Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas (sutr. OKPS) ir obsesinis kompulsinis sutrikimas (sutr. OKS) – du terminai, kurie skamba panašiai, tačiau iš esmės yra skirtingos psichikos sveikatos būklės. Painiava tarp jų kyla dažnai: tiek pacientai, tiek jų artimieji neretai vartoja šiuos pavadinimus kaip sinonimus, nors diagnostikos kriterijai, gydymo metodai ir net tai, kaip pats žmogus išgyvena savo simptomus, labai skiriasi.
Pagrindinis skirtumas slypi vadinamajame ego-sintoniniame (angl. ego-syntonic) pobūdyje. OKPS sergantiems žmonėms jų bruožai – perdėtas tvarkingumas, perfekcionizmas, griežtas taisyklių laikymasis – atrodo natūralūs ir net pageidaujami. OKS atveju obsesijos ir kompulsijos išgyvenamos kaip svetimos, nepageidaujamos ir labai varginančios. Šis skirtumas lemia, kodėl OKPS priskiriamas asmenybės sutrikimų grupei, o OKS – atskirai diagnostinei kategorijai.
Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas yra obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas, kaip jis diagnozuojamas, kuo tiksliai skiriasi nuo OKS ir kokios yra gydymo galimybės.
- Kas tai? Asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas pervazinis perfekcionizmas, kontrolės poreikis ir griežtas taisyklių laikymasis, trukdantys kasdieniam gyvenimui.
- Simptomai Perdėtas tvarkingumas, nesugebėjimas deleguoti užduočių, šykštumas, užsispyrimas ir sunkumai priimant sprendimus dėl baimės suklysti.
- Priežastys Manoma, kad svarbų vaidmenį vaidina genetika, ankstyvoji aplinka ir griežtas auklėjimas, tačiau tikslios priežastys dar tiriamos.
- Kada kreiptis Jei perfekcionizmas ir kontrolės poreikis trukdo darbui, santykiams ar kasdieniam funkcionavimui, verta kreiptis į psichiatrą ar psichologą.
Kas yra OKPS ir kaip jis klasifikuojamas
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas yra C grupės asmenybės sutrikimas, aprašytas tiek Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostikos vadove DSM-5-TR, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos TLK-11 (angl. ICD-11) klasifikacijoje. Asmenybės sutrikimas – tai giliai įsišaknijusių mąstymo, jausmų ir elgesio modelių visuma, kuri yra stabili laikui bėgant, prasideda ne vėliau kaip jauname suaugusiame amžiuje ir sukelia reikšmingų sunkumų arba socialinę žalą. Kitaip nei epizodinis psichikos sutrikimas, asmenybės sutrikimas apibūdina tai, kaip žmogus yra, o ne tai, ką jis laikinai išgyvena.
Pagal DSM-5-TR, OKPS diagnozuojamas, kai žmogus nuolatos siekia tvarkos, perfekcionizmo ir kontrolės – tiek psichinės, tiek tarpasmeninės – tokiu laipsniu, kuris trukdo efektyvumui ir lankstumui. Pasak Mayo Clinic, šis sutrikimas yra vienas dažniausių asmenybės sutrikimų bendrojoje populiacijoje: kai kurių tyrimų duomenimis, juo serga apie 2 – 8 % suaugusiųjų, nors tikslūs skaičiai skiriasi priklausomai nuo taikomų diagnostikos kriterijų. OKS, palyginimui, pasauliniu mastu paplitęs tarp maždaug 1 – 3 % gyventojų, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija.
Ego-sintoninis ir ego-distoninis pobūdis
Esminis skirtumas tarp OKPS ir OKS – tai, kaip pats žmogus suvokia savo simptomus. OKPS atveju bruožai yra ego-sintoniniai: žmogus mano, kad jo aukšti standartai, tvarkingumas ir principingumas yra teigiamos savybės, kurių verta siekti. Jis gali jaustis pasididžiavimą dėl savo darbo kruopštumo ar nepasitenkinimą kitais, kurie, jo manymu, nėra pakankamai stropūs. Todėl OKPS sergantys žmonės retai patys ieško pagalbos dėl šių bruožų – dažniau juos atveda santykių ar darbo problemos.
