Ką galima ir ko negalima daryti per mėnesines?
Menstruacijos yra natūrali moters gyvenimo dalis, tačiau apie jas vis dar sklando daugybė mitų. Vieni mano, kad per mėnesines negalima sportuoti, maudytis ar dažyti plaukų, kiti – kad reikėtų vengti tam tikro maisto ar fizinio aktyvumo. Dėl šių prieštaringų nuomonių daugelis moterų nežino, kurios rekomendacijos iš tiesų pagrįstos mokslu, o kurios tėra seniai susiformavę įsitikinimai.
Iš tiesų dauguma įprastų veiklų menstruacijų metu yra visiškai saugios. Tačiau tam tikrose situacijose verta atsižvelgti į savo savijautą, kraujavimo intensyvumą ir individualius organizmo poreikius. Tai, kas vienai moteriai nesukelia jokių nepatogumų, kitai gali būti mažiau komfortiška.
- Ar galima sportuoti? – Taip. Lengvas ar vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas dažnai net padeda sumažinti menstruacijų simptomus.
- Ar galima maudytis? – Taip. Naudojant tamponą ar menstruacinę taurelę galima saugiai maudytis baseine ar jūroje.
- Ar galima mylėtis? – Taip, jei moteris jaučiasi komfortiškai ir naudojamos apsaugos priemonės.
- Ar reikia specialios dietos? – Ne, tačiau subalansuota mityba gali padėti sumažinti nuovargį ir pilvo pūtimą.
- Ko reikėtų vengti? – Nebūtina nieko griežtai drausti, tačiau verta riboti veiklas, kurios didina diskomfortą ar blogina savijautą.
- Ar visi populiarūs draudimai yra teisingi? – Ne. Daugelis jų neturi mokslinio pagrindo ir yra susiję su senais mitais.
Kas vyksta organizme per mėnesines?
Menstruacijos yra natūrali menstruacijų ciklo dalis, kurios metu organizmas pašalina gimdos gleivinę, susiformavusią ruošiantis galimam nėštumui. Jei apvaisinimas neįvyksta, hormonų lygis sumažėja, todėl gimdos gleivinė pradeda atsiskirti ir pasišalina kartu su krauju per makštį.
Nors dauguma moterų menstruacijas sieja tik su kraujavimu, tuo metu organizme vyksta kur kas daugiau pokyčių. Hormonų svyravimai gali paveikti energijos lygį, emocinę būseną, apetitą, miegą ir net virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties menstruacijų metu kai kurios moterys jaučiasi beveik taip pat kaip įprastai, o kitos susiduria su ryškesniais simptomais.
Dažniausi menstruacijų simptomai
Menstruacijų metu dažniausiai pasireiškia pilvo apačios spazmai, maudžiantis nugaros skausmas, krūtų jautrumas, pilvo pūtimas ar padidėjęs nuovargis. Kai kurios moterys taip pat pastebi galvos skausmus, didesnį alkio jausmą ar nuotaikų svyravimus. Šie simptomai dažniausiai atsiranda dėl natūralių hormonų pokyčių ir daugeliu atvejų nėra pavojingi.
Simptomų stiprumas gali labai skirtis. Vienoms moterims menstruacijos sukelia tik nedidelį diskomfortą, o kitoms pirmosios ciklo dienos būna gerokai sunkesnės.
Kodėl savijauta kiekvieną mėnesį gali skirtis?
Net ir toms pačioms moterims kiekvienas ciklas gali būti šiek tiek kitoks. Vieną mėnesį menstruacijos gali būti beveik nepastebimos, o kitą gali atsirasti stipresni spazmai, didesnis nuovargis ar ryškesni emociniai pokyčiai.
Tokiems skirtumams įtakos turi daugybė veiksnių. Savijautą gali paveikti stresas, miego trūkumas, fizinio aktyvumo pokyčiai, mityba, persirgtos ligos ar net emocinė būsena. Dėl šios priežasties nėra vieno „normalaus“ menstruacijų scenarijaus, kuris tiktų visoms moterims.
Ar menstruacijų metu organizmas tampa silpnesnis?
Vis dar gajus mitas, kad menstruacijų metu moteris tampa labai silpna ir turėtų vengti įprastos veiklos. Iš tiesų dauguma moterų gali gyventi įprastą gyvenimą – dirbti, sportuoti, mokytis, keliauti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis.
Žinoma, jei menstruacijos yra labai gausios arba skausmingos, organizmui gali prireikti daugiau poilsio. Tokiais atvejais svarbiausia vadovautis savo savijauta ir neversi savęs daryti to, kas sukelia papildomą diskomfortą.
