Atopinis dermatitas vaikams ir kūdikiams: gydymas, kremai ir priežiūra

Atopinis dermatitas – lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje ir gali lydėti vaiką daugelį metų. Tinkama kasdienė priežiūra ir drėkinamieji kremai yra šios ligos valdymo pagrindas – tai patvirtina tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos dermatologų draugijų gairės. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip žingsnis po žingsnio sukurti veiksmingą priežiūros rutiną, kokius kremus rinktis ir kada kreiptis į gydytoją.

Kodėl drėkinimas yra svarbiausia priemonė

Atopinis dermatitas vaikui išsivysto dėl sutrikusios odos barjero funkcijos – oda praranda drėgmę greičiau nei sveika oda ir lengviau praleidžia alergenus bei dirgiklius. Pasak Amerikos dermatologų akademijos (AAD), kasdienė drėkinamųjų priemonių naudojimas yra pirmoji ir svarbiausia gydymo priemonė, kuri mažina paūmėjimų dažnį ir sunkumą. Tai reiškia, kad net ir tada, kai odos būklė atrodo gera, drėkinimo rutinos nutraukti negalima.

Kūdikių atopinis dermatitas ypač reikalauja nuoseklios priežiūros, nes kūdikio oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiojo. Tyrimai rodo, kad reguliarus drėkinimas nuo pirmųjų gyvenimo savaičių gali sumažinti atopinio dermatito riziką genetiškai polinkį turintiems kūdikiams, nors šis efektas dar tiriamas. Svarbiausia – nepamiršti, kad drėkinimas nėra papildoma priemonė, o pagrindas, ant kurio statomas visas gydymo planas.

1. Tinkamas maudymas kaip priežiūros pradžia

Maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir galimybė paruošti odą drėkinimui. Rekomenduojama maudyti vaiką kasdien arba kas antrą dieną drungname vandenyje (apie 27 – 30 °C), ne ilgiau kaip 5 – 10 minučių. Karštas vanduo ir ilgos vonios išplauna natūralius odos riebalus ir dar labiau pažeidžia barjerą.

Ploviklius rinkitės be kvapiųjų medžiagų, dažiklių ir sulfatų – šios medžiagos dažnai provokuoja paūmėjimus. Nuplaukite vaiką švelniu judesiu, nenušveiskite odos, o po maudynių ją švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, palikdami odą šiek tiek drėgną. Būtent šiuo momentu – per 2 – 3 minutes po maudynių – reikia tepti drėkinamąjį kremą, kol oda dar sugeria drėgmę.

2. Drėkinamojo kremo pasirinkimas ir tepimas

Ne visi kremai vienodai tinka atopiniam dermatitui. Pasak Mayo Clinic, pirmenybę reikėtų teikti storiems kremams arba tepalams (pvz., vazelino pagrindu), o ne skystiems losjonams – pastarieji greitai išgaruoja ir nesuteikia pakankamos apsaugos. Atopiniam dermatitui skirtas kremas vaikui turėtų būti be kvapiųjų medžiagų, hipoalergiškas ir dermatologiškai testuotas.

Rinkdamiesi kremą, atkreipkite dėmesį į šias savybes:

• Sudėtyje yra ceramidų, glicerino arba hialurono rūgšties – šios medžiagos palaiko odos barjerą.
• Produktas yra be kvapiųjų medžiagų ir konservantų, galinčių dirginti odą.
• Tekstūra stora – tepalas ar tirštas kremas geriau nei losjonas.
• Ant pakuotės nurodyta, kad tinka jautrios ar atopinės odos priežiūrai.

Tepkite dosniai – specialistai rekomenduoja naudoti tiek kremo, kad oda atrodytų blizganti. Kūdikių atopiniam dermatitui gydyti dažnai pakanka 2 – 3 kartų per dieną tepimo, tačiau po kiekvieno kontakto su vandeniu procedūrą reikia kartoti.

3. Vietiniai kortikosteroidai paūmėjimų metu

Kai drėkinimas nebepadeda ir atsiranda ryškus paraudimas, niežulys ar verkiančios žaizdos, gydytojas gali skirti vietinius kortikosteroidus (angl. topical corticosteroids). Tai yra antras gydymo žingsnis, o ne pirmasis – jie naudojami tik paūmėjimų metu ir tik pagal gydytojo nurodymą. Pasak Europos dermatologų ir venerologų akademijos (EADV), silpni kortikosteroidai (pvz., hidrokortizono 1 % kremas) yra saugūs trumpalaikiam naudojimui net ir kūdikiams, tačiau stipresni preparatai skiriami tik gydytojo priežiūroje.