OKS atveju obsesijos (įkyrios, nepageidaujamos mintys) ir kompulsijos (pasikartojantys ritualiniai veiksmai) yra ego-distoniniai: žmogus supranta, kad šios mintys ir veiksmai yra neracionalūs, jaučia didelį nerimą ir norėtų jų atsikratyti, tačiau negali. Šis subjektyvus kančios jausmas – vienas pagrindinių OKS diagnostikos požymių. Taigi, nors abu sutrikimai savo pavadinimuose turi žodžius „obsesinis” ir „kompulsinis”, jų psichologinė prigimtis ir išgyvenimo kokybė yra iš esmės skirtingos.
Simptomai ir požymiai
OKPS simptomai pasireiškia kaip stabili elgesio ir mąstymo schema, o ne kaip atskiri epizodai. Dažniausiai pastebimi šie požymiai: perdėtas atsidavimas darbui ir produktyvumui kitų veiklų sąskaita, sunkumai deleguojant užduotis kitiems (nes niekas kitas nepadarys „pakankamai gerai”), griežtas taisyklių, tvarkaraščių ir sąrašų laikymasis, nesugebėjimas išmesti nusidėvėjusių ar beverčių daiktų, taupumas sau ir kitiems, taip pat užsispyrimas ir nelankstumas etikos ar vertybių klausimais.
Rečiau aptariami, tačiau diagnostiškai reikšmingi požymiai apima sunkumus priimant sprendimus dėl baimės suklysti, pernelyg didelį dėmesį detalėms, dėl kurio prarandamas bendras vaizdas, bei sunkumus išreikšti šiltus jausmus ar artimumą. Šie simptomai turi būti pastovūs, pasireikšti daugelyje gyvenimo sričių ir sukelti reikšmingų sunkumų – tik tada galima kalbėti apie sutrikimą, o ne apie charakterio bruožą.
| Požymis | OKPS | OKS |
|---|---|---|
| Kaip žmogus suvokia simptomus | Ego-sintoniškai (kaip teigiamus) | Ego-distoniškai (kaip nepageidaujamus) |
| Pagrindinė emocija | Pasididžiavimas, nepasitenkinimas kitais | Nerimas, kaltė, gėda |
| Diagnostinė kategorija | Asmenybės sutrikimas (C grupė) | Atskira diagnostinė kategorija |
| Ritualai | Nebūdingi | Dažni ir ryškūs |
| Paplitimas | Apie 2 – 8 % suaugusiųjų | Apie 1 – 3 % gyventojų |
| Ar žmogus ieško pagalbos pats | Retai | Dažniau |
Priežastys ir rizikos veiksniai
OKPS priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau manoma, kad tai daugiaveiksnė būklė, kurioje susipina biologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimų rizika yra iš dalies paveldima, nors konkretūs genai, susiję su OKPS, dar nenustatyti. Ankstyvoji aplinka – ypač griežtas, kontroliuojantis auklėjimas, didelis reikalavimų lygis ar emocinio artumo stoka – taip pat laikoma svarbiu rizikos veiksniu.
Psichoanalizės tradicijoje OKPS ilgą laiką buvo siejamas su ankstyvosios raidos ypatumais, tačiau šiuolaikinė psichiatrija labiau remiasi biopsichosocialiniu modeliu. Vyrai diagnozuojami dažniau nei moterys, nors nėra aišku, ar tai atspindi tikrąjį paplitimą, ar diagnostikos tendencijas. Taip pat pastebėta, kad OKPS dažniau diagnozuojamas žmonėms, kurių profesija reikalauja didelio tikslumo ir tvarkos, nors tai gali būti ir atrankos efektas.
Diagnostika
OKPS diagnozuojamas atlikus išsamų psichiatrinį ar psichologinį įvertinimą. Nėra laboratorinių tyrimų ar instrumentinių procedūrų, kurios patvirtintų šią diagnozę – ji grindžiama klinikiniu pokalbiu, elgesio istorijos analize ir standartizuotų diagnostikos kriterijų taikymu. Gydytojas psichiatras ar psichologas vertina, ar simptomai atitinka DSM-5-TR arba TLK-11 kriterijus, ar jie yra stabilūs laikui bėgant ir ar sukelia reikšmingų sunkumų.
