Žarnyno polipai: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Žarnyno polipai – tai maži audinių išaugos, susiformuojančios ant storosios žarnos arba tiesiosios žarnos vidinio paviršiaus. Nors dauguma jų nesukelia jokių simptomų ir žmogus apie juos net nežino, tam tikros rūšies polipai laikui bėgant gali virsti piktybiniu naviku. Pasak Cleveland Clinic, apytiksliai 15 – 40 % suaugusiųjų JAV gali turėti storosios žarnos polipų – tai rodo, kad šis reiškinys yra gana paplitęs.

Ypač svarbu žinoti, kad apie 75 % storosios žarnos vėžio atvejų prasideda būtent nuo adenomatinių polipų – specifinės polipų rūšies, turinčios piktybinio virtimo potencialą. Tai reiškia, kad laiku aptikti ir pašalinti polipai žarnyne gali tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę. Todėl profilaktinė kolonoskopija ir kiti patikros tyrimai šiandien laikomi vienu efektyviausių storosios žarnos vėžio prevencijos įrankių.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiame, kas yra polipas žarnyne, kokie gali būti žarnyno polipų simptomai, dėl kokių priežasčių jie atsiranda, kaip diagnozuojami ir gydomi – bei ką kiekvienas gali padaryti, kad sumažintų savo riziką.

Kas yra žarnyno polipai

Polipai žarnyne – tai nedideli, į gumbelį panašūs audinių dariniai, išaugantys ant storosios žarnos (lot. colon) arba tiesiosios žarnos (lot. rectum) gleivinės. Jie gali būti plokšti arba ant kotelių, vienas arba keli, ir svyruoti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų skersmens. Didžioji dauguma polipų yra gerybiniai ir niekada nevirs vėžiu, tačiau tam tikros rūšys kelia realų pavojų, todėl jų ankstyvasis aptikimas yra itin svarbus.

Storosios žarnos polipai skirstomi į kelias pagrindines rūšis. Suprasti šį skirtumą svarbu, nes nuo polipo tipo priklauso tolesnė stebėsena ir gydymo taktika.

Adenomatiniai polipai ir vėžio rizika

Adenomatiniai polipai (adenomos) yra dažniausia ir klinikiniu požiūriu svarbiausia polipų rūšis – jie sudaro apie 80 % visų storosios žarnos polipų. Šie polipai laikomi ikivėžiniais dariniais, nes iš jų gali išsivystyti storosios žarnos vėžys. Pasak Cleveland Clinic, apie 75 % storosios žarnos vėžio atvejų prasideda nuo adenomatinių polipų. Tačiau svarbu nepanikuoti: tik apie 5 % adenomų iš tikrųjų tampa piktybiniais navikais, o šis procesas paprastai trunka daugelį metų.

Hiperplastiniai polipai

Hiperplastiniai polipai – kita dažna rūšis, kuri paprastai yra gerybinė ir nelaikoma ikivėžine. Jie dažniausiai būna maži, aptinkami tiesiosios žarnos srityje ir kliniškai reikšmingo pavojaus nekelia. Vis dėlto gydytojas visada turi morfologiškai patvirtinti polipo tipą, nes vizualiai atskirti polipų rūšis ne visada įmanoma.

Šeiminis adenomatozinis polipozas (FAP)

Šeiminis adenomatozinis polipozas (FAP) – reta paveldima liga, kurios metu storojoje žarnoje susiformuoja šimtai ar net tūkstančiai polipų. Jei FAP negydomas, vėžio išsivystymo rizika yra praktiškai 100 %. Kita paveldima būklė – Lyncho sindromas – taip pat žymiai padidina storosios žarnos vėžio riziką ir dažnai paveikia jaunesnius žmones nei įprastai.

Simptomai ir požymiai

Dauguma žmonių, turinčių polipų žarnyne, nejaučia jokių simptomų – tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl reguliari patikra yra tokia svarbi. Polipai dažniausiai aptinkami atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių arba profilaktinės kolonoskopijos metu.

