulams?
Patys divertikulai dažnai nesukelia jokių simptomų. Jei žmogui nustatyta divertikuliozė, bet nėra skausmo, karščiavimo ar kitų požymių, tai gali būti tiesiog atsitiktinis radinys. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pilvo pūtimas, nereguliarus tuštinimasis, diskomfortas, pilvo maudimas.
Divertikulitas pasireiškia ryškiau. Klasikinis simptomas – skausmas kairėje apatinėje pilvo dalyje, tačiau skausmo vieta gali skirtis pagal žarnos anatomiją ir divertikulų vietą. Skausmas gali būti pastovus, stiprėjantis, lydimas karščiavimo, šaltkrėčio, pykinimo, apetito stokos, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo.
Dažniausi simptomai
| Simptomas | Kada dažniau pasireiškia? | Ką gali reikšti? |
|---|---|---|
| Pilvo skausmas | Dažniausiai sergant divertikulitu. | Uždegimą, žarnos dirginimą ar komplikaciją. |
| Skausmas kairėje pilvo apačioje | Būdingas riestinės žarnos divertikulitui. | Viena dažniausių divertikulito išraiškų. |
| Karščiavimas | Kai yra uždegimas ar infekcija. | Gali rodyti divertikulitą, ypač kartu su skausmu. |
| Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas | Gali pasireikšti tiek uždegimo, tiek funkcinio žarnyno jautrumo metu. | Tuštinimosi pokytis turi būti vertinamas kartu su kitais simptomais. |
| Pilvo pūtimas | Gali varginti esant divertikuliozei ar dirgliosios žarnos simptomams. | Nėra specifinis požymis, bet gali lydėti divertikulinę ligą. |
| Kraujas išmatose | Gali atsirasti divertikulų kraujavimo metu. | Visada reikia gydytojo įvertinimo. |
Kada simptomai gali būti pavojingi?
Pavojingi simptomai dažniausiai rodo komplikuotą divertikulitą arba kitą rimtą pilvo organų ligą. Skubiai kreiptis reikia, jei pilvo skausmas stiprus, greitai stiprėja, pilvas tampa įtemptas, atsiranda aukšta temperatūra, šaltkrėtis, vėmimas, kraujas išmatose, alpimas, labai silpna savijauta ar neina pasišalinti dujoms ir išmatoms.
Ypatingai svarbu nenumoti ranka, jei žmogus yra vyresnio amžiaus, turi nusilpusį imunitetą, vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus, serga cukriniu diabetu, inkstų ar širdies ligomis. Tokiais atvejais net vidutiniai simptomai gali greičiau komplikuotis.
Kaip diagnozuojami divertikulai?
Divertikuliozė dažnai nustatoma kolonoskopijos metu, kai tiriama storoji žarna dėl profilaktikos, kraujavimo, mažakraujystės, tuštinimosi pokyčių ar kitų priežasčių. Tačiau ūmaus divertikulito metu kolonoskopija paprastai nėra pirmasis tyrimas, nes uždegimo fazėje ji gali būti rizikingesnė ir mažiau tinkama.
Įtariant divertikulitą, dažnai atliekama kraujo tyrimai ir pilvo kompiuterinė tomografija. Ji padeda įvertinti uždegimo vietą, sunkumą, pūlinį, prakiurimą ar kitas komplikacijas. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai, nes kairės pilvo apačios skausmas kartais gali būti painiojamas su šlapimo takų ar ginekologinėmis problemomis.
Dažniausi tyrimai
| Tyrimas | Ką parodo? | Kada naudojamas? |
|---|---|---|
| Gydytojo apžiūra | Pilvo skausmingumą, karščiavimą, bendrą būklę. | Pirmas žingsnis įtariant divertikulitą. |
| Kraujo tyrimai | Uždegimo rodiklius, leukocitus, mažakraujystę. | Kai yra skausmas, karščiavimas ar kraujavimas. |
| Šlapimo tyrimas | Padeda atmesti šlapimo takų infekciją ar akmenligę. | Kai skausmas pilvo apačioje gali būti neaiškios kilmės. |
| Kompiuterinė tomografija | Uždegimą, pūlinį, prakiurimą, komplikacijas. | Dažnai svarbiausias tyrimas įtariant ūmų divertikulitą. |
| Kolonoskopija | Divertikulus, polipus, navikus, gleivinės pakitimus. | Dažniau atliekama ne ūmios fazės metu arba po jos pagal gydytojo planą. |
| Išmatų tyrimai | Gali padėti atmesti infekcinį viduriavimą ar kraujavimą. | Naudojami pagal simptomus. |
Kaip gydomi divertikulai?
