Žarnos polipai

Žarnos polipai – tai nedideli audinių išaugos, susiformuojančios storosios žarnos arba tiesiosios žarnos gleivinėje. Daugelis žmonių apie juos sužino tik atsitiktinai – per profilaktinę kolonoskopiją ar tiriantis dėl kitų negalavimų. Nors dauguma polipų yra nekenksmingi, tam tikros jų rūšys, ypač vadinamosios adenomos, laikui bėgant gali virsti kolorektalinio vėžio (storosios ir tiesiosios žarnos vėžio) židiniu.

Kolorektalinis vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, tačiau jis taip pat priklauso prie labiausiai išvengiamų – jei polipai aptinkami ir pašalinami laiku. Pasak StatPearls (NCBI Bookshelf), ankstyvasis skriningas ir polipų šalinimas gali sumažinti kolorektalinio vėžio riziką net 80 %. Todėl suprasti, kas yra žarnos polipai, kokie jų tipai egzistuoja ir kada reikia pradėti tikrintis, yra itin svarbu kiekvienam vidutinės rizikos suaugusiajam.

Kas yra žarnos polipai

Žarnos polipai – tai gleivinės išaugos, kurios susiformuoja storosios žarnos (kolono) arba tiesiosios žarnos (rektum) vidinėje sienelėje. Paprastai tariant, tai nedideli „kauburiukai” ar „grybai”, išsikišę į žarnos spindį. Jie gali būti vienišiai arba daugybiniai, maži (keli milimetrai) arba didesni nei 3 cm, ir dažniausiai randami atsitiktinai atliekant kolonoskopiją.

Adenomatiniai polipai (adenomos) yra klinikiniu požiūriu svarbiausi, nes jie laikomi ikivėžiniu pakitimu. Pasak StatPearls (NCBI Bookshelf), apie 80 % visų storosios žarnos polipų yra adenomos, o apie 75 % kolorektalinio vėžio atvejų prasideda būtent nuo adenomatinių polipų. Šis ryšys tarp adenomų ir vėžio yra pagrindinis argumentas, kodėl reguliarus skriningas yra toks svarbus.

Morfologinė klasifikacija – sėdintys ir koteliais pritvirtinti polipai

Pagal formą polipai skirstomi į dvi pagrindines grupes. Sėdintys polipai (angl. sessile) tiesiogiai kyla iš gleivinės ir neturi aiškiai išreikšto kotelių – jie plokšti arba šiek tiek iškilę. Koteliais pritvirtinti polipai (angl. pedunculated) yra pritvirtinti prie gleivinės fibrovaskularinio kotelių, todėl primena grybą ant stiebo. Ši morfologinė klasifikacija svarbi gydytojui planuojant polipų šalinimą, nes sėdinčius polipus kartais sudėtingiau visiškai pašalinti endoskopinėmis priemonėmis.

Histologiniai polipų tipai

Histologiškai (pagal audinių struktūrą) žarnos polipai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

Prieš apžvelgiant kiekvieną tipą, svarbu suprasti, kad ne visi polipai kelia vienodą pavojų – jų rizika priklauso nuo histologinės sudėties ir dydžio.

• Adenomatiniai polipai – dažniausia ikivėžinė forma; skirstomi į tubulines, vilozines ir tubulovilozines adenomas. Apie 15 % polipų, aptiktų kolorektalinio vėžio skriningų metu, yra vilozinės arba tubulovilozinės adenomos, pasižyminčios didele vėžio transformacijos rizika.
• Hiperplastiniai polipai – dažniausiai pasitaikantys polipai apskritai; paprastai mažesni nei 5 mm, daugiausia randami rektosigmoidinėje srityje (tiesiosios žarnos ir sigmoidinės žarnos sandūroje). Jie laikomi mažos rizikos dariniais.
• Dantytieji polipai (angl. serrated) – heterogeninė grupė, apimanti tiek hiperplastinius, tiek sesilius dantytus adenomas; pastarosios gali turėti reikšmingą piktybinės transformacijos potencialą.
• Uždegiminis ir hamartomatinis tipai – rečiau pasitaikantys; uždegiminis tipas dažniau siejamas su lėtinėmis žarnyno ligomis, o hamartomatiniai polipai būdingi paveldimoms sindromoms, tokioms kaip Peutzo-Jegherso sindromas.

Žinojimas apie histologinį tipą padeda gydytojui nuspręsti, kokio dažnumo stebėjimas reikalingas po polipų šalinimo.

