Seksualiniai sutrikimai: tipai, priežastys ir gydymas

Seksualiniai sutrikimai – tai grupė būklių, trukdančių normaliai seksualinei funkcijai ir sukeliančių asmeninį ar tarpasmeninį diskomfortą. Jie gali pasireikšti bet kuriame gyvenimo etape ir paveikti tiek vyrus, tiek moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Pasak Mayo Clinic, seksualiniai sutrikimai yra viena iš dažniausiai nepastebimų, tačiau gerai gydomų sveikatos problemų.

Tyrimų duomenimis, seksualiniai sutrikimai paveikia beveik pusę moterų ir apie trečdalį vyrų bent kartą gyvenime. Nepaisant to, daugelis žmonių vengia apie tai kalbėti su gydytoju dėl gėdos ar klaidingo įsitikinimo, kad tai neišvengiama gyvenimo dalis. Tačiau tinkamai nustačius fizines ar psichologines priežastis, didžioji dalis šių sutrikimų puikiai reaguoja į gydymą.

Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai seksualinių sutrikimų tipai, jų simptomai, priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo galimybės, kad kiekvienas galėtų priimti informuotus sprendimus dėl savo sveikatos.

Kas yra seksualiniai sutrikimai

Seksualiniai sutrikimai – tai medicininės būklės, kurios sutrikdo vieną ar kelis seksualinio atsako ciklo etapus: norą, susijaudinimą, orgazmą arba atsipalaidavimą po jo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) juos apibrėžia kaip nuolatines ar pasikartojančias problemas, sukeliančias asmeninį distresą arba tarpasmeninių santykių sunkumų. Svarbu suprasti, kad tai nėra charakterio silpnybė ar moralinė problema – tai medicininės kilmės būklės, turinčios aiškias biologines ir psichologines šaknis.

Seksualiniai sutrikimai skirstomi į keturias pagrindines grupes: sutrikusi seksualinė geismas (libido), susijaudinimo sutrikimai, orgazmo sutrikimai ir skausmo sutrikimai. Kiekviena grupė apima skirtingas būkles, kurios gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, nors kai kurios iš jų yra labiau būdingos vienai lyčiai.

Trys dažniausiai minimos ir gerai ištirtos seksualinių sutrikimų formos yra šios: erekcijos disfunkcija (angl. erectile dysfunction), per ankstyva ejakuliacija (angl. premature ejaculation) ir moterų orgazmo sutrikimas (angl. female orgasmic disorder). Erekcijos disfunkcija – tai nesugebėjimas pasiekti ar išlaikyti pakankamai tvirtos erekcijos lytiniams santykiams. Per ankstyva ejakuliacija – tai ejakuliacija, įvykstanti anksčiau, nei to norėtų abu partneriai, dažniausiai per vieną minutę nuo įsiskverbimo. Moterų orgazmo sutrikimas – tai nuolatinis sunkumas ar nesugebėjimas pasiekti orgazmo, nepaisant pakankamo susijaudinimo, ir tai yra vienas dažniausių moterų seksualinių nusiskundimų.

Simptomai ir požymiai

Seksualinių sutrikimų simptomai labai priklauso nuo sutrikimo tipo ir žmogaus lyties. Vyrams dažniausiai pasireiškia erekcijos sunkumai, per ankstyva arba, priešingai, vėluojanti ejakuliacija, sumažėjęs seksualinis potraukis ar skausmas ejakuliacijos metu. Moterims būdingi simptomai apima sumažėjusį libido, sunkumus pasiekti susijaudinimą ar orgazmą, makšties sausumą ir skausmą lytinių santykių metu (dispareunija).

Rečiau pasitaikantys požymiai gali būti sunkiau atpažįstami. Kai kurie žmonės patiria seksualinę aversioną – stiprų nenorą ar baimę bet kokio seksualinio kontakto atžvilgiu. Kiti gali pastebėti, kad seksualinis potraukis egzistuoja, tačiau fizinis susijaudinimas (pvz., erekcija ar makšties drėgnumas) neatsiranda. Vaginizmas – tai nevalingas makšties raumenų susitraukimas, trukdantis bet kokiam įsiskverbimui – taip pat priskiriamas seksualinių sutrikimų grupei ir dažnai lieka nediagnozuotas.

