Sauskelnių ir inkontinencijos dermatitas: priežastys ir gydymas

Sauskelnių dermatitas – tai odos uždegimas, atsirandantis ten, kur oda ilgą laiką liečiasi su šlapimu ar išmatomis. Nors daugelis šią būklę sieja tik su kūdikiais, ji labai dažnai paliečia ir suaugusius, kuriems diagnozuotas šlapimo ar išmatų nelaikymas (inkontinencija). Pasak Europos slaugos specialistų organizacijos (EWMA), inkontinencijos sukeltas dermatitas yra viena dažniausių odos problemų, su kuriomis susiduria slaugos įstaigų pacientai ir namuose slaugomi žmonės.

Odos pažeidimas šiuo atveju nėra vien estetinė problema – neapdorota oda tampa pažeidžiama gilesnių infekcijų, pragulų ir skausmingų erozijų. Laimei, struktūrizuoti odos priežiūros protokolai, apimantys neaplaunamuosius (angl. no-rinse) valomosios putos preparatus ir mikonazolį (angl. miconazole) turinčius produktus, suteikia įrodymais pagrįstą galimybę vienu metu spręsti tiek dirginančio kontaktinio, tiek grybelinės kilmės dermatito problemas.

Kas yra sauskelnių ir inkontinencijos dermatitas

Sauskelnių dermatitas (medicininiu terminu – inkontinencijos sukeltas dermatitas, angl. incontinence-associated dermatitis, IAD) – tai dirginantis kontaktinis odos uždegimas, atsirandantis dėl pakartotinio ar ilgalaikio odos kontakto su šlapimu ir (arba) išmatomis. Jis paplitęs tarp kūdikių, kurie dėvi sauskelnes, tačiau ne mažiau aktualus suaugusiems, sergantiems šlapimo ar išmatų nelaikymu – ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gulintiems ligoniams ir slaugos namų gyventojams. Oda šioje srityje yra nuolat veikiama drėgmės, trinties ir cheminių dirgiklių, todėl jos apsauginė barjerinė funkcija palaipsniui silpnėja.

Dirginančio kontaktinio dermatito mechanizmas yra susijęs su odos barjero pažeidimu: drėgmė minkština raginiame sluoksnyje esančias ląsteles, o trintis jas pažeidžia mechaniškai. Kai oda ilgai drėgna, jos pH (rūgštingumo rodiklis) pakyla nuo natūralaus rūgštinio (apie 4,5 – 5,5) iki šarminio lygio. Šarminėje aplinkoje aktyvuojasi fekaliniai proteazių ir lipazių fermentai, kurie tiesiogiai ardo odos ląsteles ir skatina uždegimą. Tai paaiškina, kodėl mišrus šlapimo ir išmatų nelaikymas sukelia sunkesnius odos pažeidimus nei vien šlapimo nelaikymas.

Candida albicans – tai grybelis, natūraliai gyvenantis žmogaus odoje ir gleivinėse, tačiau pažeistoje, drėgnoje ir šarminėje aplinkoje jis greitai dauginasi ir sukelia antrinę infekciją. Grybelinė infekcija dažnai komplikuoja jau esantį dirginantį dermatitą: atsiranda ryškesnis paraudimas su būdingomis „palydovinėmis” dėmelėmis (angl. satellite lesions) aplink pagrindinį pažeidimą. Todėl gydant inkontinencijos sukeltą dermatitą svarbu atsižvelgti į abu galimus komponentus – tiek dirginantį, tiek grybelinį.

Simptomai ir požymiai

Inkontinencijos sukeltas dermatitas dažniausiai pasireiškia sėdmenų, kirkšnių, tarpvietės ir vidinės šlaunų pusės srityse – ten, kur oda liečiasi su sauskelne ar inkontinencijos priemone. Pirmieji požymiai gali būti subtilūs: lengvas paraudimas, odos sausumas arba deginimo pojūtis po šlapinimosi ar tuštinimosi. Laikui bėgant simptomai stiprėja.

