Stuburo osteochondrozė: simptomai ir gydymo galimybės
Stuburo osteochondroze kasdienėje kalboje dažnai vadinami tarpslankstelinių diskų ir gretimų slankstelių degeneraciniai pakitimai. Tačiau rentgeno ar magnetinio rezonanso apraše rastas „nusidėvėjimas“ dar nepaaiškina kiekvieno nugaros ar kaklo skausmo. Panašių pakitimų turi ir skausmo nejaučiantys žmonės, todėl svarbiausia vertinti simptomus, jų trukmę, nervų funkciją ir pavojingus požymius.
Daugumą nespecifinio nugaros skausmo epizodų galima valdyti išlaikant saugų aktyvumą, palaipsniui grįžtant prie įprastų darbų ir taikant individualiai parinktą gydymą. Skubus tyrimas reikalingas ne dėl vien žodžio „osteochondrozė“, o tada, kai silpsta galūnė, sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis, nutirpsta tarpvietė, atsiranda karščiavimas, reikšminga trauma ar kiti grėsmingi signalai.
Kas yra stuburo osteochondrozė
Mediciniškai tiksliau kalbėti apie degeneracinius stuburo pakitimus: diskas palaipsniui netenka vandens ir elastingumo, gali mažėti jo aukštis, formuotis kaulinės išaugos ir keistis smulkieji sąnariai. Tai yra dažna senėjimo dalis, o ne savaime pavojinga diagnozė. Pakitimai gali būti kaklo, krūtininėje ar juosmens dalyje ir nebūtinai sukelia simptomų.
Skausmas atsiranda, kai jautrios struktūros sudirginamos, perkraunami raumenys ar susiaurėja vieta nervui. Vien vaizdo tyrimas negali parodyti, kiek žmogui skauda. Dėl to gydytojas lygina tyrimo radinius su skausmo vieta, jutimu, raumenų jėga, refleksais ir tuo, kas simptomus provokuoja ar palengvina.
Žemėlapis padeda pasiruošti konsultacijai, bet nepakeičia neurologinio ištyrimo.
Dažniausi simptomai
Kaklo dalies pakitimai gali būti susiję su sprando skausmu, ribotu judesiu, skausmu tarp menčių ar į ranką plintančiais simptomais. Juosmens dalies skausmas dažniausiai lieka nugaros apačioje, bet sudirgus nervo šaknelei gali plisti per sėdmenį į koją. Krūtininės dalies degeneraciniai pakitimai rečiau būna aiški skausmo priežastis, todėl krūtinės skausmo negalima automatiškai priskirti stuburui.
Simptomai gali paaštrėti ilgai sėdint, kartojant tą patį judesį, neįprastai pasikėlus ar po staigaus krūvio. Tačiau „bloga laikysena“ nėra vienintelė priežastis, o vienos idealios padėties visiems nėra. Daug naudingiau reguliariai keisti padėtį, turėti pakankamai judėjimo ir krūvį didinti palaipsniui.
Galvos svaigimas, kraujospūdžio šuoliai ar įvairūs vidaus organų simptomai neturėtų būti aiškinami vien kaklo osteochondroze. Tokie nusiskundimai turi daug kitų priežasčių, todėl juos reikia vertinti atskirai.
Kada reikia skubios pagalbos
Skubumas priklauso nuo nervų funkcijos ir bendros būklės, o ne vien skausmo stiprumo.
- Stebėkite eigą: Užrašykite skausmo pradžią, plitimą, tirpimą, jėgos pokytį, traumą ir vartojamus vaistus.
- Kreipkitės planine tvarka: Jei skausmas nepraeina, kartojasi, riboja kasdienybę ar plinta į galūnę, registruokitės pas šeimos gydytoją.
- Kreipkitės skubiai: Jei naujai silpsta ranka ar koja, sutrinka eisena, yra karščiavimas, didelė trauma ar būklė greitai blogėja.
- Skambinkite 112: Jei sutriko šlapimo ar išmatų sulaikymas, nutirpo tarpvietė, staiga paralyžiavo galūnę ar įvyko sunki trauma.
Naujai atsiradęs šlapimo susilaikymas ar nelaikymas, išmatų nelaikymas, tarpvietės nejautra ir abiejų kojų silpnumas gali rodyti stiprų nervų pluošto suspaudimą. Tai nėra būklė, kurią reikėtų gydyti pratimais namuose. Skambinkite 112 arba vykite į skubios pagalbos skyrių.
