Vitaminas D: trūkumo simptomai, normos ir kaip papildyti

Vitaminas D išsiskiria iš kitų vitaminų tuo, kad organizmas gali jį gamintis pats – tereikia pakankamai saulės šviesos. Tačiau šiaurės platumose gyvenantys žmonės, dirbantys uždarose patalpose ar dėvinantys apsauginę aprangą, dažnai negauna reikiamo kiekio ultravioletinių spindulių, todėl vitamino D trūkumas yra vienas labiausiai paplitusių mitybos sutrikimų pasaulyje.

Klastinga šio trūkumo savybė – simptomai dažnai vystosi lėtai ir nespecifiškai. Nuovargis, bloga nuotaika ar dažnos infekcijos lengvai priskiriamos kitoms priežastims, o tipiški raumenų ir kaulų sistemos požymiai – proksimalinis raumenų silpnumas (t. y. silpnumas ties šlaunimis ir pečiais), kaulų skausmas ir net šlubčiojantis eisena – neretai lieka nepastebėti tol, kol trūkumas tampa ryškus. Tuo pat metu papildymo dozės labai skiriasi priklausomai nuo to, ar siekiama profilaktikos, ar greito trūkumo korekcijos, todėl svarbu suprasti, kokia norma taikoma konkrečiai situacijai.

Kas yra vitaminas D

Vitaminas D – tai riebaluose tirpstantis vitaminas, kuris biologiškai aktyvios formos įgyja tik po kelių biocheminių transformacijų. Odoje veikiant ultravioletiniams B (UVB) spinduliams susidaro vitamino D3 (cholekalciferolio) pirmtakas, kuris kepenyse paverčiamas 25-hidroksivitaminu D (25(OH)D), o inkstai jį galutinai aktyvuoja į kalcitriolį – hormoniškai aktyvią formą. Būtent 25(OH)D koncentracija kraujyje naudojama kaip diagnostinis rodiklis, nes ji atspindi bendrą organizmo vitamino D atsargas.

Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą žarnyne, palaiko kaulų mineralizaciją ir dalyvauja imuninių ląstelių veikloje. Pasak Mayo Clinic, jo trūkumas vaikams sukelia rachitą (kaulų minkštėjimą ir deformacijas), o suaugusiems – osteomaliaciją (kaulų skausmas ir silpnumas) bei didina osteoporozės riziką. Vitamino D receptoriai aptinkami beveik visose kūno ląstelėse, todėl jo poveikis neapsiriboja vien kaulų sistema.

Simptomai ir požymiai

Vitamino D trūkumas dažnai vystosi tyliai – daugelis žmonių nejaučia jokių aiškių simptomų, kol koncentracija kraujyje nenukrenta žymiai žemiau normos. Tačiau kai trūkumas tampa vidutinio sunkumo ar sunkus, pasireiškia charakteringi raumenų ir kaulų sistemos pokyčiai, kurie klinikinėje praktikoje neretai atpažįstami per vėlai.

Labiausiai specifinis, tačiau dažnai nepastebimas požymis – proksimalinis raumenų silpnumas, tai yra silpnumas stambiuose raumenų grupėse, esančiose arčiau kūno centro: šlaunų, sėdmenų ir pečių juostos. Žmogui sunku atsistoti nuo kėdės neatsiremdamas rankomis, lipti laiptais ar pakelti rankas virš galvos. Sunkesniais atvejais gali atsirasti šlubčiojanti, siūbuojanti eisena (angl. waddling gait), kurią sukelia susilpnėję klubo tiesiamieji raumenys. Šie požymiai dažnai klaidingai priskiriami senatvei ar kitoms ligoms.

