Nervinė anoreksija (lot. anorexia nervosa) – tai rimtas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas stiprus maisto ribojimas, iškraipytas kūno vaizdo suvokimas ir intensyvi lieknumo siekimo baimė. Tai nėra paprasčiausias „dietos laikymasis” ar valios stoka – tai daugiaveiksnė psichiatrinė liga, turinti sunkių medicininių pasekmių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nervinė anoreksija pasižymi vienu aukščiausių mirtingumo rodiklių tarp visų psichikos sutrikimų.
Anoreksija dažniausiai prasideda paauglystėje ar jaunystėje, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Ji paveikia visų lyčių, tautybių ir socialinių sluoksnių žmones, nors statistiškai dažniau diagnozuojama moterims. Ankstyvas atpažinimas ir laiku pradėtas gydymas gerokai pagerina prognozę, todėl svarbu suprasti, kas yra anoreksija, kaip ją atpažinti ir kokios pagalbos galima tikėtis.
- Kas tai? Nervinė anoreksija – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maisto ribojimu, iškraipytu kūno vaizdo suvokimu ir patologine lieknumo siekimo baime.
- Simptomai Ryškus svorio kritimas, maisto vengimas, perdėtas fizinis aktyvumas, kūno vaizdo iškraipymas ir socialinis izoliavimasis.
- Priežastys Genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai veikia kartu – nėra vienos aiškios priežasties.
- Kada kreiptis Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebite staigų svorio kritimą, atsisakymą valgyti ar kitus rimtus simptomus – ankstyvas gydymas gelbsti gyvybes.
Kas yra nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija – tai psichikos sutrikimas, priklausantis valgymo sutrikimų grupei, kuriam būdingas sąmoningas maisto kiekio ribojimas, dėl kurio kūno svoris tampa kliniškai žemas. Tačiau anoreksija kas tai iš esmės – tai ne tik fizinis reiškinys: ligos šerdyje glūdi itin iškraipytas kūno vaizdo suvokimas, kai žmogus jaučiasi „per storas”, nepaisant akivaizdaus lieknumo, bei intensyvi svorio priaugimo baimė. Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostikos vadove DSM-5 (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th edition) nervinė anoreksija apibrėžiama trimis pagrindiniais kriterijais: energijos suvartojimo ribojimas, dėl kurio kūno svoris yra žemesnis nei tikėtinas pagal amžių ir ūgį; intensyvi svorio priaugimo baimė; iškraipytas kūno vaizdo suvokimas arba nepagrįstas kūno svorio reikšmingumo sureikšminimas.
Svarbu atskirti dvi pagrindines nervinės anoreksijos formas. Ribojančioji forma (angl. restricting type) – kai žmogus mažina svorį tik ribodamas maistą ir didindamas fizinį aktyvumą. Valymo forma (angl. binge-eating/purging type) – kai periodiškai persivalgoma, o po to taikomi „valymo” būdai: vėmimas, vidurius laisvinančių ar šlapimą varančių vaistų vartojimas. Abiem atvejais medicininės pasekmės gali būti gyvybei pavojingos.
Anoreksijos simptomai ir požymiai
Anoreksija simptomai apima tiek fizines, tiek psichologines ir elgesio apraiškas. Fiziškai liga pasireiškia ryškiu svorio kritimu, nuolatiniu šalčio jautimu, plaukų slinkimu, sausos odos atsiradimu, silpnumu ir nuovargiu. Moterims dažnai sutrinka ar visiškai išnyksta menstruacinis ciklas – tai vadinama amenorėja. Gali atsirasti pūkuoti plaukeliai ant odos (lanugo), kuriuos organizmas gamina bandydamas išlaikyti kūno šilumą. Ilgainiui išsivysto rimtos medicininės komplikacijos: širdies aritmija, osteoporozė (kaulų tankio sumažėjimas), anemija, elektrolitų disbalansas, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai.
