Suaugusiojo smegenys niekada nesustoja mokytis: kodėl laisvalaikio pasirinkimai svarbūs kognityvinei sveikatai

Suaugusio žmogaus smegenys nėra nekintanti struktūra. Jos visą gyvenimą reaguoja į aplinką, kasdienius įpročius, naują informaciją ir pasirenkamas veiklas. Dėl šios priežasties laisvalaikis gali turėti įtakos ne tik nuotaikai ar savijautai, bet ir atminčiai, dėmesiui, gebėjimui spręsti problemas bei mokytis. Vis dėlto svarbu ne vien tai, ar veikla atrodo įdomi, bet ir kiek ji iš tiesų įtraukia protą bei ar neužgožia poilsio, miego ir kitų gyvenimo sričių.

Skaitmeninėje erdvėje galima rasti labai skirtingų pramogų – nuo mokymosi programėlių ir loginių užduočių iki pasiūlymų, reklamuojamų tokiomis frazėmis kaip nemokami kazino sukimai be depozito. Tačiau ne kiekviena dėmesį patraukianti ar atlygio laukimu paremta veikla yra naudinga pažintinei sveikatai. Vertinant skaitmeninį laisvalaikį svarbu atsižvelgti ne tik į jo interaktyvumą, bet ir į tai, ar žmogus išlaiko savo elgesio kontrolę, laikosi nustatytų laiko bei išlaidų ribų ir dėl pasirinktos veiklos neapleidžia kasdienių pareigų.

Neuroplastiškumas – smegenų gebėjimas keistis

Neuroplastiškumas – tai smegenų gebėjimas prisitaikyti, formuoti naujas nervines jungtis ir keisti esamų jungčių veikimą. Šis procesas ypač aktyvus vaikystėje, tačiau nenutrūksta ir žmogui suaugus. Mokantis naujo įgūdžio, kaupiant patirtį ar prisitaikant prie pasikeitusių aplinkybių, smegenyse vyksta funkciniai pokyčiai.

Tai nereiškia, kad visų žmonių smegenys vienodai lengvai prisitaiko bet kuriame amžiuje. Neuroplastiškumui įtakos gali turėti amžius, fizinė ir psichikos sveikata, miego kokybė, patiriamas stresas, vartojami vaistai, fizinis aktyvumas ir socialinė aplinka. Vis dėlto galimybė mokytis bei tobulinti tam tikrus gebėjimus išlieka visą gyvenimą.

Laisvalaikio veiklos, kurios reikalauja susikaupimo, atminties, planavimo ar naujų sprendimų paieškos, gali padėti palaikyti protinį aktyvumą. Tai gali būti užsienio kalbos mokymasis, grojimas muzikos instrumentu, šachmatai, galvosūkiai, skaitymas, kūrybiniai darbai ar naujų praktinių gebėjimų lavinimas.

Svarbu suprasti, kad viena konkreti veikla negali apsaugoti nuo visų su amžiumi susijusių pažintinių pokyčių. Kognityvinei sveikatai įtakos turi visas gyvenimo būdas, apimantis fizinį judėjimą, kokybišką miegą, subalansuotą mitybą, bendravimą ir lėtinių ligų kontrolę.

Kodėl mus taip stipriai įtraukia atlygio laukimas?

Norint suprasti, kodėl vienos veiklos lengvai atsibosta, o nuo kitų sunku atsitraukti, verta žinoti, kaip veikia smegenų atlygio sistema. Vienas svarbių jos elementų yra dopaminas – neuromediatorius, dalyvaujantis motyvacijos, mokymosi, dėmesio ir atlygio numatymo procesuose.

Dopamino veikla susijusi ne tik su pačiu maloniu rezultatu. Smegenys reaguoja ir į signalus, rodančius, kad atlygis gali būti netrukus pasiektas. Dėl to neapibrėžtumas, užduoties progresas, surinkti taškai, naujas lygis ar netikėtas rezultatas gali skatinti kartoti tą pačią veiklą.

Šis mechanizmas savaime nėra blogas. Jis padeda mokytis, siekti tikslų ir išlaikyti motyvaciją. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti pasitenkinimą išsprendęs sudėtingą užduotį, išmokęs naują kūrinį ar pastebėjęs pažangą mokantis kalbos.

Tačiau veiklos, paremtos dažnais, greitais ir neprognozuojamais paskatinimais, gali tapti pernelyg įtraukiančios. Tokiais atvejais žmogus kartoja elgesį ne todėl, kad jis tebėra malonus ar prasmingas, bet todėl, kad laukia kito atlygio. Dėl to svarbu vertinti ne vien veiklos turinį, bet ir savo reakciją į ją.

Kaip skirtingos veiklos veikia pažintinius gebėjimus?

Skirtingos laisvalaikio veiklos apkrauna nevienodas pažintines funkcijas. Loginės užduotys, strateginiai žaidimai ir šachmatai reikalauja planavimo, darbinės atminties, dėmesio išlaikymo bei galimų pasekmių numatymo. Kryžiažodžiai ir žodžių žaidimai gali skatinti prisiminti sąvokas ir lavinti kalbinius gebėjimus.

Muzikos mokymasis apima klausą, atmintį, koordinaciją ir gebėjimą vienu metu apdoroti skirtingą informaciją. Piešimas, fotografija, rankdarbiai ar keramika reikalauja kūrybiškumo, erdvinio suvokimo ir smulkiosios motorikos. Šokiai vienu metu apima judesių koordinaciją, ritmo suvokimą, atmintį ir fizinį aktyvumą.