Kiti dažni simptomai apima:

• Nuolatinį nuovargį ir bendrą silpnumą, kuris nepraeina po poilsio
• Difuzinį kaulų skausmą, ypač juosmens, šlaunų, blauzdų ir šonkaulių srityse
• Dažnas kvėpavimo takų infekcijas dėl susilpnėjusio imuniteto
• Prislėgtą nuotaiką ar depresijos požymius
• Lėtą žaizdų gijimą
• Plaukų slinkimą (šis ryšys mažiau ištirtas, tačiau pastebimas kliniškai)

Šie simptomai nėra išskirtiniai vitamino D trūkumui – jie gali sutapti su daugeliu kitų būklių. Todėl simptomų buvimas yra tik indikacija atlikti kraujo tyrimą, o ne pagrindas savarankiškai pradėti intensyvų papildymą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė vitamino D trūkumo priežastis – nepakankamas saulės poveikis. Oda gamina vitaminą D tik veikiama UVB spindulių, kurių intensyvumas Lietuvos platumose nuo spalio iki kovo mėnesio yra per mažas, kad suaktyvintų sintezę. Net vasarą vitamino D gamybą riboja debesuotumas, oro tarša, stiklas (stiklas blokuoja UVB spindulius) ir apsauginiai kremai su aukštu SPF faktorium.

Rizikos veiksniai, didinantys trūkumo tikimybę, yra šie:

• Tamsi oda – melaninas sumažina UVB absorbciją, todėl tamsesnės odos žmonėms reikia ilgesnio saulės poveikio tam pačiam vitamino D kiekiui pagaminti
• Nutukimas – vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje ir tampa mažiau biologiškai prieinamas
• Vyresnio amžiaus žmonės – su amžiumi odos gebėjimas sintetinti vitaminą D mažėja
• Malabsorbcijos sindromai – Krono liga, celiakija, cistinė fibrozė ir bariatrinės operacijos trukdo vitamino D įsisavinimui žarnyne
• Tam tikri vaistai – gliukokortikoidai, prieštraukuliniai ir antiretrovirusiniai preparatai gali pagreitinti vitamino D apykaitą
• Inkstų ar kepenų ligos – sutrikdo vitamino D aktyvavimą

Maisto šaltiniai suteikia santykinai nedidelį vitamino D kiekį. Turtingiausi šaltiniai – riebios žuvys (lašiša, silkė, skumbrė), žuvų taukai, kiaušinių tryniai ir praturtinti produktai (pienas, apelsinų sultys). Tačiau vien mityba retai užtikrina pakankamą vitamino D kiekį, ypač žiemą.

Diagnostika

Vitamino D būklė nustatoma matuojant 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) koncentraciją veniniame kraujyje. Šis tyrimas yra standartinis ir plačiai prieinamas Lietuvos laboratorijose. Rezultatai vertinami pagal tarptautiniu mastu pripažintus slenksčius, nors skirtingos organizacijos naudoja šiek tiek skirtingas ribas.

Pasak Endocrine Society, optimaliu laikomas lygis virš 75 nmol/l (30 ng/ml), tačiau daugeliui sveikų suaugusiųjų pakanka 50 nmol/l (20 ng/ml) ribos, kurią nurodo Medicinos institutas (JAV). Gydytojas, vertindamas rezultatus, atsižvelgia į simptomus, rizikos veiksnius ir kitus laboratorinius rodiklius – kalcio, fosforo, paratiroidinio hormono (PTH) koncentracijas. Padidėjęs PTH lygis dažnai lydi vitamino D trūkumą ir rodo, kad organizmas bando kompensuoti mažą kalcio įsisavinimą.

Gydymas ir papildymo protokolai

Gydymo strategija priklauso nuo to, ar siekiama profilaktikos, ar koreguojamas jau nustatytas trūkumas – šių dviejų tikslų dozės skiriasi labai reikšmingai.

Profilaktinės dozės sveikiems suaugusiesiems, pagal Endocrine Society ir daugelio Europos šalių rekomendacijas, siekia 600 – 800 TV (tarptautinių vienetų) per parą. Vyresnio amžiaus žmonėms (virš 70 metų) rekomenduojama 800 TV per parą, nes jų odos sintezė ir inkstų aktyvavimo gebėjimas mažesni. Šios dozės skirtos palaikyti jau pakankamą vitamino D lygį, o ne greitai jį padidinti.

