Kitos nerimo sutrikimų formos: panikos, organinis ir mišrus nerimo bei depresinis sutrikimas

Nerimo sutrikimai apima platų psichikos sveikatos būklių spektrą, tačiau ne visos jų formos vienodai žinomos ar suprantamos. Šalia dažnai minimo generalizuoto nerimo sutrikimo egzistuoja kelios kliniškai svarbios, tačiau rečiau aptariamos kategorijos: panikos sutrikimas, organinis nerimo sutrikimas ir mišrus nerimo bei depresinis sutrikimas. Kiekviena iš jų turi savitą kilmę, simptomatiką ir gydymo logiką.

Šios trys formos dažnai klaidingai laikomos vieno ir to paties reiškinio variacijomis, tačiau diagnostikos požiūriu jos yra atskiros kategorijos. Ypač svarbu suprasti, kad kai panikos sutrikimas susijungia su depresija, savižudybės rizika pastebimai išauga – tai pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir tarptautiniai klinikiniai vadovai. Todėl integruotas vertinimas ir gydymas šiais atvejais nėra tik pageidautinas, bet būtinas.

Šiame straipsnyje nuosekliai aptariamos visos trys sutrikimų formos: kas jas sukelia, kaip jos pasireiškia, kaip diagnozuojamos ir kaip gydomos. Informacija skirta žmonėms, ieškantiems patikimų, mokslu grįstų atsakymų apie savo ar artimojo būklę.

Kas yra šios nerimo sutrikimų formos

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, tačiau jų klasifikacija yra sudėtingesnė nei dažnas žmogus įsivaizduoja. Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10) ir naujesnė TLK-11 versija išskiria kelias atskiras nerimo sutrikimų kategorijas, kurių kiekviena turi savitą diagnostinį profilį. Tarp jų – panikos sutrikimas, organinis nerimo sutrikimas ir mišrus nerimo bei depresinis sutrikimas.

Panikos sutrikimas pasireiškia pasikartojančiais, netikėtais panikos priepuoliais – intensyviais baimės epizodais, kurie pasiekia piką per kelias minutes. Pasak Mayo Clinic, panikos priepuolių metu žmogus dažnai jaučia stiprų širdies plakimą, drebulį, dusulį, krūtinės skausmą ir mirties baimę. Šie epizodai nėra susiję su konkrečia situacija ar objektu, todėl žmogus nuolat laukia kito priepuolio ir pradeda vengti tam tikrų vietų ar veiklų.

Organinis nerimo sutrikimas – tai nerimo simptomų kompleksas, kurį tiesiogiai sukelia fizinė liga, neurologinis sutrikimas arba psichoaktyviosios medžiagos. Skirtingai nei kiti nerimo sutrikimai, čia nerimas yra fiziologinio proceso pasekmė, o ne savarankiška psichikos būklė. Pavyzdžiai: skydliaukės hiperfunkcija (hipertirozė), feochromocitoma (antinksčių navikas) ar tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.

Mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (angl. mixed anxiety-depressive disorder, MADD) diagnozuojamas tada, kai žmogus turi tiek nerimo, tiek depresijos požymių, tačiau nė vienas jų nėra pakankamai ryškus, kad atitiktų atskirą panikos sutrikimo ar didelės depresijos diagnozę. Pasak PSO, ši forma yra viena dažniausiai sutinkamų pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje, nors dažnai lieka neatpažinta.

Simptomai ir požymiai

Kiekviena iš trijų sutrikimų formų turi savitą simptomų profilį, nors tam tikros apraiškos gali persidengti. Tai apsunkina diagnostiką, ypač kai gydytojas pirmą kartą susiduria su pacientu.

Panikos sutrikimui būdingi ryškūs fiziniai simptomai, kurie priepuolio metu gali priminti širdies smūgį ar kitą medicininę kritinę būklę. Dažniausiai pasireiškia:

• Staigus, intensyvus širdies plakimas ar širdies ritmo sutrikimai
• Dusulys arba uždusimo jausmas
• Drebulys, prakaitavimas, šaltkrėtis
• Krūtinės skausmas ar spaudimas
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Depersonalizacija – jausmas, kad esi atsiskyręs nuo savęs ar aplinkos
• Mirties ar „proto netekimo” baimė

