Beriberi: kas tai, simptomai, priežastys ir gydymas
Beriberi – liga, kurią sukelia kritinis tiamino (vitamino B1) trūkumas organizme. Nors daugelyje išsivysčiusių šalių ji laikoma retenybe, pasaulyje ji vis dar pasitaiko tarp žmonių, kurių mityba yra itin vienašališka, taip pat tarp alkoholį piktnaudžiaujančių asmenų ir kai kurių rizikos grupių. Beriberio ypatumas – vienas ir tas pats vitamino trūkumas gali sukelti du visiškai skirtingus klinikinius vaizdus: širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą arba nervų sistemos pažeidimą.
Šios dvi formos – vadinamasis šlapias ir sausas beriberis – iliustruoja, kaip tiaminas dalyvauja tiek energijos gamyboje širdies raumenyje, tiek periferinių nervų funkcijoje. Anksti atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, daugeliu atvejų žala yra grįžtama. Tačiau vėluojant gydymas gali tapti nepakankamai veiksmingas, o kai kurie neurologiniai pokyčiai – negrįžtami.
- Kas tai? Beriberis – tai liga, kurią sukelia tiamino (vitamino B1) trūkumas, pažeidžiantis širdies ir kraujagyslių arba nervų sistemą.
- Simptomai Šlapias beriberis pasireiškia kojų patinimu, dusuliu ir širdies nepakankamumu; sausas – kojų tirpimu, silpnumu ir eisenos sutrikimais.
- Priežastys Dažniausios priežastys – vienašališka mityba (ypač rafinuoti grūdai), lėtinis alkoholizmas, malabsorbcija ir padidėjęs tiamino poreikis.
- Kada kreiptis Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda staigus dusulys, kojų patinimas, širdies plakimo sutrikimai arba greitai progresuojantis kojų silpnumas.
Kas yra beriberis
Beriberis (angl. beriberi) – tai liga, kurią sukelia nepakankamas tiamino, dar vadinamo vitaminu B1, kiekis organizme. Tiaminas yra vandenyje tirpus vitaminas, būtinas ląstelių energijos apykaitai: jis dalyvauja angliavandenių skaidyme ir ATP – pagrindinės ląstelinės energijos – gamyboje. Kadangi žmogaus organizmas tiamino beveik nekaupia, jo atsargos išsenka per kelias savaites, jei vitamino negaunama su maistu ar papildais.
Pavadinimas „beriberi” kilęs iš sinhalų kalbos ir reiškia maždaug „aš negaliu, aš negaliu” – taip apibūdinamas kraštutinis fizinis silpnumas, kurį jaučia sergantieji. Istoriškai liga buvo ypač paplitusi Rytų ir Pietryčių Azijoje, kur pagrindinį maisto šaltinį sudarė baltieji (rafinuoti) ryžiai, neturintys tiamino lukšto. Šiandien beriberi liga pasitaiko visame pasaulyje, tačiau dažniausiai – tarp asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, sergančių malabsorbcijos sindromais arba ilgą laiką vartojančių tam tikrus vaistus.
Tiaminas yra ypač svarbus dviem organų sistemoms: širdies raumenims, kuriems reikia nuolatinio energijos tiekimo, ir periferiniams nervams, kurių mielino apvalkalas ir aksono funkcija priklauso nuo normalios energijos apykaitos. Būtent dėl šios priežasties tiamino trūkumas sukelia du skirtingus klinikinius sindromus – šlapią ir sausą beriberio formą.
Dvi pagrindinės formos
Šlapias beriberis (angl. wet beriberi) pirmiausia pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. Tiamino stoka silpnina širdies raumenį, dėl to sumažėja širdies susitraukimų jėga, išsiplečia širdies ertmės ir atsiranda didelio išeigos širdies nepakankamumas (angl. high-output cardiac failure) – būklė, kai širdis plaka greičiau ir stipriau, tačiau vis tiek nepajėgia aprūpinti audinių deguonimi. Dėl to kaupiasi skystis – ypač kojose, pilvo ertmėje ir plaučiuose.
Sausas beriberis (angl. dry beriberi) pažeidžia periferinę nervų sistemą. Tiamino trūkumas sutrikdo nervų laidumą, dėl ko atsiranda periferinė neuropatija (nervų pažeidimas): tirpimas, deginimo pojūtis, raumenų silpnumas, pirmiausia kojose. Ilgiau trunkant ligai, gali pažeisti ir centrinė nervų sistema – atsiranda Verniko encefalopatija (angl. Wernicke’s encephalopathy), pasireiškianti akių judesių sutrikimais, sumišimu ir eisenos nestabilumu. Pasak Mayo Clinic, Verniko encefalopatija yra skubi medicininė būklė, reikalaujanti nedelsiant skirti tiamino.