Jei divertikulai nesukelia simptomų, specialaus medikamentinio gydymo dažniausiai nereikia. Tokiu atveju svarbiausia palaikyti reguliarų tuštinimąsi, pakankamą skaidulų ir skysčių kiekį, judėti, vengti rūkymo ir spręsti vidurių užkietėjimo problemą.
Divertikulito gydymas priklauso nuo sunkumo. Lengvesniais atvejais gali būti taikoma skysčių dieta trumpam laikui, palaipsnis grįžimas prie įprastos mitybos, skausmo kontrolė ir gydytojo stebėjimas. Kai kuriais atvejais skiriami antibiotikai, ypač jei yra didesnė komplikacijų rizika, ryškūs uždegimo požymiai ar gretutinės ligos. Sunkesniais atvejais gali reikėti gydymo ligoninėje, antibiotikų į veną, skysčių, pūlinio drenavimo ar operacijos.
Gydymo kryptys
| Būklė | Galimas gydymas | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Besimptomė divertikuliozė | Mitybos korekcija, skaidulos, skysčiai, fizinis aktyvumas. | Vaistų dažniausiai nereikia, bet svarbi profilaktika. |
| Lengvas nekomplikuotas divertikulitas | Gydytojo priežiūra, skysčiai, laikina švelnesnė mityba, skausmo kontrolė. | Antibiotikai skiriami ne visada, sprendžiama individualiai. |
| Ryškesnis divertikulitas | Antibiotikai, dažnesnis stebėjimas, tyrimai. | Reikia įvertinti komplikacijų riziką. |
| Pūlinys | Antibiotikai, kartais pūlinio drenavimas. | Gydymas dažnai vyksta ligoninėje. |
| Prakiurimas ar peritonitas | Skubi chirurginė pagalba. | Tai pavojinga komplikacija, kurios negalima gydyti namuose. |
| Pasikartojantys ar komplikuoti atvejai | Individualus gastroenterologo ar chirurgo planas, kartais planinė operacija. | Sprendžiama pagal epizodų sunkumą, komplikacijas ir gyvenimo kokybę. |
Mityba sergant divertikulioze
Sergant divertikulioze dažniausiai rekomenduojama palaipsniui didinti skaidulų kiekį, jei žmogus jas toleruoja. Skaidulos padeda minkštinti išmatas, palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir mažinti spaudimą žarnyne. Geri šaltiniai – daržovės, vaisiai, ankštiniai, avižos, grikiai, pilno grūdo duona, sėklos ir riešutai.
Anksčiau dažnai buvo patariama vengti riešutų, sėklų, kukurūzų ar uogų su smulkiomis sėklytėmis, nes bijota, kad jos įstrigs divertikuluose. Dabar daugeliui žmonių tokio griežto draudimo nereikia, jei produktai toleruojami. Vis dėlto individuali reakcija svarbi: jei konkretus produktas sukelia skausmą, pūtimą ar viduriavimo epizodus, jį verta aptarti su gydytoju ar dietologu.
Ką valgyti dažniau?
| Produktai | Pavyzdžiai | Kuo naudingi? |
|---|---|---|
| Daržovės | Morkos, brokoliai, cukinijos, burokėliai, salotos, moliūgai. | Suteikia skaidulų, vitaminų ir padeda žarnyno veiklai. |
| Vaisiai | Obuoliai, kriaušės, uogos, slyvos, bananai pagal toleravimą. | Padeda didinti skaidulų kiekį ir gerina išmatų konsistenciją. |
| Pilno grūdo produktai | Avižos, grikiai, rudieji ryžiai, pilno grūdo duona. | Padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi. |
| Ankštiniai | Lęšiai, pupelės, avinžirniai, žirniai. | Daug skaidulų ir augalinių baltymų, bet reikia didinti palaipsniui. |
| Skysčiai | Vanduo, nesaldintos arbatos, sriubos. | Skaidulos veikia geriau, kai gaunama pakankamai skysčių. |
Ką valgyti ūmaus divertikulito metu?