Naudinga ir socialinė veikla. Pokalbiai, stalo žaidimai, klubų lankymas ar bendras užsiėmimas su kitais žmonėmis reikalauja stebėti pašnekovų reakcijas, prisiminti informaciją ir prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Socialiniai ryšiai taip pat gali padėti mažinti vienišumą ir palaikyti emocinę gerovę.

Vis dėlto nereikėtų laisvalaikio paversti dar viena privalomų treniruočių programa. Naudingiausia veikla dažniausiai yra ta, kuri žmogui įdomi, pakankamai sudėtinga ir skatina tobulėti, tačiau nesukelia nuolatinės įtampos.

Kas yra srauto būsena?

Atliekant įdomią ir gebėjimus atitinkančią užduotį kartais galima taip įsitraukti, kad laikas tarsi pranyksta. Psichologijoje tai vadinama srauto būsena. Ji dažniausiai pasiekiama tada, kai veikla yra pakankamai sudėtinga, kad reikalautų pastangų, tačiau nėra tokia sunki, kad žmogus jaustųsi bejėgis.

Srauto būsena gali atsirasti sportuojant, kuriant, grojant, sprendžiant galvosūkį, gaminant maistą ar atliekant kitą mėgstamą veiklą. Tokia patirtis gali būti susijusi su pasitenkinimu, susikaupimu ir kompetencijos jausmu.

Vis dėlto stiprus įsitraukimas savaime dar nereiškia, kad veikla visada naudinga. Svarbu, ar žmogus gali ją laiku baigti, pailsėti ir grįžti prie kitų pareigų. Jeigu dėl užsiėmimo nuolat trumpėja miegas, atidedami darbai ar kyla konfliktų su artimaisiais, tai jau nėra vien malonus susikaupimas.

Kada stimuliuojanti veikla tampa žalingu įpročiu?

Net ir iš pradžių maloni veikla gali tapti problema, jeigu žmogus praranda jos kontrolę. Vienas svarbiausių įspėjamųjų ženklų – nesėkmingi bandymai sumažinti veiklai skiriamą laiką. Žmogus gali sau žadėti sustoti, tačiau vis grįžti prie to paties elgesio ir praleisti daugiau laiko, nei buvo planavęs.

Susirūpinti taip pat verta, jeigu veikla pradeda trukdyti darbui, mokslams, miegui, santykiams ar finansiniam stabilumui. Kiti galimi požymiai yra elgesio slėpimas, dirglumas negalint užsiimti pasirinkta veikla, ankstesnių pomėgių praradimas ir nuolatinės mintys apie kitą galimybę ją pakartoti.

Kai kurioms elgesio problemoms apibūdinti naudojamos klinikinės sąvokos, pavyzdžiui, lošimų sutrikimas ar žaidimų sutrikimas. Tačiau vien dažnas žaidimas, ilgas laikas prie ekrano ar susidomėjimas tam tikra veikla diagnozės savaime nereiškia. Vertinama tai, ar žmogus prarado kontrolę, ar elgesys tęsiasi nepaisant neigiamų pasekmių ir kiek jis sutrikdo kasdienį gyvenimą.

Jeigu elgesį sunku kontroliuoti savarankiškai, verta pasikalbėti su psichologu, psichoterapeutu, psichiatru ar šeimos gydytoju. Pagalbos nereikia atidėti iki tol, kol pasekmės taps labai sunkios.

Kodėl smegenims reikia ne tik veiklos, bet ir poilsio?

Pažintinė stimuliacija yra svarbi, tačiau smegenims taip pat būtinas poilsis. Nuolatinis informacijos srautas, dažni pranešimai ir perėjimas nuo vienos užduoties prie kitos gali apsunkinti dėmesio išlaikymą bei didinti protinį nuovargį.

Poilsio metu smegenys nėra visiškai neaktyvios. Jos toliau apdoroja dienos patirtį, įtvirtina dalį išmoktos informacijos ir reguliuoja emocines reakcijas. Ypač svarbus kokybiškas miegas, nes jo metu vyksta procesai, susiję su atmintimi, mokymusi ir organizmo atsigavimu.

Naudinga į kasdienybę įtraukti laikotarpius be ekranų ir nuolatinio informacijos vartojimo. Tai gali būti ramus pasivaikščiojimas, buvimas gamtoje, tempimo pratimai, pokalbis su artimuoju ar tiesiog tyla. Tokios veiklos nebūtinai intensyviai treniruoja protą, tačiau padeda jam atsigauti.

Kaip palaikyti pažintinę sveikatą kasdien?

Siekiant palaikyti protinį aktyvumą, nebūtina kasdien spręsti sudėtingų užduočių ar mokytis po kelias valandas. Daug naudingiau pasirinkti veiklas, kurios yra įdomios ir kurias įmanoma reguliariai derinti su darbu, poilsiu bei kitais įsipareigojimais.

Verta kaitalioti skirtingo pobūdžio užsiėmimus. Vieną dieną galima daugiau judėti, kitą – skaityti, kurti ar mokytis naujo įgūdžio. Taip pat svarbu bendrauti su kitais žmonėmis, laikytis miego režimo ir stebėti, ar skaitmeninės pramogos neužima didžiosios laisvo laiko dalies.

Suaugusio žmogaus smegenys gali mokytis ir prisitaikyti visą gyvenimą, tačiau jų sveikata nepriklauso nuo vieno žaidimo, galvosūkio ar programėlės. Didžiausią reikšmę turi subalansuotas gyvenimo būdas, kuriame protinė veikla derinama su fiziniu aktyvumu, socialiniais ryšiais, kokybišku miegu ir tikru poilsiu.