Simptomai ir požymiai

Didžioji dalis žarnos polipų nesukelia jokių simptomų – tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie dažnai randami tik profilaktinės apžiūros metu. Žmogus gali gyventi su polipais daugelį metų ir visiškai to nejausti. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač kai polipai yra didesni arba jų yra daug, gali atsirasti tam tikrų požymių.

Dažniausi simptomai, kuriuos verta žinoti:

• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujas išmatose (ryškiai raudonas arba tamsus)
• Pakitusi žarnyno veikla – ilgiau trunkantis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Pilvo skausmas ar diskomfortas, ypač apatinėje pilvo dalyje
• Gleivės išmatose
• Geležies stokos anemija dėl lėtinio, nepastebimo kraujavimo

Rečiau pasitaikantys požymiai apima juntamą pilvo pūtimą, svorio kritimą be aiškios priežasties ar nuovargį – šie simptomai labiau būdingi jau pažengusiai ligos stadijai arba piktybinei transformacijai. Svarbu pabrėžti, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos visada reikalauja gydytojo įvertinimo, net jei atrodo, kad tai nesukelia didelio diskomforto.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios žarnos polipų susidarymo priežastys iki galo nėra išaiškintos. Manoma, kad polipai formuojasi dėl nekontroliuojamo gleivinės ląstelių dalijimosi, kurį gali skatinti genetiniai ir aplinkos veiksniai. Kai kuriais atvejais, kaip rodo mokslinė literatūra, polipų atsiradimas gali būti susijęs ir su ankstesniu spinduliniu gydymu.

Žinomi rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti žarnos polipais:

• Amžius – rizika ženkliai didėja po 45 – 50 metų
• Šeimos istorija – jei artimas giminaitis sirgo žarnos polipais arba kolorektalinio vėžio liga, asmeninė rizika yra didesnė
• Paveldimos sindromos – šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP) arba Lyncho sindromas žymiai padidina riziką
• Nesveika mityba – didelė raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo dalis, mažas skaidulinių medžiagų kiekis
• Rūkymas ir alkoholis – abu veiksniai siejami su didesne polipų ir kolorektalinio vėžio rizika
• Nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka
• 2 tipo cukrinis diabetas

Šeimos istorija yra ypač svarbus veiksnys: žmonėms, kurių pirmojo laipsnio giminaitis sirgo kolorektalinio vėžio liga, skriningas rekomenduojamas pradėti anksčiau nei vidutinės rizikos asmenims.

Diagnostika

Žarnos polipai diagnozuojami instrumentiniais tyrimais, nes klinikiniai simptomai dažniausiai nebūna specifiniai. Pagrindinis ir tiksliausias diagnostikos metodas yra kolonoskopija – procedūra, kurios metu į žarnyną per išangę įvedamas lankstus vamzdelis su kamera (kolonoskopas). Ji leidžia vizualiai apžiūrėti visą storosios žarnos gleivinę ir, aptikus polipus, juos iš karto pašalinti bei pasiimti audinių mėginį histologiniam tyrimui.

Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelis nacionalinių rekomendacijų nurodo, kad vidutinės rizikos asmenims rutininis kolorektalinio vėžio skriningas turėtų būti pradedamas nuo 45 metų amžiaus. Jei kolonoskopija neaptinka polipų, kita procedūra paprastai rekomenduojama po 10 metų; jei polipai rasti – stebėjimo intervalas sutrumpinamas priklausomai nuo jų tipo ir skaičiaus.

Gydymas ir gydymo būdai

Aptiktus polipus gydytojai, kaip taisyklė, rekomenduoja pašalinti – net jei jie atrodo nekenksmingi, nes tik histologinis tyrimas gali tiksliai nustatyti jų pobūdį. Polipektomija (polipų šalinimas) dažniausiai atliekama tiesiai per kolonoskopą, naudojant specialias žnyples arba elektrinę kilpą. Procedūra paprastai yra ambulatorinė ir nereikalauja bendrosios anestezijos.

Dideli arba plokšti (sėdintys) polipai gali reikalauti sudėtingesnių technikų, tokių kaip endoskopinė gleivinės rezekcija (EMR) arba endoskopinė poodinė disekcija (ESD). Itin dideli ar sunkiai pasiekiami polipai kartais šalinami chirurginiu būdu. Po polipektomijos pašalintas audinys siunčiamas histologiniam tyrimui, kurio rezultatai lemia tolesnius stebėjimo planus.

