Vaistai nuo klausos sutrikimų: kada jie skiriami ir kiek veiksmingi?

Klausos sutrikimas gali atsirasti staiga – ir tada kiekviena valanda skaičiuojama. Daugelis pacientų tikisi, kad vaistai grąžins klausą taip pat greitai, kaip antibiotikai nugali infekciją, tačiau tikrovė yra sudėtingesnė.

Vaistai nuo klausos sutrikimų skiriami tik tam tikroms būklėms, o jų veiksmingumas labai priklauso nuo sutrikimo priežasties, pradėto gydymo laiko ir individualių veiksnių. Kortikosteroidai – šiandien plačiausiai naudojama priemonė – padeda tik daliai pacientų, o daugelis kitų vaistų, kuriuos žmonės vartoja dėl visai kitų ligų, paradoksaliai patys gali pažeisti klausą.

Klausos sutrikimų rūšys ir gydymo logika

Ne visi klausos sutrikimai gydomi vienodai, nes jų priežastys iš esmės skiriasi. Laidumo tipo klausos praradimas atsiranda dėl mechaninių kliūčių – ausies uždegimo, skysčio vidurinėje ausyje ar ausies būgnelio pažeidimo. Jutiminio-nervinio tipo (sensorineurinis) praradimas reiškia, kad pažeistos vidinės ausies plaukų ląstelės arba klausos nervas. Būtent šiai antrajai grupei vaistai kartais skiriami, tačiau jų nauda išlieka ribota.

Staigus sensorineurinis klausos praradimas (angl. sudden sensorineural hearing loss, SSNHL) – tai būklė, kai klausa pablogėja per 72 valandas ar greičiau, dažniausiai viename augyje. Ši būklė laikoma skubia medicinine situacija, nes gydymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai pradedamas gydymas. Laidumo tipo sutrikimai, pavyzdžiui, susiję su ausies infekcija, dažniau sprendžiami pašalinant priežastį (antibiotikais, procedūromis), o ne tiesiogiai veikiant klausos funkcija.

Kortikosteroidai – standartinis pirmosios eilės gydymas

Kortikosteroidai – tai priešuždegiminiai vaistai, kurie slopina imuninį atsaką ir mažina uždegimą vidinėje ausyje. Jie yra vienintelė gydymo priemonė, kuriai yra bent kiek klinikinio pagrindo esant staigiam sensorineuriniam klausos praradimui, todėl daugelyje šalių laikomi pirmosios eilės gydymu. Tačiau svarbu žinoti, kad jų veiksmingumas nėra didelis – klinikiniai tyrimai rodo, kad klausos pagerėjimas pasiekiamas tik mažumai pacientų.

Gydymas kortikosteroidais gali būti skiriamas dviem būdais. Sisteminiai kortikosteroidai (vartojami per burną arba į veną) veikia visą organizmą ir turi daugiau galimų šalutinių poveikių – padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, miego sutrikimų, imunosupresijos. Intratimpaninė kortikosteroidų terapija (angl. intratympanic corticosteroid therapy) – tai procedūra, kurios metu vaistas švirkščiamas tiesiai į vidurinę ausį pro ausies būgnelį, taip pasiekiant didesnę vietinę koncentraciją su mažesniu sisteminiu poveikiu. Ši procedūra atliekama gydytojo kabinete ir gali būti naudojama tiek kaip papildomas, tiek kaip alternatyvus gydymas tiems, kuriems sisteminiai vaistai yra kontraindikuotini.

Kortikosteroidai yra receptiniai vaistai. Jie kontraindikuotini esant nekontroliuojamai cukriniu diabetu, aktyviai infekcijai, skrandžio opai ir kai kurioms kitoms būklėms. Nėštumo metu jų vartojimas galimas tik griežtai įvertinus naudą ir riziką. Dozę ir trukmę nustato gydytojas.

Kiek iš tikrųjų veikia vaistai nuo klausos sutrikimų

Klinikiniai duomenys apie vaistų nuo klausos sutrikimų veiksmingumą yra kuklūs. Tyrimai rodo, kad kortikosteroidais gydant staigų sensorineurinį klausos praradimą, reikšmingas klausos pagerėjimas pasiekiamas tik apie 20 – 28 % pacientų. Tai reiškia, kad dauguma žmonių, net ir gavę laiku pradėtą gydymą, klausos visiškai neatgauna.

Staigus sensorineurinis klausos praradimas kai kuriais atvejais praeina savaime – be jokio gydymo. Spontaninis pasveikimas, pasak mokslinės literatūros, gali įvykti maždaug trečdaliui pacientų, nors tikslus procentas priklauso nuo sutrikimo sunkumo ir trukmės. Dėl šios priežasties kai kuriems tyrėjams sunku tiksliai įvertinti, kiek pagerėjimo iš tikrųjų lemia vaistai, o kiek – natūrali eiga. Nepaisant to, gydytojai dažniausiai rekomenduoja pradėti gydymą kortikosteroidais, nes potenciali nauda viršija riziką, jei nėra kontraindikacijų.