Tėvai dažnai bijo kortikosteroidų dėl galimų šalutinių poveikių – odos plonėjimo ar sisteminės absorbcijos. Ši baimė suprantama, tačiau, pasak AAD, tinkamai naudojami silpni kortikosteroidai kūdikiams yra saugūs ir veiksmingi. Svarbu laikytis gydytojo nurodytos dozės, tepimo vietos ir trukmės, o ne ilginti gydymo kurso savo nuožiūra.

4. Alternatyvūs vietiniai vaistai ir sisteminis gydymas

Kai kortikosteroidai netinka ilgalaikiam naudojimui arba pažeidžiamos jautrios vietos (veidas, akių apylinkės), gydytojas gali skirti kalcineurino inhibitorius (angl. calcineurin inhibitors), tokius kaip takrolimuso tepalas arba pimekrolimuso kremas. Šios priemonės nesukelia odos plonėjimo ir gali būti naudojamos ilgiau, tačiau Lietuvoje jos skiriamos tik pagal receptą ir paprastai vyresniems nei 2 metų vaikams.

Sisteminis gydymas, įskaitant biologinį preparatą dupilumabą (angl. dupilumab), skiriamas tik sunkiais atvejais, kai vietinis gydymas nepadeda. Europos vaistų agentūra (EMA) yra patvirtinusi dupilumabą vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu atopinio dermatito forma. Sprendimą dėl sisteminio gydymo visada priima gydytojas dermatologas ar alergologas, įvertinęs ligos sunkumą ir kitas aplinkybes.

Ko vengti

Dažniausios klaidos prižiūrint atopinį dermatitą vaikams yra susijusios su per dideliu pasitikėjimu vaistais ir nepakankamu dėmesiu kasdienei priežiūrai. Tėvai kartais nutraukia drėkinimą, kai oda atrodo geriau, arba renkasi netinkamus produktus, kurie iš tikrųjų dirgina odą.

Šių klaidų reikia vengti:

• Naudoti kvapiuosius losjonus ar aliejus vietoj specialių atopinės odos kremų.
• Maudyti vaiką karštu vandeniu arba per ilgai.
• Tepti kortikosteroidus be gydytojo nurodymo arba ilgiau nei rekomenduojama.
• Naudoti skalbimo miltelius su kvapiaisiais priedais ar audinių minkštikliais.
• Leisti vaikui perkaisti – prakaitas provokuoja niežulį ir paūmėjimus.

Tinkamai organizuota priežiūra reiškia, kad drėkinimas tęsiamas net remisijos metu, o provokuojantys veiksniai šalinami sistemingai, ne tik paūmėjimų metu.

Praktiniai patarimai

Atopinio dermatito epidemiologija rodo, kad ši liga paplitusi visame pasaulyje – ja serga apie 15 – 20 % vaikų išsivysčiusiose šalyse, o simptomai dažniausiai pirmą kartą pasireiškia iki 5 metų amžiaus. Genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį: jei abu tėvai serga atopinėmis ligomis, vaiko rizika susirgti yra žymiai didesnė. Tai reiškia, kad šeimose su atopinių ligų istorija profilaktinė odos priežiūra turėtų prasidėti kuo anksčiau.

Kūdikio odos barjeras skiriasi nuo suaugusiojo – jis plonesnis, pralaidesnis ir greičiau praranda drėgmę. Kudikių atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia skruostuose, kakle ir galūnių lenkiuose. Dėl padidėjusio odos pralaidumo kūdikiai taip pat yra jautresni vietinių vaistų absorbcijai, todėl bet kokio medikamento naudojimas turi būti suderintas su gydytoju.

Renkantis drėkinamąsias priemones, verta žinoti, kad ne brangiausi produktai yra geriausi. Pasak AAD, paprastas vazelinas yra vienas veiksmingiausių odos barjero apsaugos priemonių ir tinka net mažiausiems kūdikiams. Kremų su ceramidais tyrimai rodo gerą efektyvumą palaikant odos barjerą, tačiau svarbiausia – nuoseklus naudojimas, o ne konkretus prekės ženklas.

Atopinis dermatitas vaikams ir kūdikiams – tai lėtinė, bet valdoma liga. Kasdienė drėkinamųjų kremų rutina, tinkamas maudymas ir provokuojančių veiksnių šalinimas sudaro tvirtą pagrindą, ant kurio prireikus statomi kiti gydymo žingsniai – vietiniai kortikosteroidai ar stipresnės priemonės.

Svarbiausia – kantrybė ir nuoseklumas: net ir tada, kai oda atrodo geriau, priežiūros nenutraukite. Jei simptomai nekontroliuojami arba vaikas negali miegoti dėl niežulio, kreipkitės į gydytoją dermatologą ar alergologą, kuris parengs individualų gydymo planą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Atopic Dermatitis: Diagnosis and Treatment — American Academy of Dermatology (AAD)
• EADV Guidelines on Atopic Eczema — European Academy of Dermatology and Venereology (EADV)