Hormonų sutrikimai nėra viena liga ir ne visada reiškia miglotą „hormonų disbalansą“. Hormonai yra cheminiai signalai, o sutrikimas atsiranda tada, kai tam tikro hormono pagaminama per daug ar per mažai arba kai audiniai į jį neatsako taip, kaip turėtų. Priežastis gali būti skydliaukėje, kasoje, antinksčiuose, hipofizėje, kiaušidėse, sėklidėse ar kituose organuose.
Nuovargis, svorio pokytis, spuogai, nuotaikos svyravimai ar nereguliarios mėnesinės savaime nepatvirtina hormoninės ligos. Tokius pat simptomus gali sukelti miego stoka, nėštumas, menopauzė, mažakraujystė, infekcija, psichikos sveikatos sunkumai, vaistai ir daugybė kitų būklių. Todėl vertinamas ne vienas pojūtis, o simptomų derinys, trukmė, žmogaus amžius, ciklas, vartojami vaistai ir tiksliniai tyrimai.
Kas yra hormonų sutrikimai
Endokrininės liaukos išskiria hormonus tiesiai į kraują. Jie padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, gliukozės kiekį, augimą, kraujospūdį, reakciją į stresą, lytinę funkciją, vaisingumą ir kitus procesus. Hipofizė koordinuoja kelių kitų liaukų darbą, bet visas tinklas veikia grįžtamojo ryšio principu: pakitus vienai grandžiai, gali pasikeisti ir kiti rodikliai.
Hormonų koncentracija nėra nekintamas skaičius. Kai kurie rodikliai priklauso nuo paros laiko, mėnesinių ciklo fazės, nėštumo, ūmios ligos ar vartojamų vaistų. Dėl to laboratorijos normos ribos turi būti vertinamos kartu su tyrimo laiku ir klinikine situacija. Nedidelis nukrypimas be atitinkamų simptomų nebūtinai reiškia ligą, o normalus vienas rodiklis ne visada atsako į visus klausimus.
Grupės padeda pasiruošti pokalbiui su gydytoju. Jos nėra diagnozė, nes daug požymių persidengia.
Dažniausios priežastys
Skydliaukės ligos gali mažinti arba didinti hormonų gamybą. Esant hipotirozei dažnesni nuovargis, šalčio netoleravimas, sausa oda, vidurių užkietėjimas, lėtesnis pulsas, svorio augimas ir mėnesinių pokyčiai. Hipertirozė dažniau siejama su širdies plakimu, karščio netoleravimu, prakaitavimu, svorio kritimu, drebuliu ir nerimu. Nė vienas iš šių simptomų nėra specifinis, todėl diagnozei reikia kraujo tyrimų.
Gliukozės reguliacijos sutrikimai apima diabetą ir kitas būkles, kai nepakanka insulino arba organizmas į jį prasčiau reaguoja. Troškulys, dažnas šlapinimasis, neplanuotas svorio kritimas ir neryškus matymas yra svarbūs signalai, bet daliai žmonių pradžioje ryškių simptomų nebūna. Medžiagų apykaitos problemas plačiau paaiškina gydyk.lt straipsnis „Metabolinis sutrikimas“.
Reprodukcinės sistemos sutrikimai gali būti susiję su policistinių kiaušidžių sindromu, perimenopauze, pirminiu kiaušidžių funkcijos nepakankamumu, hipogonadizmu ar hipofizės signalų pokyčiais. Paauglystė, mėnesinių ciklas, nėštumas ir menopauzė taip pat natūraliai keičia hormonų lygį. Liga nustatoma ne todėl, kad hormonai „svyruoja“, o kai pokyčiai neatitinka gyvenimo etapo, sukelia simptomus ar sutrikdo organų veiklą.
Hipofizės ir antinksčių ligos retesnės, bet svarbios. Hipofizės sutrikimas gali paveikti kelias hormonų ašis, sukelti galvos skausmą, regėjimo lauko pokyčius, ciklo, lytinės funkcijos ar augimo sutrikimus. Antinksčių nepakankamumas gali pasireikšti ilgalaikiu silpnumu, svorio kritimu, žemu kraujospūdžiu, pykinimu, pilvo skausmu ar odos patamsėjimu. Ilgiau vartojami sisteminiai gliukokortikoidai ir staigus jų nutraukimas taip pat gali slopinti antinksčių veiklą.