Dažniausiai pastebimi šie požymiai:

• Difuzinis (plačiai išplitęs) paraudimas ir odos patinimas pažeistoje srityje
• Deginimas, niežulys ar skausmas liečiant odą
• Odos paviršiaus erozijos – plonos odos vietos, kur epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra nuplėštas
• Drėgnos, verkiančios žaizdos su skaidriu ar gelsvai rudoku skysčiu
• Baltai pilkšvos apnašos ar „palydovinės” dėmelės, rodančios galimą Candida infekciją

Rečiau pasitaikantys, tačiau rimtesni požymiai apima gilias odos įtrūkimas, pūlingus išskyrus ir ryškų patinimą, kurie gali rodyti bakterinę superinfekciją. Svarbu atskirti inkontinencijos sukeltą dermatitą nuo pragulų (spaudimo žaizdų): pragulos dažniausiai atsiranda ant kaulų iškilimų (pvz., kryžkaulio), o dermatitas apima platesnius, difuzinius plotus be aiškių kraštų. Šis skirtumas yra kliniškai svarbus, nes gydymo taktika skiriasi.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė sauskelnių dermatito priežastis – ilgalaikis odos kontaktas su drėgme ir fekaliniais bei šlapimo dirgikliais. Šlapimas, veikiamas odos bakterijų, skyla į amoniako junginius, kurie kelia odos pH. Išmatos, ypač skysto pobūdžio, turi ypač agresyvių proteazių ir lipazių fermentų, kurie tiesiogiai pažeidžia odos barjerą. Kuo ilgiau oda lieka drėgna ir kuo dažniau ji liečiasi su išmatomis, tuo didesnis pažeidimo laipsnis.

Rizikos veiksnius galima suskirstyti į kelias grupes:

• Su inkontinencija susijusios priežastys: mišrus šlapimo ir išmatų nelaikymas, dažnas tuštinimasis, skysto pobūdžio išmatos (pvz., dėl antibiotikų vartojimo ar dirgliosios žarnos sindromo)
• Su oda susijusios priežastys: vyresnio amžiaus oda (plonesnė, mažiau elastinga), sumažėjęs odos riebalų kiekis, jau esantys odos pažeidimai
• Su priežiūra susijusios priežastys: netinkamas odos valymas (per dažnas ar per retas), agresyvių muilų naudojimas, nepakankamas odos džiovinimas po valymo, netinkamas sauskelnių ar inkontinencijos priemonių keitimo dažnis

Papildoma rizika kyla žmonėms, vartojantiems antibiotikus (kurie sutrikdo natūralią odos mikrobiotą ir sudaro sąlygas Candida augti), sergantiems cukriniu diabetu (susilpnėjęs imunitetas ir lėtesnė žaizdų gijimas) bei tiems, kurie ilgą laiką guli lovoje ir negali savarankiškai prižiūrėti higienos.

Diagnostika

Inkontinencijos sukeltas dermatitas dažniausiai nustatomas kliniškai – remiantis odos išvaizda, pažeidimo vieta ir paciento anamneze (ligos istorija). Gydytojas ar slaugytojas įvertina pažeidimo plotą, gylį, spalvą ir išskyrų pobūdį. Tam padeda standartizuotos vertinimo skalės, pavyzdžiui, IAD klasifikavimo sistema, kuri skirsto pažeidimus į tris laipsnius: lengvą paraudimą be odos pažeidimo, paraudimą su odos erozijomis ir gilias žaizdas su infekcijos požymiais.

Jei įtariama Candida infekcija, diagnozė dažniausiai patvirtinama kliniškai pagal būdingus požymius – ryškų paraudimą su palydovinėmis dėmelėmis. Retesniais atvejais, kai diagnozė neaiški arba gydymas neduoda rezultatų, gali būti atliekamas odos tepinėlis mikroskopiniam tyrimui ar pasėlis grybeliams nustatyti. Bakterinės superinfekcijos atveju gali prireikti žaizdos pasėlio, siekiant nustatyti sukėlėją ir parinkti tinkamą antibiotikų terapiją.

Svarbu atskirti inkontinencijos sukeltą dermatitą nuo kitų panašių būklių: kontaktinio alerginio dermatito (kurį sukelia konkretus alergenas, pvz., sauskelnių medžiaga), psoriazės, kandidozės be dirginančio komponento ar pragulų. Teisingas diagnozės nustatymas lemia tinkamą gydymo pasirinkimą.

Gydymas

Inkontinencijos sukelto dermatito gydymas grindžiamas trimis principais: odos valymu, drėgmės barjero atkūrimu ir infekcijos kontrole. Pasak Europos žaizdų valdymo asociacijos (EWMA), struktūrizuoti odos priežiūros protokolai, apimantys neaplaunamuosius valomosios putos preparatus, yra efektyvesni nei tradicinis valymas vandeniu ir muilu, nes jie nepakelia odos pH ir nesukelia papildomos trinties.