Kaip nustatoma priežastis
Pirmasis tyrimas yra gydytojo pokalbis ir apžiūra. Vertinama, ar skausmas priklauso nuo judesio, ar plinta pagal nervo eigą, tikrinama raumenų jėga, jutimas, refleksai ir eisena. Taip pat ieškoma infekcijos, lūžio, naviko, uždegiminės ligos ar nervų suspaudimo požymių.
Rentgenograma gerai parodo kaulus, bet ne nervus ir diskus. Magnetinis rezonansas parodo minkštuosius audinius, tačiau dažni atsitiktiniai radiniai gali suklaidinti, jei jie nesutampa su simptomais. NICE ir Amerikos radiologų kolegija nerekomenduoja rutiniškai atlikti vaizdo tyrimo nespecifiniam nugaros skausmui be pavojingų požymių. Tyrimas naudingas, kai jo atsakymas realiai pakeistų gydymą, įtariama rimta priežastis arba simptomai išlieka nepaisant tinkamo gydymo.
Kraujo tyrimai osteochondrozės nepatvirtina. Jie gali būti skiriami, jei įtariama infekcija, sisteminis uždegimas, navikas ar kita liga. Elektroneuromiografija kartais padeda atskirti nervo šaknelės pažeidimą nuo periferinio nervo ligos, bet ji taip pat nėra rutininė kiekvienam skausmui.
Gydymo galimybės
Priemonės derinamos pagal funkciją, simptomų trukmę, gretutines ligas ir žmogaus tikslus.
| Priemonė | Kada svarstoma | Svarbi riba |
|---|---|---|
| Aktyvumas ir mokymas | Daugumai nespecifinio kaklo ar juosmens skausmo atvejų nuo pat pradžių. | Ilgas gulėjimas paprastai lėtina grįžimą į įprastą veiklą. |
| Kineziterapija | Kai skausmas kartojasi, mažėja funkcija, reikia saugiai atkurti jėgą ir judesių toleranciją. | Nėra vieno „stebuklingo“ pratimo; programa turi būti progresuojanti ir priimtina. |
| Vaistai | Trumpam simptomų palengvinimui, įvertinus skrandžio, inkstų, širdies ir kitą riziką. | Nevartokite kelių tos pačios grupės vaistų ir nekeiskite dozių be specialisto. |
| Operacija | Esant skubiam nervų suspaudimui arba atrinktais atvejais, kai aiški anatominė priežastis atitinka simptomus. | Vien degeneracinis MRT radinys nėra pakankama operacijos indikacija. |
Gydymo pagrindas dažnai yra suprantamas paaiškinimas, saugaus aktyvumo palaikymas ir pratimai. Kineziterapeutas gali padėti palaipsniui atkurti jėgą, ištvermę, judesį ir pasitikėjimą kūnu. Masažas ar manualinė terapija kai kuriems trumpam sumažina skausmą, bet turėtų būti derinama su aktyvia programa, o ne ją pakeisti.
Vaistai parenkami individualiai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali netikti sergant opalige, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis ar vartojant kraują skystinančius vaistus. Paracetamolio, opioidų, raumenis atpalaiduojančių ar nervų skausmui skirtų vaistų nauda ir rizika priklauso nuo konkrečios situacijos. Savarankiškai ilginti vartojimo ar didinti dozę nereikėtų.
Injekcijos ir operacija nėra įprastas pirmas žingsnis. Specialistas jas svarsto, kai yra aiškus nervo suspaudimas, simptomai ir tyrimo radinys sutampa, o tinkamai taikytas konservatyvus gydymas nepadėjo. Skubi operacija gali būti reikalinga esant arklio uodegos sindromui ar greitai progresuojančiam neurologiniam deficitui.
Ką daryti kasdien
- Išlaikykite judėjimąTrumpi pasivaikščiojimai ir dažnesnis padėties keitimas dažniausiai yra geriau nei ilgas gulėjimas.
- Dozuokite krūvįDidinkite trukmę ar svorį po truputį. Laikinas maudimas nebūtinai reiškia naują pažeidimą, bet ryškus plintantis skausmas ar silpnumas reikalauja pervertinimo.