Simptomai gali pasireikšti nuolat arba tik tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, su konkrečiu partneriu ar esant stresui. Šis skirtumas yra svarbus diagnostikos požiūriu, nes situacinis pobūdis dažnai rodo psichologinę priežastį.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Seksualiniai sutrikimai retai turi vieną aiškią priežastį – dažniausiai juos lemia fizinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys. Fizinės priežastys apima kraujagyslių ligas (pvz., aterosklerozę, hipertenziją), cukriniu diabetu sukeltus nervų pažeidimus, hormoninį disbalansą (testosterono ar estrogenų trūkumą), neurologines ligas (pvz., išsėtinę sklerozę), taip pat tam tikrų vaistų – antidepresantų, antihipertenzinių preparatų ar hormoninių kontraceptikų – šalutinį poveikį.

Psichologiniai veiksniai yra ne mažiau svarbūs. Lėtinis stresas, nerimas, depresija, praeities seksualinė trauma, neigiamas kūno įvaizdis ir santykių problemos gali tiesiogiai slopinti seksualinę funkciją. Pasak Mayo Clinic, nerimas dėl seksualinio atlikimo (angl. performance anxiety) yra viena dažniausių erekcijos disfunkcijos priežasčių jaunesniems vyrams, kurių fizinė sveikata yra gera.

Rizikos veiksnius galima suskirstyti į kelias grupes:

• Amžius – seksualinė funkcija natūraliai kinta su amžiumi, ypač po menopauzės moterims ir po 50 metų vyrams.
• Lėtinės ligos – diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas.
• Rūkymas ir alkoholis – ilgalaikis vartojimas pablogina kraujotaką ir nervų funkciją.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – depresija ir nerimo sutrikimai.
• Santykių konfliktai – nesutarimai, nepasitikėjimas ar komunikacijos stoka su partneriu.
• Hormoniniai pokyčiai – menopauzė, pogimdyvinis laikotarpis, testosterono trūkumas.

Rizikos veiksniai dažnai veikia kartu ir sustiprina vienas kitą. Pavyzdžiui, diabetas gali sukelti erekcijos disfunkciją, o tai savo ruožtu sukelia nerimą dėl atlikimo, kuris dar labiau pablogina situaciją.

Diagnostika

Seksualinių sutrikimų diagnozė pradedama nuo išsamaus pokalbio su gydytoju – šeimos gydytoju, urologu, ginekologu ar seksuologu. Gydytojas klausia apie simptomų trukmę, pobūdį, galimas priežastis, vartojamus vaistus ir bendros sveikatos būklę. Psichosocialinė anamnezė – santykių kokybė, stresas, praeities traumos – yra neatsiejama diagnostikos dalis.

Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti fizines priežastis. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: hormonų lygis (testosteronas, estrogenai, prolaktinas, skydliaukės hormonai), gliukozės kiekis kraujyje, lipidų profilis. Vyrams gali būti atliekamas naktinės erekcijos monitoravimas, kuris padeda atskirti psichologinę priežastį nuo fizinės – jei naktinė erekcija išlikusi, tikėtina psichologinė kilmė. Moterims gali būti atliekamas ginekologinis tyrimas, siekiant pašalinti struktūrines ar uždegiminės kilmės priežastis.

Kai kuriais atvejais reikalinga specializuota konsultacija – psichologo, psichiataro ar porų terapeuto. Diagnostikos procesas nėra greitas, tačiau nuodugnus įvertinimas yra būtinas norint parinkti tinkamiausią gydymą.

Gydymas

Seksualinių sutrikimų gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties ir gali apimti farmakologinius, psichologinius ar kombinuotus metodus. Fizinės kilmės sutrikimams dažnai skiriami vaistai: fosfodiestirazės-5 inhibitoriai (pvz., sildenafilis, tadalafilis) yra pirmojo pasirinkimo vaistai erekcijos disfunkcijai gydyti ir pasižymi gerai dokumentuotu veiksmingumu. Per ankstyva ejakuliacija gydoma selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) arba vietiniais nejautros preparatais. Moterims, kurių seksualiniai sutrikimai susiję su menopauzės sukeltais hormoniniais pokyčiais, gali būti skiriama vietinė estrogenų terapija.