Ūmaus divertikulito metu mityba gali skirtis nuo kasdienės divertikuliozės mitybos. Kai žarna uždegusi, gydytojas gali trumpam rekomenduoti skaidulų kiekį sumažinti ir rinktis lengviau virškinamą, švelnesnį maistą arba skaidrius skysčius, priklausomai nuo simptomų sunkumo. Kai būklė gerėja, maistas palaipsniui grąžinamas į įprastą racioną.
Svarbu nesivadovauti vien universaliu patarimu „daugiau skaidulų“ ūmios fazės metu. Kai skausmas, karščiavimas ir uždegimas aktyvūs, mitybos planą geriau aptarti su gydytoju. Po pasveikimo skaidulos dažnai vėl tampa svarbia profilaktikos dalimi, tačiau jų kiekį reikia didinti palaipsniui, kad nesustiprėtų pūtimas ar spazmai.
Ar divertikulai gali kraujuoti?
Taip, divertikulai gali kraujuoti. Divertikulų kraujavimas dažnai pasireiškia staigiu ryškesnio kraujo pasirodymu išmatose arba tuštinimosi metu. Skausmo gali ir nebūti. Nors kraujavimas kartais sustoja savaime, bet kokį kraują išmatose reikia vertinti rimtai, nes priežastis gali būti ne tik divertikulai, bet ir hemorojus, polipai, uždegiminės žarnyno ligos ar navikai.
Jei kraujo daug, svaigsta galva, silpna, žmogus alpsta, širdis plaka dažnai arba išmatos tampa juodos, reikia skubios pagalbos. Tokiais atvejais gali prireikti ligoninės, kraujo tyrimų, endoskopijos ar kitų procedūrų.
Kada reikalinga operacija?
Operacija svarstoma, kai divertikulitas komplikuojasi, kartojasi sunkūs epizodai, susidaro fistulė, žarnos susiaurėjimas, nepraeinamumas, prakiurimas arba pūlinys, kurio negalima suvaldyti kitais būdais. Skubi operacija gali būti reikalinga esant peritonitui ar laisvam žarnos prakiurimui.
Planinė operacija sprendžiama individualiai. Anksčiau operacija dažniau buvo siūloma po kelių divertikulito epizodų, tačiau dabar labiau vertinama bendra situacija: epizodų sunkumas, komplikacijos, žmogaus amžius, imunitetas, gyvenimo kokybė ir rizikos veiksniai.
Kaip sumažinti pasikartojimo riziką?
Divertikulito pasikartojimo riziką galima mažinti palaikant reguliarų tuštinimąsi, valgant pakankamai skaidulų po ūmios fazės, geriant pakankamai skysčių, judant, mažinant perteklinį svorį, nerūkant ir vengiant nereikalingo vaistų nuo uždegimo vartojimo, jei jų neskyrė gydytojas. Kai kuriems žmonėms svarbu koreguoti vidurių užkietėjimą, nes nuolatinis stanginimasis gali didinti spaudimą žarnyne.
Jei divertikulitas kartojasi, naudinga turėti aiškų planą: kokie simptomai reiškia paūmėjimą, kada kreiptis į šeimos gydytoją, gastroenterologą ar skubią pagalbą, kada reikalingi kraujo tyrimai ar vaizdiniai tyrimai.
Kai žarnyno išgaubos tampa svarbios tik uždegus
Divertikulai dažnai būna tylus radinys ir ilgą laiką nesukelia jokių problemų. Tačiau atsiradus divertikulitui pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas ar pakitęs tuštinimasis neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti tyrimai padeda atskirti paprastą divertikuliozę nuo uždegimo ir komplikacijų. Kasdienybėje svarbiausia palaikyti reguliarų tuštinimąsi, pakankamą skaidulų ir skysčių kiekį, judėti ir kreiptis pagalbos, jei simptomai stiprėja arba atsiranda kraujavimas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie divertikulus
Kas yra divertikulai?
Kuo skiriasi divertikuliozė nuo divertikulito?
Kokie divertikulito simptomai?
Ar divertikulai gali praeiti savaime?
Kaip gydomas divertikulitas?
Ar sergant divertikulioze galima valgyti riešutus ir sėklas?
Kiti straipsniai