Trečia, retesnė ir ypač pavojinga forma – Šošino beriberis (angl. Shoshin beriberi). Tai ūminė šlapios formos atmaina, kai širdies nepakankamumas išsivysto labai greitai ir gali sukelti kardiogeninį šoką bei mirtį per kelias valandas ar dienas, jei negydoma. Ši forma dažniau pasitaiko Rytų Azijoje ir gali ištikti jaunus, anksčiau sveikus žmones, kurių mityba buvo itin skurdi tiamino atžvilgiu.
Simptomai ir požymiai
Beriberio simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kuri forma dominuoja, tačiau abiem atvejais jie vystosi palaipsniui – dažniausiai per kelias savaites ar mėnesius nuo tiamino atsargų išsekimo. Pradiniame etape simptomai gali būti nespecifiniai: nuovargis, apetito stoka, dirglumas, sunkumas kojose.
Šlapiam beriberiui būdingi šie požymiai:
- Kojų ir kulkšnių patinimas (edema), dažnai simetriškas
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu arba gulint
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas (tachikardija)
- Pilvo patinimas dėl skysčio kaupimosi (ascitas)
- Bendras silpnumas ir nuovargis
Sausam beriberiui būdingi neurologiniai požymiai:
- Tirpimas, dilgčiojimas ar deginimo pojūtis kojų pirštų galiukuose
- Raumenų silpnumas, pirmiausia kojose, vėliau – rankose
- Eisenos sutrikimai, nestabilumas einant
- Sumažėjęs arba išnykęs sausgyslių refleksas
- Skausmas kojose, ypač naktį
Abiejų formų simptomai gali pasireikšti vienu metu – tai vadinama mišria beriberio forma. Svarbu žinoti, kad alkoholį piktnaudžiaujančių asmenų simptomai dažnai maskuojami kitų alkoholio sukeliamų sutrikimų, todėl diagnozė gali vėluoti.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė beriberio priežastis – nepakankamas tiamino vartojimas su maistu arba sutrikęs jo įsisavinimas žarnyne. Tiamino gausu nerafinuotuose grūduose (ypač rudųjų ryžių lukšte), ankštiniuose augaluose, riešutuose, mėsoje (ypač kiaulienos) ir žuvyje. Kai šie produktai pašalinami iš mitybos arba jų vartojama labai mažai, tiamino atsargos greitai išsenka.
Lėtinis alkoholizmas yra viena dažniausių beriberio priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Alkoholis trikdo tiamino įsisavinimą žarnyne, mažina jo kaupimąsi kepenyse ir didina išsiskyrimą su šlapimu. Be to, alkoholį piktnaudžiaujantys asmenys dažnai maitinasi netinkamai. Kitos svarbios rizikos grupės:
- Žmonės, kurių mityba grindžiama vien rafinuotais grūdais (baltaisiais ryžiais, baltais miltais) be kitų maisto šaltinių
- Nėščiosios ir maitinančios krūtimi moterys, kurių tiamino poreikis padidėjęs
- Kūdikiai, maitinami motinos pienu, jei motina stokoja tiamino
- Asmenys po bariatrinių (nutukimo gydymo) operacijų
- Sergantieji uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opinis kolitas)
- Pacientai, ilgą laiką gaunantys intraveninę mitybą be tiamino papildų
- Asmenys, vartojantys didelius kiekius žalios žuvies arba tam tikrų čajų, kuriuose yra tiaminazės – fermento, ardančio tiaminą
Tiamino poreikis taip pat padidėja karščiuojant, po sunkių operacijų ir esant hipertirozei (padidėjusiai skydliaukės funkcijai), todėl šiomis aplinkybėmis trūkumas gali išsivystyti greičiau.
Diagnostika
Beriberio diagnozė grindžiama klinikiniu vaizdu, rizikos veiksnių įvertinimu ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas pirmiausia atkreipia dėmesį į simptomus, mitybos įpročius, alkoholio vartojimą ir vaistų sąrašą. Kadangi simptomai gali priminti kitas ligas (širdies nepakankamumą, diabetinę neuropatiją, Guillain-Barré sindromą), svarbu atlikti išsamų ištyrimą.
Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai apima tiamino koncentracijos matavimą kraujyje – tiek laisvojo tiamino, tiek tiamino pirofosfato (aktyviosios formos). Tačiau laboratoriniai rodikliai ne visada tiksliai atspindi audinių tiamino būklę, todėl kliniškai pagrįstais atvejais gydytojai dažnai pradeda empirinį gydymą tiaminu nelaukdami rezultatų. Papildomai atliekami šie tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG) ir echokardiografija – širdies funkcijos įvertinimui esant šlapiam beriberiui
- Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimas – periferinės neuropatijos patvirtinimui esant sausam beriberiui
- Bendras kraujo tyrimas, kepenų funkcijos rodikliai, elektrolitai
- Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – įtariant Verniko encefalopatiją
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), beriberio diagnozė gali būti patvirtinta ir kliniškai – jei simptomai greitai išnyksta pradėjus tiamino terapiją, tai laikoma patvirtinančiu požymiu.