„Menstruacijos nėra liga ar būklė, dėl kurios moteris turėtų atsisakyti įprasto gyvenimo. Daugeliu atvejų svarbiausia prisitaikyti prie savo savijautos ir pasirinkti tokį aktyvumo lygį, kuris tuo metu jaučiasi komfortiškas“, – teigia akušerė-ginekologė dr. Jen Gunter.
Supratus, kas vyksta organizme menstruacijų metu, lengviau atsakyti į dažniausiai kylantį klausimą – ką iš tiesų galima daryti per mėnesines, o kurie draudimai yra tik seniai paneigti mitai.
Ką galima daryti per mėnesines?
Daugelis moterų menstruacijų metu atsisako tam tikrų veiklų, nes mano, kad jos gali pakenkti sveikatai arba sustiprinti kraujavimą. Tačiau dauguma šių baimių neturi mokslinio pagrindo. Iš tiesų per mėnesines galima gyventi įprastą gyvenimą, jei tik leidžia savijauta.
Ar galima sportuoti?
Taip, sportuoti per mėnesines galima. Daugeliui moterų fizinis aktyvumas netgi padeda sumažinti menstruacijų spazmus, pagerina nuotaiką ir suteikia daugiau energijos. Ypač naudingi gali būti pasivaikščiojimai, joga, tempimo pratimai ar vidutinio intensyvumo treniruotės.
Vis dėlto jei menstruacijos labai skausmingos arba gausios, verta sumažinti krūvį ir rinktis švelnesnes veiklas. Svarbiausia klausytis savo organizmo ir nesistengti sportuoti per jėgą.
Ar galima maudytis?
Maudytis baseine, ežere, jūroje ar duše menstruacijų metu yra visiškai saugu. Naudojant tamponą arba menstruacinę taurelę galima patogiai mėgautis vandens pramogomis net ir gausesnio kraujavimo dienomis.
Priešingai nei kartais manoma, vanduo menstruacijų nesustabdo ir nesukelia infekcijų. Svarbiausia laikytis įprastų higienos taisyklių.
Ar galima keliauti?
Menstruacijos nėra priežastis atsisakyti kelionių. Tiek trumpi išvykimai, tiek ilgesnės atostogos yra visiškai saugūs. Keliaujant naudinga iš anksto pasirūpinti higienos priemonėmis, nuskausminamaisiais vaistais, jei jų kartais prireikia, ir patogia apranga.
Dauguma moterų kelionių metu nepatiria jokių papildomų problemų, susijusių su menstruacijomis.
Ar galima dirbti ir mokytis?
Mėnesinės neturėtų trukdyti dirbti ar mokytis. Nors pirmosiomis ciklo dienomis kai kurios moterys gali jaustis pavargusios ar mažiau produktyvios, dauguma gali tęsti įprastą dienotvarkę.
Jei skausmas ar kraujavimas tampa toks stiprus, kad reguliariai trukdo darbui ar mokslams, tai jau gali būti signalas pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar galima turėti lytinių santykių?
Lytiniai santykiai menstruacijų metu nėra draudžiami. Jei abu partneriai jaučiasi komfortiškai, seksas per mėnesines yra saugus.
Kai kurios moterys net pastebi, kad orgazmas padeda sumažinti menstruacijų spazmus. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad nėštumas menstruacijų metu vis dar yra įmanomas, nors ir mažiau tikėtinas. Be to, apsaugos priemonės išlieka svarbios siekiant apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų.
| Veikla | Ar galima? | Ką verta žinoti? |
|---|---|---|
| Sportuoti | Taip | Dažnai padeda sumažinti spazmus ir pagerina nuotaiką. |
| Maudytis | Taip | Naudojant tamponą ar menstruacinę taurelę tai yra visiškai saugu. |
| Keliauti | Taip | Menstruacijos nėra kliūtis kelionėms. |
| Dirbti ir mokytis | Taip | Dauguma moterų gali tęsti įprastą veiklą. |
| Lytiniai santykiai | Taip | Saugūs, jei naudojamos tinkamos apsaugos priemonės. |
| Intensyvios treniruotės | Priklauso | Reikėtų vertinti pagal savijautą ir simptomų stiprumą. |
Ko geriau vengti per mėnesines?
Nors menstruacijų metu nėra daug griežtų draudimų, tam tikri įpročiai gali sustiprinti nemalonius simptomus ir pabloginti savijautą. Dėl šios priežasties svarbu ne tiek riboti konkrečias veiklas, kiek atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus.