Pasak StatPearls (NCBI Bookshelf), ankstyvasis polipų aptikimas ir šalinimas sumažina kolorektalinio vėžio riziką apie 80 %. Tai reiškia, kad kolonoskopija nėra tik diagnostikos priemonė – ji yra ir veiksminga prevencija. Po polipektomijos gydytojas sudaro individualų stebėjimo planą: jei buvo pašalintos didelės ar daugybinės adenomos, kontrolinė kolonoskopija paprastai rekomenduojama po 1 – 3 metų.

Profilaktika ir savipagalba

Nors ne visų žarnos polipų galima išvengti, gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti jų susidarymo riziką. Mitybos įpročiai vaidina svarbų vaidmenį: dieta, turtinga daržovėmis, vaisiais ir neskaldytais grūdais, bei sumažintas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su mažesne polipų rizika.

Kasdienės rekomendacijos, padedančios sumažinti riziką:

• Vartoti daugiau skaidulinių medžiagų (daržovės, vaisiai, ankštiniai, neskaldyti grūdai)
• Riboti raudoną mėsą ir vengti perdirbtos mėsos produktų
• Nerūkyti ir riboti alkoholio vartojimą
• Palaikyti sveiką kūno svorį ir būti fiziškai aktyviam
• Pradėti rutininį skriningą nuo 45 metų (arba anksčiau, jei yra rizikos veiksnių)
• Informuoti gydytoją apie šeimos ligų istoriją

Kalcio ir vitamino D papildai kai kuriuose tyrimuose siejami su mažesne adenomų rizika, tačiau šiuo metu jų vartojimas konkrečiai polipų profilaktikai nėra oficialiai rekomenduojamas kaip standartinė priemonė. Aspirino ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas taip pat tiriamas kaip galima chemoprofilaktika, tačiau jų naudą ir riziką privalu aptarti su gydytoju individualiai.

Galimos komplikacijos

Didžiausia ir klinikiniu požiūriu svarbiausia žarnos polipų komplikacija yra piktybinė transformacija – polipo virtimas kolorektalinio vėžio židiniu. Ši rizika labiausiai susijusi su adenomatiniais polipais, ypač vilozinėmis adenomomis bei dideliais (virš 1 cm) polipais. Kuo ilgiau polipas lieka nepastebėtas ir nešalinamas, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali tapti piktybinis.

Kitos, rečiau pasitaikančios komplikacijos apima lėtinį kraujavimą, sukeliantį geležies stokos anemiją, bei – labai retais atvejais – žarnyno nepraeinamumą, kai didelis polipas mechaniškai užkemša žarnyno spindį. Polipektomijos metu taip pat gali kilti komplikacijų: kraujavimas arba žarnyno perforacija, tačiau šios komplikacijos pasitaiko retai ir paprastai sėkmingai gydomos.

Žarnos polipai – tai dažnas, tačiau dažniausiai tyliai besivystantis reiškinys, kuris daugeliui žmonių nesukelia jokių simptomų. Būtent dėl to reguliarus skriningas yra vienintelis patikimas būdas juos aptikti laiku. Adenomatiniai polipai, kaip ikivėžiniai pakitimai, yra aiški kolorektalinio vėžio prevencijos galimybė: pašalinę juos laiku, galime sumažinti vėžio riziką apie 80 %.

Pradėkite galvoti apie skriningą sulaukę 45 metų, o jei turite rizikos veiksnių – pasitarkite su gydytoju anksčiau. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir atsisakymas žalingų įpročių papildo medicininę prevenciją ir padeda išlaikyti žarnyno sveikatą ilgus metus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Inflammatory Fibroid Polyp: An Unusual Cause of Ileoileal Intussusception — ncbi.nlm.nih.gov
• A case series of intestinal adenomatous polyposis of unidentified etiology; a late effect of irradiation? — ncbi.nlm.nih.gov
• Laparoscopic-assisted disinvagination and polypectomy for multiple intussusceptions induced by small intestinal polyps in patients with Peutz-Jeghers syndrome: a case report — ncbi.nlm.nih.gov
• Inflammatory fibroid polyp of the ileum causing recurrent intussusception and chronic ischaemia: a case report — ncbi.nlm.nih.gov
• Colorectal Polyps and Polyposis Syndromes – StatPearls – NCBI Bookshelf — ncbi.nlm.nih.gov
• Single‐cell landscape of the cellular microenvironment in three different colonic polyp subtypes in children — ncbi.nlm.nih.gov