Psichologiniai ir elgesio simptomai dažnai pastebimi anksčiau nei fiziniai pokyčiai. Žmogus tampa obsesiškai susirūpinęs maistu, kalorijomis, dieta ir svorio kontrole. Jis vengia valgyti kartu su kitais, slepia maistą arba apsimeta, kad valgė. Dažnai stebimas perdėtas fizinis aktyvumas net ir esant nusilpusiam organizmui, taip pat ritualinis elgesys su maistu – maisto pjaustinėjimas į mažus gabalėlius, ilgas kramtymas ar tam tikrų maisto grupių visiškas atsisakymas. Socialinis izoliavimasis, dirglumas, depresija ir nerimas yra dažni palydovai.
Toliau pateikiami dažniausiai pasitaikantys simptomai, kuriuos verta atpažinti:
- Ryškus ir greitai progresuojantis svorio kritimas
- Atsisakymas valgyti tam tikrus maisto produktus ar visas maisto grupes
- Obsesinis kalorijų skaičiavimas ir maisto svėrimas
- Iškraipytas kūno vaizdo suvokimas – jaučiamasi „per storu”, nepaisant mažo svorio
- Perdėtas fizinis aktyvumas, nepaisant nuovargio ar traumų
- Socialinis izoliavimasis, ypač vengiant situacijų, susijusių su maistu
- Menstruacijų sutrikimai ar jų išnykimas
- Šaltų galūnių jautimas, nuolatinis šalimas
Šie požymiai gali pasireikšti palaipsniui, todėl artimieji ne visada iš karto pastebi problemą. Kuo anksčiau atpažįstami simptomai, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nervinė anoreksija yra daugiaveiksnė liga – nėra vienos priežasties, kuri ją sukeltų. Genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį: tyrimai rodo, kad artimų giminaičių, sirgusių valgymo sutrikimais, buvimas didina ligos riziką. Pasak Mayo Clinic, biologiniai veiksniai, tokie kaip serotonino ir kitų neuromediatorių disbalansas, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo.
Psichologiniai veiksniai apima perfekcionizmą, žemą savigarbą, nerimą, obsesinius-kompulsinius bruožus ir sunkumus valdant emocijas. Žmonės, linkę į perdėtą savikontrolę ir siekiantys tobulybės, yra labiau pažeidžiami. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai – ypač lieknumo idealizavimas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose – taip pat prisideda prie ligos išsivystymo. Paaugliai, patiriantys bendraamžių spaudimą dėl išvaizdos, yra ypač pažeidžiama grupė.
| Rizikos veiksnių grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Genetiniai | Valgymo sutrikimų šeimos istorija, tam tikri genų variantai |
| Psichologiniai | Perfekcionizmas, žema savigarba, nerimas, OKS bruožai |
| Socialiniai | Lieknumo idealizavimas, bendraamžių spaudimas, patyčios dėl svorio |
| Aplinkos | Stresinis gyvenimo įvykis, trauma, sportininkų aplinka |
| Biologiniai | Neuromediatorių disbalansas, hormoniniai pokyčiai |
Traumuojantys gyvenimo įvykiai – netektis, smurtas, patyčios – taip pat gali tapti ligos išsivystymo katalizatoriumi. Kai kurios profesijos ir veiklos sritys, kuriose akcentuojamas kūno svoris (pvz., baletas, gimnastika, mados industrija), didina riziką.
Diagnostika
Nervinės anoreksijos diagnozę nustato gydytojas psichiatras arba gydytojas, turintis patirties valgymo sutrikimų srityje. Diagnozė grindžiama klinikiniu pokalbiu, kurio metu vertinamas paciento elgesys, mintys apie maistą ir kūną bei svorio istorija. Naudojami DSM-5 diagnostikos kriterijai, o taip pat standartizuoti klausimynai, padedantys įvertinti sutrikimo sunkumą.
Fiziniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti medicininių komplikacijų mastą. Kraujo tyrimai atskleidžia elektrolitų disbalansą, anemiją, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus. Elektrokardiograma (EKG) būtina, nes anoreksija gali sukelti pavojingas širdies aritmijas. Kaulų tankio tyrimas (densitometrija) rekomenduojamas ilgiau sergantiems pacientams, nes osteoporozė yra dažna komplikacija. Svarbu atmesti kitas ligas, kurios gali sukelti svorio kritimą, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus ar virškinimo trakto ligas.
