Ūmus kraujotakos sutrikimas: simptomai ir skubi pagalba

Ūmus kraujotakos sutrikimas – tai būklė, kai kraujotaka staiga nebepajėgia aprūpinti organų deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai vadinama šoku (angl. shock), ir be greitos pagalbos jis gali sukelti negrįžtamą organų pažeidimą ar mirtį per kelias minutes. Kuo anksčiau atpažįstami požymiai ir pradedamas ABC protokolas – kvėpavimo takų, kvėpavimo ir kraujotakos (angl. Airway, Breathing, Circulation) užtikrinimas – tuo didesnė išgyvenimo tikimybė.

Šoko simptomai dažnai klaidina: žmogus gali atrodyti tiesiog išblyškęs ar sutrikęs, tačiau iš tikrųjų jo gyvybinės funkcijos greitai blogėja. Greitas situacijos įvertinimas ir nedelsiant pradėta pagalba – ne gydytojų privilegija, o kiekvieno žmogaus galimybė išgelbėti gyvybę.

Kodėl greitas atpažinimas gelbsti gyvybę

Ūmus kraujotakos sutrikimas yra viena pavojingiausių skubios medicinos situacijų, nes organizmas neturi laiko kompensuoti staigiai sumažėjusio kraujo tiekimo. Smegenys ir širdis ypač jautrūs deguonies trūkumui – jų ląstelės pradeda žūti po kelių minučių be tinkamos perfuzijos (kraujo pratekėjimo per audinius). Todėl kiekviena minutė nuo simptomų atsiradimo iki pagalbos suteikimo tiesiogiai lemia, ar pavyks išvengti negrįžtamų pasekmių.

Šoko požymiai ne visada akivaizdūs iš karto. Ankstyvoje stadijoje organizmas bando kompensuoti – pagreitėja širdies ritmas, susitraukia periferiniai kraujagysliai – todėl kraujospūdis kurį laiką gali išlikti normalus. Tačiau ši kompensacija turi ribas, ir kai jos išsenka, būklė gali pablogėti labai greitai. Štai kodėl reikia reaguoti į pirmuosius požymius, nelaukiant, kol žmogus praras sąmonę.

Šoko rūšys ir jų mechanizmai

Šokas nėra viena liga – tai galutinis kelių skirtingų sutrikimų rezultatas. Suprasti mechanizmą padeda teisingai suteikti pagalbą ir paaiškinti gydytojams, kas galėjo sukelti būklę.

Hipovoleminis šokas atsiranda, kai organizmas netenka didelio kiekio skysčių – dažniausiai kraujo dėl traumos ar vidinio kraujavimo, rečiau – dėl stipraus vėmimo, viduriavimo ar nudegimų. Kraujagyslių sistema tampa „per didelė” likusiam skysčių kiekiui, todėl spaudimas krenta ir organai nebeaprūpinami. Tai dažniausia šoko forma po traumų.

Kardiogeninis šokas kyla, kai širdis nebepajėgia pakankamai siurbti kraujo – dažniausiai po ūminio miokardo infarkto (širdies priepuolio), sunkios širdies aritmijos ar širdies vožtuvų pažeidimo. Skysčių organizme gali būti pakankamai, tačiau „siurblys” neveikia efektyviai. Šios formos mirtingumas išlieka ypač didelis net ir gydymo įstaigoje.

Distributyvinis šokas – tai grupė būklių, kai kraujagyslės patologiškai išsiplečia ir kraujas „pasiklysta” periferijoje, nepasiekdamas gyvybiškai svarbių organų. Dažniausios priežastys – sunkus sepsis (angl. sepsis; gyvybei pavojinga infekcija), anafilaksija (stipri alerginė reakcija) ir stuburo smegenų pažeidimas.

Nepaisant skirtingų priežasčių, visi šoko tipai sukelia tą patį galutinį rezultatą – nepakankamą audinių aprūpinimą deguonimi, todėl skubios pagalbos principai yra bendri.