Trūkumo korekcija reikalauja žymiai didesnių dozių. Pasak Endocrine Society, nustatytam trūkumui gydyti suaugusiesiems skiriama 50 000 TV vitamino D2 arba D3 kartą per savaitę 8 – 12 savaičių, arba kasdien 6 000 TV, kol pasiekiamas tikslinė koncentracija kraujyje. Po korekcijos pereinama prie palaikomosios dozės – 1 500 – 2 000 TV per parą. Šios dozės skiriamos tik gydytojo rekomendacija, nes reikia kontroliuoti kraujo tyrimus.

Vitaminas D3 (cholekalciferolis) laikomas efektyvesniu nei D2 (ergokalciferolis) didinant 25(OH)D koncentraciją kraujyje, todėl paprastai teikiamas pirmenybė D3 formai. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis, todėl jį vartoti kartu su riebalų turinčiu maistu pagerina įsisavinimą – tai patvirtina keletas farmakokinetinių tyrimų. Vitamino D toksiškumas (hiperkalcemija) pasitaiko retai ir paprastai tik vartojant labai dideles dozes (virš 10 000 TV per parą ilgą laiką) be medicininės priežiūros.

Profilaktika ir savipagalba

Vitamino D trūkumo prevencija grindžiama trimis principais: protingas saulės poveikis, tinkama mityba ir, esant poreikiui, papildai. Lietuvoje, kur saulės aktyvumas žiemą yra nepakankamas, papildai dažnai yra ne prabanga, o būtinybė.

Kasdienės rekomendacijos, padedančios palaikyti pakankamą vitamino D lygį:

• Vasarą siekti 15 – 30 minučių tiesioginio saulės poveikio (veidas, rankos, kojos) vidurdienio valandomis, vengiant nudegimų
• Reguliariai valgyti riebias žuvis, kiaušinius ir praturtintus produktus
• Rugsėjo – kovo laikotarpiu svarstyti profilaktinį papildymą 600 – 800 TV per parą (pasitarę su gydytoju)
• Rizikos grupių asmenims (vyresnio amžiaus, nutukusiems, tamsios odos) rekomenduojama reguliariai tikrinti 25(OH)D lygį kraujyje
• Vengti per ilgo buvimo saulėje be apsaugos – saulės nudegimas nepadidina vitamino D gamybos, tačiau kelia odos vėžio riziką

Svarbu atsiminti, kad vitamino D papildai nėra universalus sprendimas visoms sveikatos problemoms. Moksliniai duomenys aiškiai patvirtina jo svarbą kaulų sveikatai ir imuninei funkcijai, tačiau teiginiai apie vitamino D naudą širdies ir kraujagyslių ligoms ar vėžio prevencijai kol kas nėra pakankamai pagrįsti klinikiniais tyrimais, kad būtų galima teikti konkrečias rekomendacijas.

Vitamino D trūkumas – tai dažna, tačiau lengvai diagnozuojama ir gydoma būklė. Svarbiausia ją laiku atpažinti: specifiniai raumenų ir kaulų sistemos simptomai, tokie kaip proksimalinis raumenų silpnumas, kaulų skausmas ir šlubčiojanti eisena, neturėtų būti ignoruojami ar priskiriami vien amžiui. Paprastas kraujo tyrimas leidžia tiksliai įvertinti 25(OH)D koncentraciją ir pasirinkti tinkamą strategiją – ar tai bus profilaktinė 600 – 800 TV per parą dozė, ar intensyvesnė korekcija.

Lietuvoje, kur saulės aktyvumas didelę metų dalį yra nepakankamas, vitamino D palaikymas reikalauja sąmoningo požiūrio: protingo saulės poveikio vasarą, tinkamos mitybos ir, esant poreikiui, papildų. Bet kokius sprendimus dėl didesnių dozių vartojimo geriausia priimti pasitariant su gydytoju, kuris gali įvertinti individualią situaciją ir stebėti gydymo rezultatus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Vitamin D — NHS (National Health Service, UK)