Gydymas
Beriberio gydymo pagrindas – tiamino papildymas. Esant ūminei ar sunkiai formai (ypač Verniko encefalopatijai ar Šošino beriberiui), tiaminas skiriamas į veną arba į raumenis, kad būtų užtikrintas greitas įsisavinimas. Lengvesniais atvejais galima vartoti tiamino tabletes per burną. Dozės ir trukmė priklauso nuo formos sunkumo ir priežasties – jas nustato gydytojas.
| Forma | Gydymo būdas | Laukiamas atsakas |
|---|---|---|
| Šlapias beriberis (vidutinis) | Tiaminas per burną arba į raumenis | Edema mažėja per kelias dienas – savaitę |
| Šlapias beriberis (sunkus / Šošinas) | Tiaminas į veną, intensyvi priežiūra | Greitas stabilizavimas, tačiau prognozė rimta |
| Sausas beriberis | Tiaminas per burną arba į raumenis | Neurologinis atsigavimas – savaitės iki mėnesių |
| Verniko encefalopatija | Tiaminas į veną nedelsiant | Dalinis arba visiškas atsigavimas, jei gydoma anksti |
Kartu su tiaminu svarbu koreguoti mitybą – įtraukti tiamino turtingų produktų, o alkoholį piktnaudžiaujantiems asmenims – spręsti priklausomybės problemą, nes be šio žingsnio atkryčiai yra dažni. Esant širdies nepakankamumui, gali prireikti papildomų vaistų (diuretikų skysčiui šalinti), tačiau jie yra pagalbinė, o ne pagrindinė priemonė.
Neurologiniai simptomai atsistato lėčiau nei širdies ir kraujagyslių. Periferinė neuropatija gali trukti mėnesius, o kai kuriais atvejais – jei pažeidimas buvo ilgalaikis – dalinis silpnumas ar jutimo sutrikimai gali likti. Verniko encefalopatija, negydyta arba vėlai gydyta, gali pereiti į Korsakovo sindromą – sunkų atminties sutrikimą, kuris dažnai yra negrįžtamas.
Profilaktika ir savipagalba
Beriberio profilaktika grindžiama pakankamu tiamino vartojimu su maistu. Suaugusiems vyrams rekomenduojama paros norma yra apie 1,2 mg, moterims – apie 1,1 mg, nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi – šiek tiek daugiau. Šiuos kiekius nesunku gauti iš įvairios mitybos, apimančios nerafinuotus grūdus, ankštinius augalus, mėsą ir daržoves.
Praktinės rekomendacijos, padedančios išvengti tiamino trūkumo:
- Rinkitės nerafinuotus grūdus: ruduosius ryžius, pilno grūdo duoną, avižas
- Reguliariai vartokite ankštinius augalus (pupeles, lęšius, žirnius), riešutus ir sėklas
- Įtraukite į racioną liesos kiaulienos, paukštienos ir žuvies
- Jei vartojate alkoholį, ribokite jo kiekį ir pasitarkite su gydytoju dėl tiamino papildų
- Po bariatrinių operacijų ar esant žarnyno ligoms – reguliariai tikrinkite vitaminų kiekį kraujyje
- Kūdikius maitinančios motinos, kurių mityba yra ribota, turėtų pasitarti su gydytoju dėl tiamino papildų
Tiaminas yra termolabilus – ilgai verdant maistą, dalis jo sunaikinama. Todėl rekomenduojama vengti pernelyg ilgo terminio apdorojimo ir įtraukti į racioną šviežių ar trumpai termiškai apdorotų produktų. Šios paprastos mitybos korekcijos daugeliu atvejų yra pakankamos beriberio ligai išvengti.
Beriberis – tai liga, kurią galima veiksmingai gydyti ir dažniausiai išvengti, jei laiku atpažįstami simptomai ir koreguojama mityba. Dviejų formų – šlapios ir sausos – egzistavimas rodo, kaip vienas vitaminas gali turėti kritinę reikšmę skirtingoms organų sistemoms. Širdies ir kraujagyslių bei neurologiniai simptomai, atsirandantys dėl to paties tiamino trūkumo, primena, kad mitybos kokybė tiesiogiai lemia organų funkciją.
Jei pastebite greitai progresuojantį kojų silpnumą, nepaaiškintą kojų patinimą ar dusulį – ypač jei esate rizikos grupėje – kreipkitės į gydytoją. Ankstyvasis tiamino skyrimas daugeliu atvejų leidžia visiškai arba iš dalies atstatyti pažeistų organų funkciją ir išvengti sunkių, negrįžtamų komplikacijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi šlapias ir sausas beriberis?
Kokie yra pagrindiniai beriberio simptomai?
Kas yra Šošino beriberis ir kodėl jis pavojingas?
Kaip greitai išsivysto beriberis, jei nepakanka tiamino?
Ar beriberio sukeltas žalas galima atstatyti gydymu?
Ar beriberis gali pasireikšti žmogui, nevartojančiam alkoholio?
Šaltiniai
- Beriberi – StatPearls — NCBI / StatPearls (National Library of Medicine)