Psichologinis ir elgesio gydymas yra itin veiksmingas, ypač kai sutrikimo priežastys yra psichologinės arba mišrios. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda keisti neigiamas mintis apie seksualumą ir mažinti nerimą dėl atlikimo. Porų terapija sprendžia santykių problemas, gerina komunikaciją ir atkuria intymumą. Seksualinė terapija, kurią vykdo apmokyti specialistai, apima struktūruotus pratimus, tokius kaip jautrumo lavinimas (angl. sensate focus), kuris padeda sumažinti spaudimą ir atkurti malonumą be atlikimo lūkesčių.

Kombinuotas gydymas – vaistai kartu su psichoterapija – dažnai duoda geriausius rezultatus, ypač kai sutrikimą lemia tiek fiziniai, tiek psichologiniai veiksniai. Gydymo trukmė ir sėkmė priklauso nuo sutrikimo tipo, priežasties ir paciento motyvacijos. Daugelis žmonių pastebi reikšmingą pagerėjimą per kelis mėnesius nuo tinkamo gydymo pradžios.

Profilaktika ir savipagalba

Nors ne visų seksualinių sutrikimų galima išvengti, sveika gyvensena reikšmingai sumažina jų riziką ir pagerina esamų sutrikimų eigą. Reguliari fizinė veikla gerina kraujotaką, normalizuoja hormonų lygį ir mažina stresą – visus veiksnius, tiesiogiai susijusius su seksualine funkcija. Subalansuota mityba, svorio kontrolė ir atsisakymas rūkyti bei piktnaudžiavimo alkoholiu taip pat yra svarbūs profilaktikos elementai.

Psichologinė savipagalba apima streso valdymo technikas – meditaciją, kvėpavimo pratimus, tinkamą miegą. Atviras bendravimas su partneriu apie poreikius, lūkesčius ir sunkumus yra vienas efektyviausių būdų išvengti santykių įtampos, kuri dažnai prisideda prie seksualinių sutrikimų. Jei seksualiniai sunkumai jau pasireiškė, neverta laukti – kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo geresnė prognozė.

Kasdienės rekomendacijos, galinčios palaikyti seksualinę sveikatą:

• Reguliariai sportuoti – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
• Miegoti pakankamai – lėtinis miego trūkumas mažina testosterono lygį ir libido.
• Riboti alkoholio vartojimą ir nerūkyti.
• Valdyti lėtines ligas (diabetą, hipertenziją) pagal gydytojo rekomendacijas.
• Atvirai kalbėtis su partneriu apie intymumą ir lūkesčius.
• Esant psichologiniam distresui, kreiptis į psichologą ar terapeutą.

Seksualinė sveikata yra neatskiriama bendros sveikatos dalis. Rūpinimasis ja – tai ne prabanga, o svarbus gyvenimo kokybės elementas, kuriam verta skirti dėmesio kaip ir bet kuriai kitai sveikatos sričiai.

Seksualiniai sutrikimai yra plačiai paplitusi, tačiau dažnai nutylima sveikatos problema, paveikianti tiek vyrus, tiek moteris įvairiais gyvenimo etapais. Gera žinia ta, kad tinkamai nustačius priežastį – fizinę, psichologinę ar mišrią – didžioji dalis šių sutrikimų sėkmingai gydomasi farmakologiniais, psichoterapiniais ar kombinuotais metodais.

Atvirumas su gydytoju ir partneriu, savalaikis kreipimasis pagalbos bei sveikos gyvensenos palaikymas yra svarbiausi žingsniai seksualinės sveikatos link. Seksualinė sveikata yra neatskiriama bendros gyvenimo kokybės dalis – ir jai skirtas dėmesys visada yra pagrįstas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Sexual health — World Health Organization (WHO)
• Erectile dysfunction — NHS (National Health Service, UK)