Kitos priežastys — autoimuninės ligos, genetiniai pokyčiai, navikai, liaukos operacija ar spindulinis gydymas, infekcija, galvos trauma ir kai kurie vaistai. Kontraceptikai, antipsichotikai, opioidai, gliukokortikoidai, amjodaronas, ličio preparatai ir kiti vaistai gali keisti simptomus ar laboratorinius rodiklius. Vaistų nenutraukite savarankiškai; gydytojui pateikite visą receptinių, nereceptinių vaistų ir papildų sąrašą.
Kada kreiptis skubiai
Skubi pagalba reikalinga, jei žmogus praranda sąmonę, yra sumišęs, jį ištinka traukuliai, labai sunku kvėpuoti arba staiga smarkiai blogėja būklė. Žinomą antinksčių nepakankamumą turinčiam žmogui stiprus silpnumas, vėmimas ar viduriavimas, stiprus pilvo, nugaros ar kojų skausmas, labai žemas kraujospūdis ir sumišimas gali reikšti antinksčių krizę. Vykdykite turimą skubios pagalbos planą ir kvieskite 112.
Tą pačią dieną kreipkitės į medikus, jei atsirado naujas ryškus širdies plakimas su silpnumu, nuolatinis vėmimas, ryškus troškulys ir dažnas šlapinimasis su blogėjančia savijauta, arba nėštumo metu pasireiškė nauji stiprūs simptomai. Naujas galvos skausmas kartu su regėjimo lauko susiaurėjimu ar dvejinimusi taip pat turi būti įvertintas nedelsiant.
Kaip nustatoma diagnozė
Pirmiausia gydytojas klausia, kada simptomai prasidėjo, kaip kinta per parą ar ciklą, ar buvo nėštumas, operacija, trauma, ūmi liga, svorio pokytis ir kokie vaistai vartojami. Apžiūrint gali būti vertinamas pulsas, kraujospūdis, skydliaukė, oda, plaukai, kūno masės pokytis ir regėjimo laukai. Toliau tyrimai parenkami pagal tikėtiną problemą.
Galutinį rinkinį parenka gydytojas. Lentelė rodo principą, o ne savarankiško išsitirtimo sąrašą.
| Klinikinis klausimas | Dažnas pradinis vertinimas | Kodėl svarbus kontekstas |
|---|---|---|
| Ar sutrikusi skydliaukės veikla? | Dažniausiai TSH, o pagal rezultatą ir situaciją — laisvas T4; antikūnai atsako į kitą klausimą. | Anti-TPO neparodo, kiek hormono šiuo metu pagamina skydliaukė, ir nėra universalus patikros testas. |
| Ar sutrikusi gliukozės kontrolė? | Gliukozė kraujyje, HbA1c arba kitas pagal situaciją parinktas testas. | Ūmi liga, nėštumas ir kai kurie vaistai keičia tyrimo pasirinkimą bei vertinimą. |
| Ar yra reprodukcinių hormonų problema? | Nėštumo testas, ciklo ir simptomų vertinimas; tiksliniai hormonai pagal įtariamą būklę. | Dalis hormonų kinta per ciklą. Vyrų hipogonadizmui reikia simptomų ir bent dviejų žemų ankstyvo ryto testosterono tyrimų. |
| Ar pažeista hipofizė ar antinksčiai? | Pagal simptomus — rytinis kortizolis, elektrolitai, hipofizės hormonai ir kartais stimuliaciniai ar vaizdo tyrimai. | Kortizolis priklauso nuo paros laiko, ligos ir vaistų; atsitiktinis tyrimas be indikacijos gali klaidinti. |
Biotinas, kurio būna plaukams ar nagams skirtuose papilduose, gali iškreipti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatus. Prieš tyrimą pasakykite, ką vartojate, ir laikykitės laboratorijos ar gydytojo nurodymų — savarankiškai nenutraukite paskirtų vaistų. Jei rezultatas netikėtas ir neatitinka savijautos, jis gali būti pakartotas tinkamu laiku arba patikrintas kitu metodu.