Nepakankamo poilsio
Menstruacijų metu organizmas patiria hormoninius pokyčius, todėl kai kurios moterys jaučia didesnį nuovargį nei įprastai. Jei tuo laikotarpiu trūksta miego arba organizmas nuolat patiria didelį stresą, simptomai gali sustiprėti.
Pakankamas poilsis padeda lengviau toleruoti menstruacijų metu atsirandančius pokyčius ir palaikyti geresnę savijautą.
Per didelio fizinio krūvio
Nors sportuoti per mėnesines galima, labai intensyvios treniruotės ne visada yra geriausias pasirinkimas, ypač jei menstruacijos skausmingos arba gausios.
Jei po treniruotės skausmas sustiprėja, atsiranda didesnis silpnumas ar svaigsta galva, verta sumažinti krūvį ir rinktis švelnesnę fizinę veiklą. Tai nereiškia, kad sporto reikia atsisakyti visiškai – dažniausiai pakanka prisitaikyti prie savijautos.
Skausmo ignoravimo
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad stiprus menstruacijų skausmas yra visiškai normalus reiškinys. Lengvi ar vidutiniai spazmai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau stiprus skausmas, kuris trukdo dirbti, mokytis ar gyventi įprastą gyvenimą, neturėtų būti ignoruojamas.
Tokiais atvejais verta kreiptis į ginekologą ir išsiaiškinti, ar simptomų nesukelia endometriozė, adenomiozė, gimdos miomos ar kitos ligos.
Netinkamos higienos
Menstruacijų metu svarbu reguliariai keisti higienos priemones ir laikytis įprastų higienos taisyklių. Per ilgai naudojami tamponai ar kitos priemonės gali didinti infekcijų riziką ir sukelti diskomfortą.
Tinkama higiena padeda ne tik išvengti nemalonių pojūčių, bet ir užtikrina didesnį komfortą viso ciklo metu.
Savęs vertimo gyventi kaip įprastai bet kokia kaina
Nors menstruacijos nėra liga, tai nereiškia, kad kiekviena moteris turi jaustis taip pat kaip ir kitomis ciklo dienomis. Jei organizmas signalizuoja, kad reikia daugiau poilsio, verta į tai atsižvelgti.
Svarbiausia rasti balansą tarp aktyvumo ir poilsio, o ne bandyti ignoruoti savo savijautą.
„Per mėnesines nereikia savęs nei pernelyg riboti, nei versti gyventi taip, lyg organizme nieko nevyktų. Geriausias sprendimas – prisitaikyti prie savo savijautos ir neignoruoti simptomų, kurie atrodo neįprasti“, – teigia akušerė-ginekologė dr. Jennifer Ashton.
Populiariausi mitai apie mėnesines
Apie menstruacijas vis dar sklando daugybė mitų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Nors daugelis jų jau seniai paneigti mokslo, kai kurios moterys vis dar abejoja, kas menstruacijų metu yra saugu, o kas ne.
Mitas: per mėnesines negalima plauti plaukų
Tai vienas seniausių ir labiausiai paplitusių mitų. Iš tiesų plaukų plovimas neturi jokios įtakos menstruacijų eigai, kraujavimo intensyvumui ar sveikatai.
Galima praustis, maudytis duše ar plauti plaukus taip pat, kaip ir bet kurią kitą dieną.
Mitas: per mėnesines negalima maudytis
Daugelis moterų vis dar mano, kad menstruacijų metu nereikėtų eiti į baseiną ar maudytis atviruose vandens telkiniuose. Tačiau naudojant tamponą arba menstruacinę taurelę maudytis yra visiškai saugu.
Vanduo nesustabdo menstruacijų ir nesukelia papildomos infekcijų rizikos.
Mitas: per mėnesines negalima sportuoti
Moksliniai tyrimai rodo priešingai – fizinis aktyvumas dažnai padeda sumažinti menstruacijų spazmus, pagerina nuotaiką ir bendrą savijautą.
Žinoma, treniruotės intensyvumą verta pritaikyti prie savijautos, tačiau pats sportas nėra kenksmingas.
Mitas: per mėnesines negalima pastoti
Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra mažesnė, ji nėra lygi nuliui. Ypač tai aktualu moterims, kurių ciklas trumpas arba ovuliacija vyksta anksčiau nei įprastai.
Todėl menstruacijos negali būti laikomos patikimu apsisaugojimo nuo nėštumo metodu.
Mitas: per mėnesines negalima gerti kavos
Kava menstruacijų metu nėra draudžiama. Vis dėlto kai kurios moterys pastebi, kad dideli kofeino kiekiai sustiprina pilvo pūtimą, nerimą ar krūtų jautrumą.
Todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją, o ne vadovautis universaliais draudimais.
| Mitas | Ką teigiama? | Ką sako mokslas? | Vertinimas |
|---|---|---|---|
| Negalima plauti plaukų | Plaukų plovimas gali pakenkti sveikatai. | Tam nėra jokio mokslinio pagrindo. | Mitas |
| Negalima maudytis | Vanduo kenkia menstruacijų metu. | Maudytis yra visiškai saugu. | Mitas |
| Negalima sportuoti | Sportas sustiprina simptomus. | Dažnai padeda sumažinti spazmus. | Mitas |
| Negalima pastoti | Nėštumas menstruacijų metu neįmanomas. | Tikimybė mažesnė, tačiau išlieka. | Dalinė tiesa |
| Negalima gerti kavos | Kava kenkia menstruacijų metu. | Saikingas vartojimas dažniausiai yra saugus. | Priklauso nuo savijautos |
Ar reikėtų keisti mitybą menstruacijų metu?
Specialios dietos menstruacijų metu laikytis nereikia, tačiau tam tikri mitybos įpročiai gali padėti jaustis geriau. Menstruacijų metu organizmas netenka kraujo, vyksta hormoniniai pokyčiai, todėl kai kurios moterys jaučia didesnį nuovargį, pilvo pūtimą ar stipresnį alkį nei įprastai.
Tinkama mityba negali sustabdyti mėnesinių ar visiškai pašalinti simptomų, tačiau ji gali padėti sumažinti diskomfortą ir palaikyti geresnę savijautą.
Ką verta valgyti?
Menstruacijų metu naudinga rinktis maistą, kuriame gausu geležies, baltymų, skaidulų ir sudėtinių angliavandenių. Tokie produktai padeda palaikyti energijos lygį ir gali sumažinti nuovargį.
Ypač naudingi gali būti liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pilno grūdo produktai, žalialapės daržovės bei įvairūs vaisiai. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, nes tai gali padėti sumažinti pilvo pūtimą.
Ką reikėtų riboti?
Kai kurios moterys pastebi, kad menstruacijų metu didesni kofeino kiekiai sustiprina nerimą, krūtų jautrumą ar galvos skausmus. Taip pat vertėtų nepiktnaudžiauti labai sūriu maistu, kuris gali skatinti skysčių kaupimąsi organizme.
Daug cukraus turintys produktai trumpam suteikia energijos, tačiau vėliau dažnai sukelia didesnį nuovargį ir alkio jausmą.
Kodėl svarbi geležis?
Jeigu menstruacijos gausios, organizmas netenka daugiau geležies nei įprastai. Ilgainiui tai gali lemti geležies stoką arba net mažakraujystę.
Geležies trūkumą gali išduoti nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dusulys ar sumažėjęs darbingumas. Jei menstruacijos gausios, verta aptarti su gydytoju, ar nereikėtų atlikti kraujo tyrimų.
Naudingi mitybos įpročiai
- Pakankamas vandens vartojimas gali sumažinti pilvo pūtimą.
- Geležies turintys produktai padeda kompensuoti kraujo netekimą.
- Baltymai padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį.
- Daržovės ir vaisiai aprūpina organizmą vitaminais bei mineralais.
- Reguliarus valgymas gali padėti išvengti energijos svyravimų.
Ko vertėtų nepersistengti?
- Dideli kofeino kiekiai kai kurioms moterims sustiprina simptomus.
- Labai sūrus maistas gali skatinti skysčių kaupimąsi.
- Perdirbtas maistas dažnai didina pilvo pūtimą.
- Per didelis cukraus kiekis gali lemti energijos svyravimus.
- Griežtos dietos menstruacijų metu gali didinti nuovargį.
Kada menstruacijų metu reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dauguma menstruacijų simptomų nėra pavojingi ir nereikalauja gydymo. Vis dėlto tam tikrais atvejais verta kreiptis į specialistą, ypač jei simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui arba staiga pasikeičia.
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei menstruacijos tampa labai gausios, trunka ilgiau nei savaitę arba dėl jų atsiranda nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei menstruacijų skausmas yra toks stiprus, kad nepadeda įprasti nuskausminamieji vaistai.
Papildomo ištyrimo gali prireikti ir tuomet, jei tarp menstruacijų atsiranda kraujavimas, ciklas tampa labai nereguliarus arba simptomai staiga pasikeičia lyginant su ankstesniais metais.
„Menstruacijos neturėtų trukdyti gyventi įprasto gyvenimo. Jei simptomai tampa tokie stiprūs, kad riboja kasdienę veiklą, verta ieškoti priežasties, o ne tiesiog susitaikyti su diskomfortu“, – teigia akušerė-ginekologė dr. Alyssa Dweck.