Pagrindinis gydymo algoritmas apima šiuos etapus:

• Valymas: naudoti pH-subalansuotą, neaplaunamąją valomąją putą ar losjoną po kiekvieno šlapinimosi ar tuštinimosi epizodo; vengti šiurkščių servetėlių ir trinimo
• Odos barjero atkūrimas: tepti cinko oksido, dimetikono (angl. dimethicone) ar lanolino pagrindu pagamintą apsauginį kremą ar pastą, sukuriant fizinę barjerą tarp odos ir drėgmės
• Grybelinės infekcijos gydymas: kai yra Candida infekcijos požymių, naudoti sauskelnių dermatito kremą su mikonazoliu – tai plataus veikimo spektro priešgrybelinis vaistas, efektyviai mažinantis Candida kolonizaciją; mikonazolį turintys produktai gali būti naudojami kartu su barjeriniais kremais

Kortikosteroidų (priešuždegiminių hormoninių preparatų) kremai gali būti skiriami trumpam kursui stipriam uždegimui malšinti, tačiau ilgalaikis jų naudojimas drėgnoje srityje nėra rekomenduojamas dėl odos plonėjimo rizikos. Bakterinės infekcijos atveju gydytojas gali skirti vietinės ar sisteminės antibiotikinės terapijos kursą. Gydymo trukmė priklauso nuo pažeidimo laipsnio: lengvas dermatitas dažnai praeina per 3 – 7 dienas, sunkesni atvejai gali užtrukti kelias savaites.

Profilaktika ir savipagalba

Inkontinencijos sukelto dermatito prevencija yra efektyvesnė ir paprastesnė nei jo gydymas. Pagrindinis profilaktikos tikslas – kuo labiau sutrumpinti odos kontakto su drėgme laiką ir išlaikyti natūralų odos pH. Reguliarus inkontinencijos priemonių keitimas – bent kas 2 – 4 valandas arba iš karto po tuštinimosi – yra svarbiausias žingsnis.

Kasdienei odos priežiūrai rekomenduojama laikytis šio protokolo:

• Kiekvieną kartą keičiant sauskelnę ar inkontinencijos priemonę, odą švelniai nuvalyti neaplaunamąja valomąja puta
• Odą nusausinti švelniai priglaustant (ne trinant) minkštu audiniu ar leisti nudžiūti ore
• Ant sausos odos užtepti apsauginį barjerinį kremą ar pastą
• Reguliariai tikrinti odą dėl ankstyvų paraudimo ar pažeidimo požymių
• Naudoti kvėpuojančias, drėgmę gerai sugerančias inkontinencijos priemones

Mitybos ir hidratacijos aspektai taip pat svarbūs: pakankamas skysčių vartojimas padeda išlaikyti šlapimą mažiau koncentruotą ir mažiau dirginantį. Žmonėms, turintiems skysto pobūdžio išmatų problemų, verta pasitarti su gydytoju dėl mitybos korekcijos ar probiotikų vartojimo, nes normalizavus išmatų konsistenciją odos pažeidimo rizika ženkliai sumažėja. Slaugytojams ir artimiesiems, prižiūrintiems neįgalius žmones namuose, rekomenduojama susipažinti su struktūrizuotais odos priežiūros protokolais – tai padeda užtikrinti nuoseklią ir efektyvią profilaktiką.

Sauskelnių ir inkontinencijos dermatitas yra dažna, tačiau dažnai nepakankamai įvertinama būklė, galinti ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę – tiek kūdikiams, tiek suaugusiems, sergantiems inkontinencija. Laimei, struktūrizuoti odos priežiūros protokolai, pagrįsti neaplaunamaisiais valikliais, barjeriniais kremais ir, esant poreikiui, mikonazolį turinčiais produktais, leidžia efektyviai spręsti tiek dirginantį, tiek grybelinį dermatito komponentą vienu metu.

Svarbiausia – nuoseklumas: reguliarus inkontinencijos priemonių keitimas, švelnus odos valymas ir barjerinis apsauginis kremas gali ne tik išgydyti esamą dermatitą, bet ir užkirsti kelią jo pasikartojimui. Jei simptomai nepraeina per kelias dienas ar atsiranda infekcijos požymių, kreipkitės į šeimos gydytoją ar dermatologą – laiku suteikta pagalba apsaugo nuo rimtesnių komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Incontinence-associated dermatitis: a consensus — Journal of Wound Care (PubMed)
• Candidiasis (Mucocutaneous) — NHS