Kur kreiptis ir ko tikėtis
Daugumą pradinių situacijų saugiai įvertina šeimos gydytojas, o specialistas parenkamas pagal problemą.
- Užrašykite eigąPažymėkite simptomų pradžią, ciklą, svorio, pulso ar kraujospūdžio pokyčius, nėštumo galimybę ir visus vartojamus preparatus.
- Kreipkitės į šeimos gydytojąJis įvertins dažnas nehormonines priežastis, atliks apžiūrą ir paskirs pagrįstus pradinius tyrimus.
- Patikrinkite tiksliaiTyrimus atlikite nurodytu paros ar ciklo metu. Vienas ribinis rezultatas dažnai turi būti patvirtintas.
- Pasirinkite specialistąPagal radinius gali reikėti endokrinologo, ginekologo, urologo, dermatologo ar kito specialisto konsultacijos.
Endokrinologas gydo hormonų ir endokrininių liaukų ligas. Tačiau ne kiekvienam nuovargiui ar svorio pokyčiui būtina iš karto registruotis pas endokrinologą. Šeimos gydytojas gali įvertinti mažakraujystę, miego, mitybos, infekcines ir kitas dažnas priežastis bei nuspręsti, ar reikalingas siuntimas.
Kaip gydomi hormonų sutrikimai
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Kai hormono trūksta, gali būti skiriama pakaitinė terapija, pavyzdžiui, levotiroksinas esant hipotirozei, insulinas esant jo trūkumui ar gliukokortikoidai esant antinksčių nepakankamumui. Kai hormono per daug, gali būti slopinama jo gamyba, gydoma ją sukėlusi liga, atliekama operacija ar taikomas kitas specializuotas gydymas.
Dozė nėra vienkartinis sprendimas. Ji tikrinama pagal simptomus, laboratorinius rodiklius, nėštumą, kitus vaistus ir ligos eigą. Kai kurių preparatų poveikiui įvertinti reikia savaičių. Savijauta gali gerėti ne tuo pačiu greičiu kaip kraujo rodikliai, todėl planinių kontrolinių tyrimų nereikėtų nei praleisti, nei kartoti kas kelias dienas be gydytojo nurodymo.
Nėra vieno papildo, dietos ar „detokso“, kuris atstatytų visų hormonų pusiausvyrą. Be diagnozės vartojamas jodas gali pakenkti kai kuriomis skydliaukės ligomis sergantiems žmonėms; DHEA, testosteronas, skydliaukės hormonai ar progesteronas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir užmaskuoti priežastį. Sisteminio prednizolono, deksametazono ar kito gliukokortikoido po ilgesnio vartojimo negalima nutraukti staiga be gydytojo sudaryto mažinimo plano.
- Pasiruoškite vizituiAtsineškite tyrimų kopijas, mėnesinių ar simptomų kalendorių ir tikslų visų vaistų bei papildų sąrašą su dozėmis.
- Laikykitės tyrimo laikoPaklauskite, ar reikia atvykti ryte, nevalgius ar konkrečią ciklo dieną. Tai svarbiau nei kuo platesnis tyrimų paketas.
- Nekeiskite dozės patysPer didelė hormono dozė taip pat gali sukelti ligos simptomus. Pakeitimus derinkite su gydytoju.
- Vertinkite visą sveikatąMiegas, reguliarus judėjimas ir visavertė mityba padeda savijautai, bet nepakeičia trūkstamo hormono ar naviko gydymo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar yra vienas tyrimas hormonų disbalansui nustatyti?
Ar nuovargis reiškia hormonų sutrikimą?
Kada tiriami skydliaukės hormonai?
Ar galima hormonus „subalansuoti“ papildais?
Kodėl testosterono tyrimas kartojamas ryte?
Šaltiniai
- Endocrine Diseases — National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases
- Hypothyroidism — National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases
- Hormones and Endocrine Function — Endocrine Society
- Hypogonadism in Men — Endocrine Society
- Primary Adrenal Insufficiency Guideline — Endocrine Society
- Glucocorticoid-Induced Adrenal Insufficiency Guideline — Endocrine Society
- Hypothyroidism — American Thyroid Association
Kiti straipsniai
Kaip sumažinti trigliceridus su tinkama mityba ir įpročiais