Svarbu atskirti OKPS nuo OKS, kitų asmenybės sutrikimų (ypač narcisistinio ar vengimo tipo) ir nuo obsesinio-kompulsinio spektro sutrikimų. Tam gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, pavyzdžiui, SCID-5-PD (struktūrizuotas klinikinis interviu asmenybės sutrikimams). Diagnozė negali būti nustatyta remiantis vienu pokalbiu – reikalingas laikui bėgant stebimas elgesio modelis.
Gydymas
OKPS gydymas dažniausiai grindžiamas psichoterapija. Plačiausiai taikoma ir geriausiai ištirta yra kognityvinė elgesio terapija (angl. cognitive behavioral therapy), kuri padeda žmogui atpažinti nelanksčius mąstymo modelius ir išmokti lankstesnių reakcijų. Schemos terapija (angl. schema therapy) taip pat laikoma veiksminga, ypač kai simptomai yra giliai įsišakniję ir susiję su ankstyvosios vaikystės patirtimis.
Vaistai nėra pirmaeilis OKPS gydymo metodas, tačiau gali būti skiriami gretutinėms būklėms – pavyzdžiui, depresijai ar nerimui – gydyti. Serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (angl. selective serotonin reuptake inhibitors, SSRI) kartais naudojami, tačiau jų veiksmingumas tiesiogiai OKPS simptomams mažinti nėra taip gerai pagrįstas kaip OKS atveju. Gydymo procesas dažnai yra ilgas, nes žmogus turi motyvaciją keistis tik tada, kai supranta, kad jo bruožai sukelia problemų – o tai, atsižvelgiant į ego-sintoninį pobūdį, gali užtrukti.
Profilaktika ir savipagalba
Asmenybės sutrikimų pirminė profilaktika nėra tokia aiški kaip, pavyzdžiui, infekcinių ligų. Vis dėlto ankstyvoji intervencija – palaikanti ir emociškai šilta aplinka vaikystėje, tėvų ir mokytojų gebėjimas ugdyti lankstumą ir toleranciją klaidoms – gali sumažinti OKPS bruožų susiformavimo riziką. Psichologinis raštingumas ir gebėjimas atpažinti nelanksčius mąstymo modelius yra vertingi bet kuriame amžiuje.
Žmonėms, jau turintiems OKPS požymių, savipagalba apima keletą praktinių krypčių. Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos gali padėti pastebėti, kada perfekcionizmas tampa kliūtimi, o ne pagalba. Reguliarus poilsis, socialiniai ryšiai ir sąmoningas „pakankamai gero” standarto taikymas kasdienėse situacijose – tai ne silpnybė, o įgūdis, kurį galima ugdyti. Jei savipagalbos pastangų nepakanka, psichologo konsultacija gali padėti suformuluoti asmeninius tikslus ir rasti lankstesnių elgesio būdų.
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas – tai dvi skirtingos psichikos sveikatos būklės, kurias sieja panašus pavadinimas, tačiau skiria iš esmės skirtinga psichologinė prigimtis. OKPS yra giliai įsišaknijęs asmenybės modelis, kurį pats žmogus dažnai laiko savo stiprybe, o ne problema – ir būtent tai apsunkina tiek diagnozavimą, tiek pagalbos ieškojimą.
Jei pastebite, kad perfekcionizmas, kontrolės poreikis ar nelankstumas trukdo jūsų santykiams, darbui ar kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su psichiatru ar psichologu. Anksti pradėtas gydymas ir sąmoningas savęs pažinimas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę – net ir tuomet, kai simptomai atrodo kaip asmenybės dalis, o ne sutrikimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi OKPS nuo OKS?
Ar žmonės su OKPS suvokia savo problemą?
Kiek dažna yra OKPS?
Ar galima turėti ir OKS, ir OKPS vienu metu?
Kokie yra pagrindiniai OKPS požymiai?
Kaip gydoma OKPS?
Šaltiniai
- Obsessive – compulsive disorder — World Health Organization
- Personality disorders — National Health Service (NHS)
Kiti straipsniai
Ūmus kraujotakos sutrikimas: simptomai ir skubi pagalba
Nerimo sutrikimo testas: kaip atpažinti pirmuosius požymius?