Dažniausi simptomai

Kai žarnyno polipų simptomai vis dėlto pasireiškia, dažniausias skundas yra kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Tai gali pasireikšti kaip raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus, krauju dažytos išmatos arba kraujas tualeto dubenyje. Ilgalaikis, net ir nematomas kraujavimas žarnyne gali sukelti geležies stokos anemiją (būklę, kai organizme trūksta geležies ir mažėja raudonųjų kraujo kūnelių), kurią lydi nuovargis, silpnumas ir blyškumas.

Rečiau pasitaikantys požymiai

Rečiau pasitaikantys, tačiau svarbūs požymiai apima ilgalaikius žarnyno veiklos pokyčius. Jei vidurių užkietėjimas arba viduriavimas trunka savaitę ar ilgiau be aiškios priežasties, tai gali būti didelio polipo ar net vėžio ženklas ir reikalauja neatidėliotino gydytojo konsultacijos. Kai kurie pacientai taip pat pastebi pilvo skausmą ar diskomfortą, tačiau šie simptomai yra nespecifiniai ir gali turėti daug kitų priežasčių.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės priežastys

Tikslios žarnyno polipų atsiradimo priežastys iki šiol nėra visiškai žinomos. Manoma, kad tai yra genetinių, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių derinys. Normaliai žarnyno ląstelės nuolat atsinaujina – senesnės žūsta, o jų vietą užima naujos. Kai šis procesas sutrinka ir ląstelės dauginasi nekontroliuojamai, gali susiformuoti polipas.

Kas didina riziką

Tam tikri veiksniai žymiai padidina tikimybę, kad susiformuos polipai žarnyne. Šie veiksniai yra gerai dokumentuoti ir į juos verta atkreipti dėmesį:

• Amžius – rizika ženkliai didėja po 45 metų.
• Mityba – dieta, kurioje gausu raudonos ir perdirbtos mėsos bei skurdi skaidulomis, vaisiais ir daržovėmis.
• Alkoholis – daugiau nei 3 alkoholiniai gėrimai per dieną.
• Rūkymas – susijęs su padidėjusia polipų ir storosios žarnos vėžio rizika.
• Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka – laikomi nepriklausomais rizikos veiksniais.
• Šeimos istorija – jei artimas giminaitis turėjo storosios žarnos polipų ar vėžio, jūsų rizika yra didesnė.
• Paveldimos būklės – FAP arba Lyncho sindromas dramatiškai padidina riziką.

Šie veiksniai nesireiškia izoliuotai – dažnai jų derinys lemia didesnę tikimybę susirgti. Žinant savo rizikos profilį, galima priimti informuotus sprendimus dėl patikros pradžios laiko.

Diagnostika

Kaip nustatoma

Kadangi polipai žarnyne dažniausiai nesukelia simptomų, jie dažniausiai aptinkami profilaktinių patikros tyrimų metu. Tai yra esminis argumentas, kodėl reguliari patikra yra tokia svarbi – laukti simptomų reiškia rizikuoti praleisti ankstyvą ligos stadiją.

Kokie tyrimai atliekami

Dažniausiai polipas žarnyne aptinkamas atliekant endoskopiją – kolonoskopiją arba sigmoidoskopiją. Kolonoskopija yra aukso standartas, nes leidžia apžiūrėti visą storąją žarną ir tuo pačiu metu pašalinti rastus polipus. Kadangi tiesiosios žarnos polipai dažnai būna daugialypiai ir gali būti susiję su vėžiu kitose žarnos dalyse, rekomenduojama pilna kolonoskopija, o ne tik dalinė apžiūra.

Polipai taip pat gali būti diagnozuojami naudojant bario klistirą su rentgeno spinduliais arba dvigubo kontrasto metodą (pneumokoloną), tačiau šie metodai yra mažiau tikslūs nei kolonoskopija. Kompiuterinė tomografinė kolonografija (dar vadinama virtualia kolonoskopija) yra šiuolaikiškas neinvazinis metodas, tačiau radus polipą vis tiek reikalinga įprastinė kolonoskopija pašalinimui.

JAV Preventyviosios sveikatos paslaugų darbo grupė (USPSTF) rekomenduoja, kad suaugusieji nuo 45 iki 75 metų reguliariai tikrintųsi dėl storosios žarnos vėžio. Asmenims, turintiems padidintą riziką (pvz., šeimos istorija, FAP, Lyncho sindromas), patikra gali būti pradedama anksčiau ir atliekama dažniau.