Simptomai, kuriuos reikia atpažinti

Ūmaus kraujotakos sutrikimo požymiai apima kelis organus vienu metu, nes kraujotakos nepakankamumas veikia visą organizmą. Svarbu stebėti ne vieną, o kelių simptomų derinį.

Dažniausi ankstyvieji požymiai:

• Greitas, silpnas pulsas (tachikardija)
• Blyški, šalta, lipni oda
• Padidėjęs kvėpavimo dažnis
• Nerimas, sumišimas, dezorientacija
• Troškulys ir silpnumas

Vėlyvesni, sunkesnės būklės požymiai:

• Labai žemas arba neišmatuojamas kraujospūdis
• Sumažėjęs šlapimo kiekis arba jo visiškas nebuvimas
• Sąmonės praradimas
• Melsva lūpų ar nagų spalva (cianoze)

Šie požymiai gali atsirasti per kelias minutes po traumos ar staigios ligos pradžios. Jei matote bent kelis iš jų vienu metu, reikia nedelsiant skambinti 112 – negalima laukti, kol visi simptomai pasitvirtins.

ABC protokolas – ką daryti iki greitosios atvykimo

ABC protokolas – tai tarptautiniu mastu pripažinta skubios pagalbos seka, skirta užtikrinti gyvybines funkcijas iki profesionalios medicinos pagalbos. Kiekviena raidė žymi prioritetą, kuris turi būti patikrintas ir užtikrintas nuosekliai.

A – kvėpavimo takai (angl. Airway). Pirmiausia įsitikinkite, kad nukentėjusiojo kvėpavimo takai laisvi. Jei žmogus be sąmonės, atsargiai atlenkite galvą atgal ir pakelkite smakrą, kad liežuvis neužkimštų gerklės. Jei įtariate stuburo traumą, judinkite galvą kuo mažiau.

B – kvėpavimas (angl. Breathing). Patikrinkite, ar žmogus kvėpuoja – stebėkite krūtinės judesius, klausykitės ir jauskite oro srautą. Jei kvėpavimas sustojęs arba labai silpnas, pradėkite dirbtinį kvėpavimą. Jei kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį (jei nėra traumos įtarimo).

C – kraujotaka (angl. Circulation). Jei širdis neplaka – pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus (širdies masažą). Jei širdis plaka, bet yra kraujavimas – stipriai spauskite žaizdą švariu audiniu, kad sustabdytumėte kraujo netekimą. Paguldykite nukentėjusįjį horizontaliai ir, jei nėra galvos ar krūtinės traumos, šiek tiek pakelkite kojas – tai padeda kraujui grįžti į gyvybiškai svarbius organus.

Laukdami greitosios, kalbinkite nukentėjusįjį, stebėkite jo kvėpavimą ir pulsą, saugokite nuo šalčio – hipotermija (kūno temperatūros kritimas) dar labiau blogina šoko eigą. Neleiskite nukentėjusiajam gerti ar valgyti, nes tai gali komplikuoti galimą anesteziją ligoninėje.

Ūmus kraujotakos sutrikimas – tai situacija, kurioje kiekviena minutė lemia išeitį. Gebėjimas atpažinti šoko požymius ir nedelsiant pradėti ABC protokolą yra vienas vertingiausių pirmosios pagalbos įgūdžių, kurį gali turėti kiekvienas žmogus – ne tik medikas.

Šis straipsnis teikia bendrą informaciją apie šoko atpažinimą ir pagalbos principus, tačiau nepakeičia profesionalios medicinos konsultacijos. Jei kyla abejonių dėl savo ar artimo žmogaus būklės, visada skambinkite 112 – greičiau, nei atrodo reikalinga.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Shock – Overview — MedlinePlus (U.S. National Library of Medicine)
• Recognition and initial management of shock — UpToDate (Wolters Kluwer)