- Rūpinkitės mieguPatogią padėtį rinkitės pagal savijautą; nėra vieno privalomo čiužinio ar pagalvės visiems.
- Stebėkite nervusAtkreipkite dėmesį į naują tirpimą, jutimo ribą, raumenų jėgą, pėdos kritimą ir šlapinimosi pokyčius.
- Venkite pažadų„Atstatyti susidėvėjusį diską“ papildais, tempimu ar vienu aparatu nepavyksta. Vertinkite funkciją ir patikimus gydymo tikslus.
Jei simptomai trunka ilgiau, gydymo planas turėtų apimti ne vien skausmo balą. Svarbu, ar žmogus gali miegoti, vaikščioti, dirbti, prižiūrėti šeimą ir palaipsniui grįžti prie mėgstamos veiklos. Realus tikslas dažnai yra didesnė funkcija ir retesni paūmėjimai, o ne „tobulas“ vaizdo tyrimas.
Kas turi įtakos eigai
Degeneraciniai stuburo pakitimai paprastai susidaro per ilgą laiką. Jų negalima paaiškinti vien vienkartiniu netaisyklingu pasisukimu ar viena darbo poza. Amžius, paveldimumas, rūkymas, ankstesnės traumos, bendras fizinis pajėgumas ir ilgalaikis labai didelis mechaninis krūvis gali būti susiję su pakitimais, tačiau nė vienas veiksnys tiksliai nenuspėja, kas jaus skausmą.
Skausmo paūmėjimą taip pat veikia miego stoka, nerimas, baimė judėti, staigus krūvio pokytis ir ilgai trunkantis stresas. Tai nereiškia, kad skausmas „tik galvoje“. Nervų sistema, raumenys, sąnariai ir žmogaus savijauta veikia kartu. Dėl to gydymo planas gali apimti ne tik fizinius pratimus, bet ir darbo režimo pakeitimus, miego gerinimą bei pagalbą mažinant baimę ir grįžtant prie veiklos.
Rūkymo nutraukimas, reguliarus bendras fizinis aktyvumas ir kūno svorio valdymas yra naudingi bendrai sveikatai. Vis dėlto žmogaus nereikėtų kaltinti dėl MRT radinių ar žadėti, kad vien numetus svorio visi pakitimai išnyks. Tikslai turi būti konkretūs ir pamatuojami: pavyzdžiui, ilgiau vaikščioti, lengviau atsikelti, grįžti į darbą ar rečiau vartoti skausmą malšinančius vaistus.
Ko tikėtis toliau
Ūmus nespecifinis nugaros skausmas dažnai palengvėja per kelias savaites, nors jo eiga nėra visiškai tiesi: geresnes dienas gali keisti blogesnės. Sugrįžęs maudimas nebūtinai reiškia, kad stuburas toliau „byra“. Vertinga įvertinti, kas pasikeitė — miegas, darbo krūvis, treniruotės, liga ar ilgas nejudėjimas — ir laikinai pritaikyti aktyvumą.
Jei po kelių savaičių nėra jokio pagerėjimo, skausmas stiprėja arba vis labiau riboja kasdienybę, gydytojas iš naujo įvertina diagnozę ir planą. Gali būti koreguojami vaistai, kineziterapija, darbo rekomendacijos ar nusprendžiama dėl specialisto konsultacijos bei tyrimų. Ilgalaikio skausmo atveju geriausiai veikia nuoseklus kelių priemonių planas, o ne dažnas perėjimas nuo vieno pasyvaus metodo prie kito.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar osteochondrozė reiškia, kad stuburas susidėvėjo?
Ar visada reikia magnetinio rezonanso?
Ar galima sportuoti?
Ar osteochondrozę išgydo masažas?
Kada dėl nugaros skausmo skambinti 112?
Šaltiniai
- WHO guideline for non-surgical management of chronic primary low back pain — Pasaulio sveikatos organizacija
- Low back pain and sciatica: recommendations — NICE
- ACR Appropriateness Criteria: Low Back Pain — American College of Radiology
- Low Back Pain — National Institute of Neurological Disorders and Stroke
- Interventions for the Management of Acute and Chronic Low Back Pain — JOSPT klinikinės gairės
- Kada skambinti greitajai medicinos pagalbai? — Bendrasis pagalbos centras