Gydymas
Nervinės anoreksijos gydymas reikalauja integruoto, daugiadalykio požiūrio, apimančio medicininę, mitybos ir psichologinę pagalbą. Pasak Nacionalinio valgymo sutrikimų asociacijos (NEDA), gydymo sėkmę lemia ankstyvas įsitraukimas, tinkamas gydymo intensyvumas ir artimųjų palaikymas. Gydymo tikslas – ne tik atkurti normalų kūno svorį, bet ir pakeisti iškraipytus mąstymo modelius bei išmokti sveikų santykių su maistu.
Paaugliams ypač rekomenduojamas šeimos pagrindu grįstas gydymas (angl. Family-Based Treatment, FBT), dar žinomas kaip Maudsley metodas. Šio metodo esmė – tėvai aktyviai dalyvauja atkuriant normalų mitybos režimą, o vėliau palaipsniui kontrolė grąžinama pačiam paaugliui. Suaugusiesiems dažniau taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda keisti iškraipytus įsitikinimus apie kūną ir maistą. Dialektinė elgesio terapija (DET) naudinga pacientams, kuriems sunku valdyti emocijas.
Sunkiais atvejais, kai kūno svoris yra kritiškai žemas arba kyla tiesioginė grėsmė gyvybei, būtina hospitalizacija. Ligoninėje pirmiausia stabilizuojama fizinė būklė – atkuriamas elektrolitų balansas, pradedamas kontroliuojamas mitybos atkūrimas. Vaistai (dažniausiai antidepresantai) gali padėti gydyti gretutines ligas – depresiją ar nerimą, tačiau jie nėra pagrindinis anoreksijos gydymo metodas ir skiriami tik kaip papildoma priemonė.
Profilaktika ir savipagalba
Nors nervinės anoreksijos visiškai išvengti neįmanoma, tam tikri veiksniai gali sumažinti jos išsivystymo riziką. Sveikas savęs vertinimas, nepriklausantis nuo kūno svorio ar išvaizdos, yra vienas svarbiausių apsauginių veiksnių. Tėvai ir mokytojai gali prisidėti ugdydami vaikų kritinį mąstymą apie žiniasklaidos kuriamus grožio standartus ir skatindami sveiką santykį su maistu – be kaltės jausmo ar draudimų.
Ankstyvasis intervencija yra labai svarbi. Jei artimasis pradeda rodyti pirmuosius ligos požymius, svarbu kalbėtis atvirai, be kaltinimų, ir paskatinti kreiptis profesionalios pagalbos. Savipagalbos grupės ir internetiniai ištekliai gali būti naudingi tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems, tačiau jie negali pakeisti profesionalaus gydymo. Lietuvoje veikia psichikos sveikatos centrai, kuriuose teikiama specializuota pagalba valgymo sutrikimų atvejais.
Nervinė anoreksija yra rimta, tačiau gydoma liga. Nors ji pasižymi vienu aukščiausių mirtingumo rodiklių tarp psichikos sutrikimų, ankstyvoji diagnostika ir integruotas gydymas – apimantis psichoterapiją, mitybos atkūrimą ir artimųjų palaikymą – gali lemti visišką pasveikimą. Svarbu atminti, kad anoreksija nėra pasirinkimas ar charakterio silpnybė, o sudėtinga psichiatrinė liga, kuriai reikalinga profesionali pagalba.
Jei jūs ar jūsų artimasis rodo anoreksijos požymius, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Lietuvoje psichikos sveikatos centrai teikia specializuotą pagalbą valgymo sutrikimų atvejais. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė prognozė ir tuo didesnė tikimybė sugrįžti į sveiką, pilnavertį gyvenimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie yra pirmieji nervinės anoreksijos įspėjamieji ženklai?
Ar nervinė anoreksija yra genetinė, ar aplinkos sukelta liga?
Kuo nervinė anoreksija skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų?
Kaip diagnozuojama nervinė anoreksija?
Kokie gydymo metodai yra veiksmingi sergant anoreksija?
Ar nuo nervinės anoreksijos galima visiškai pasveikti?
Šaltiniai
- Anorexia nervosa — NHS (National Health Service, UK)
- Anorexia Nervosa — National Eating Disorders Association (NEDA)
Kiti straipsniai
Asmenybės sutrikimai: tipai, simptomai ir gydymas