Kiti vaistai – antivirusiniai, kraujotaką gerinantys preparatai, magnio papildai – buvo tiriami, tačiau jų nauda nepatvirtinta patikimais klinikiniais tyrimais. Jie nėra standartinio gydymo dalis.

Vaistai, kurie patys sukelia klausos sutrikimus

Paradoksalu, tačiau kai kurie plačiai vartojami vaistai gali pažeisti klausą – šis reiškinys vadinamas ototoksiškumu (angl. ototoxicity). Ototoksiniai vaistai pažeidžia vidinės ausies plaukų ląsteles arba klausos nervą, ir šis pažeidimas dažnai būna negrįžtamas.

Žemiau pateikiami dažniausiai su ototoksiškumu siejami vaistų tipai. Prieš pradedant ar keičiant bet kokį gydymą, apie visus vartojamus vaistus būtina informuoti gydytoją.

• Aminoglikozidai – tam tikri antibiotikai (pvz., gentamicinas, streptomicinas), naudojami sunkioms infekcijoms gydyti, ypač esant inkstų funkcijos sutrikimui.
• Kilpiniai diuretikai – šlapimą varantys vaistai (pvz., furosemidas), ypač vartojami didelėmis dozėmis arba kartu su aminoglikozidais.
• Platinos junginiai – chemoterapiniai vaistai (pvz., cisplatina), naudojami onkologijoje.
• Didelės acetilsalicilo rūgšties (aspirino) dozės – ilgai vartojant dideles dozes, gali atsirasti spengimas ausyse ar klausos praradimas, kuris dažnai yra grįžtamas.
• Chininas – vartojamas maliarijos profilaktikai ir gydymui.

Ototoksiškumas gali pasireikšti kaip spengimas ausyse (tinitas), svaigimas arba klausos praradimas. Jei šie simptomai atsiranda vartojant kurį nors iš minėtų vaistų, nedelsdami informuokite gydytoją – kartais pakanka dozės sumažinimo ar vaisto pakeitimo.

Ko vengti

Klausos sutrikimų gydymo srityje yra keletas dažnų klaidų, kurios gali pabloginti situaciją arba atidėti tinkamą pagalbą.

Pirmiausia – delsti. Staigus klausos praradimas nėra situacija, kurią galima stebėti kelias dienas namuose tikintis, kad praeis savaime. Kuo vėliau pradedamas gydymas kortikosteroidais, tuo mažesnė tikimybė, kad jie padės. Antra klaida – savarankiškai pirkti ir vartoti vaistus be gydytojo konsultacijos. Internete siūlomi „klausą gerinantys” maisto papildai neturi įrodymų grįsto veiksmingumo, o kortikosteroidai be recepto Lietuvoje neparduodami ir neturėtų būti vartojami be gydytojo priežiūros.

Taip pat vengtina ignoruoti naujus simptomus vartojant kitus vaistus. Jei pradėjus vartoti naują preparatą atsiranda spengimas ausyse ar klausos pokyčių – tai signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją, o ne laukti kito planinio vizito.

Praktiniai patarimai

Staigaus sensorineurinio klausos praradimo atveju laikas yra esminis veiksnys. Gydymo kortikosteroidais pradėjimas per pirmąsias 72 valandas nuo simptomų atsiradimo laikomas optimaliu – vėliau tikimybė sulaukti teigiamo atsako mažėja. Jei dėl kokių nors priežasčių sisteminiai kortikosteroidai yra kontraindikuotini, intratimpaninė kortikosteroidų terapija gali būti alternatyva – ją atlieka otorinolaringologas (ausų, nosies, gerklės gydytojas).

Jei gydymas sisteminiais kortikosteroidais nepakankamas arba klausa negerėja, gydytojas gali apsvarstyti intratimpaninių injekcijų pridėjimą kaip papildomą priemonę. Ši kombinuota strategija tiriama klinikiniuose tyrimuose, tačiau galutiniai duomenys dar kaupiami.

Ilgalaikio klausos silpnėjimo atveju vaistai paprastai nepadeda – čia svarbesni tampa klausos aparatai arba, esant giliam praradimui, kochlearinis implantas. Prieš bet kokį sprendimą būtina išsami audiologinė diagnostika.

Vaistai nuo klausos sutrikimų nėra universalus sprendimas – jie veikia tik tam tikroms būklėms, o jų efektyvumas išlieka kuklus net ir optimaliai taikant gydymą. Kortikosteroidai yra geriausiai pagrįsta priemonė staigiam sensorineuriniam klausos praradimui, tačiau jie padeda mažumai pacientų, o daugelis kitų sutrikimų vaistais iš viso negydomi.

Šis straipsnis teikia bendrą informaciją, o ne individualias gydymo rekomendacijas. Kiekvienas klausos sutrikimas reikalauja gydytojo įvertinimo – tik tiksliai nustačius priežastį galima pasirinkti tinkamiausią taktiką. Jei klausos praradimas atsirado staiga – nedelskite ir kreipkitės į specialistą kuo greičiau.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Sudden Hearing Loss — National Institute on Deafness and Other Communication Disorders (NIDCD)
• Ototoxicity: Medications That Cause Hearing Loss — American Speech-Language-Hearing Association (ASHA)