Gydymas ir gydymo būdai

Pagrindiniai gydymo metodai

Didžioji dauguma polipų pašalinama tiesiogiai kolonoskopijos metu – tai vadinama polipektomija. Procedūra atliekama naudojant specialią kilpą ar žnyples, kuriomis polipas nupjaunamas ar nudegamas. Pašalintas audinys siunčiamas histologiniam tyrimui, kuris nustato tikslų polipo tipą ir ar nėra piktybinių ląstelių.

Ko tikėtis gydymo metu

Polipektomija paprastai yra saugi ir gerai toleruojama procedūra. Po jos pacientui gali būti rekomenduojama laikytis tam tikros dietos kelias dienas ir vengti fizinio krūvio. Retais atvejais, kai polipas yra labai didelis arba jo struktūra sudėtinga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Po polipų pašalinimo gydytojas paprastai rekomenduoja kontrolines kolonoskopijas – jų dažnumas priklauso nuo pašalintų polipų tipo, skaičiaus ir dydžio.

Galimos komplikacijos

Pagrindinė ir rimčiausia žarnyno polipų komplikacija – piktybinis virtimas, t. y. storosios žarnos vėžio išsivystymas. Kaip minėta, apie 75 % storosios žarnos vėžio atvejų kyla iš adenomatinių polipų, tačiau šis procesas paprastai vyksta lėtai – per daugelį metų. Tai suteikia galimybę laiku įsikišti.

Kitos galimos komplikacijos apima lėtinį kraujavimą, sukeliantį geležies stokos anemiją, bei – labai retai – žarnyno nepraeinamumą, jei polipas tampa labai didelis. Pačios polipektomijos komplikacijos (kraujavimas, perforacija) yra retos, tačiau galimos, todėl procedūra visada atliekama kvalifikuoto specialisto.

Profilaktika ir savipagalba

Kaip sumažinti riziką

Nors ne visų polipų atsiradimo išvengti neįmanoma, yra gerai pagrįstų gyvenimo būdo pokyčių, galinčių sumažinti riziką. Reguliari fizinė veikla, sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas – tai priemonės, kurių nauda patvirtinta moksliniais tyrimais.

Kasdienės rekomendacijos

Siekiant sumažinti polipų žarnyne atsiradimo riziką, rekomenduojama:

• Valgyti daugiau daržovių, vaisių ir maisto, turtingo skaidulomis (pilno grūdo produktai, ankštiniai).
• Riboti raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) ir ypač perdirbtos mėsos (dešrelių, dešros, rūkytos mėsos) vartojimą.
• Nerūkyti arba mesti rūkyti.
• Riboti alkoholio vartojimą.
• Palaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai judėti.
• Laikytis rekomenduojamo patikros grafiko pagal amžių ir rizikos veiksnius.

Šios rekomendacijos naudingos ne tik polipų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų prevencijai. Svarbiausia – nepralaukti simptomų ir laiku atlikti profilaktinius tyrimus, nes anksti aptikti polipai žarnyne yra visiškai išgydomi.

Žarnyno polipai – dažna ir dažniausiai besimptomė būklė, kuri, laiku aptikta, yra puikiai valdoma. Svarbiausia žinutė: kadangi polipai žarnyne retai sukelia simptomus ankstyvose stadijose, reguliari profilaktinė patikra yra vienintelis patikimas būdas juos rasti ir pašalinti dar prieš virstant vėžiu. Gyvenimo būdo pokyčiai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio atsisakymas – taip pat reikšmingai sumažina riziką.

Jei esate 45 metų ar vyresnis, turite rizikos veiksnių arba pastebėjote nerimą keliančių simptomų, pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju apie tinkamą patikros strategiją. Anksti aptikti ir pašalinti polipai žarnyne – tai realus ir efektyvus žingsnis saugant savo sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Colon Polyps: Symptoms, Causes, Types & Removal — my.clevelandclinic.org
• The CDC Colorectal Cancer Control Program, 2009–2015 — ncbi.nlm.nih.gov
• Development of a Federally Funded Demonstration Colorectal Cancer Screening Program — ncbi.nlm.nih.gov