Šie simptomai trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio ir praeina savaime, tačiau po jų lieka stipri baimė, kad priepuolis pasikartos. Organinio nerimo sutrikimo simptomai labai panašūs į panikos sutrikimo apraiškas, tačiau juos lydi fizinės ligos požymiai – pavyzdžiui, svorio kritimas ir padažnėjęs pulsas hipertirozės atveju. Mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo simptomams būdinga prislėgta nuotaika, nerimas, miego sutrikimai, koncentracijos sunkumai ir nuovargis, kurie trunka ilgiau nei kelias savaites, bet nėra tokie intensyvūs kaip esant sunkiai depresijai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Šių sutrikimų priežastys skiriasi priklausomai nuo formos, tačiau daugeliu atvejų lemia biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį panikos sutrikimo atveju – jei artimas giminaitis sirgo šiuo sutrikimu, rizika išaugusi. Taip pat svarbu tai, kaip žmogus išmoko reaguoti į stresą vaikystėje ir ar patyrė trauminių įvykių.

Organinio nerimo sutrikimo atveju priežastis visada yra identifikuojama fizinė būklė ar medžiaga. Dažniausios fizinės priežastys:

• Skydliaukės ligos (hipertirozė, tiroiditas)
• Feochromocitoma (navikas, išskirianti adrenaliną)
• Hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje)
• Širdies aritmijos
• Tam tikrų vaistų (pvz., kortikosteroidų, bronchus plečiančių preparatų) vartojimas
• Kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų perteklius
• Alkoholio ar raminamųjų vaistų nutraukimo sindromai

Mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo rizikos veiksniams priskiriami lėtinis stresas, socialinė izoliacija, ekonominiai sunkumai ir ankstesnės psichikos sveikatos problemos. Pasak Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (NIMH), moterys šia forma serga dažniau nei vyrai, nors tikslūs mechanizmai dar tiriami.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis išsamia klinikinė apklausa, standartizuotais vertinimo instrumentais ir, organinio sutrikimo atveju, laboratoriniais bei instrumentiniais tyrimais. Gydytojas psichiatras arba šeimos gydytojas pirmiausia išsiaiškina simptomų pobūdį, trukmę, dažnumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Panikos sutrikimui diagnozuoti reikia, kad pasikartojantys panikos priepuoliai būtų dokumentuoti ir kad bent po vieno iš jų atsirastų nuolatinė baimė dėl kitų priepuolių arba elgesio pokyčių. Organinio nerimo sutrikimo diagnostika reikalauja įrodyti priežastinį ryšį tarp fizinės ligos ir nerimo simptomų – tam atliekami kraujo tyrimai (skydliaukės hormonai, gliukozė, elektrolitai), elektrokardiograma, o prireikus – vaizdiniai tyrimai. Mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo diagnozė nustatoma tada, kai simptomai neatitinka nei panikos sutrikimo, nei didelės depresijos kriterijų, tačiau sukelia reikšmingą kančią ar funkcijų sutrikimą.

Gydymas

Gydymo strategija priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo ir jo sunkumo. Panikos sutrikimas dažniausiai gydomas kognityvinės elgesio terapijos (KET) pagalba – tai psichoterapijos forma, padedanti keisti neadaptyvius mąstymo modelius ir baimės reakcijas. Pasak Mayo Clinic, KET yra vienas efektyviausių panikos sutrikimo gydymo metodų. Vaistų terapijoje naudojami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).

Organinio nerimo sutrikimo gydymas pirmiausia nukreiptas į pagrindinę fizinę priežastį – pavyzdžiui, skydliaukės ligos gydymas dažnai visiškai pašalina nerimo simptomus. Papildoma simptominė terapija (raminamieji vaistai, psichoterapija) taikoma tik tol, kol pagrindinė liga kontroliuojama. Mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo gydymui rekomenduojama psichoterapija (ypač KET), o vaistai skiriami, kai simptomai yra vidutinio ar didelio sunkumo. Gydymas paprastai trunka kelis mėnesius, o jo veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus bendradarbiavimo su specialistu.

Ypatingas dėmesys skiriamas atvejams, kai panikos sutrikimas derinasi su depresija. Pasak PSO ir tarptautinių klinikinių rekomendacijų, tokia kombinacija reikšmingai padidina savižudybės riziką, todėl būtinas integruotas gydymas, apimantis tiek nerimo, tiek depresijos komponentus vienu metu.

Profilaktika ir savipagalba

Nors visiškai išvengti šių sutrikimų ne visada įmanoma, tam tikros kasdienės priemonės gali sumažinti jų tikimybę arba palengvinti simptomus. Reguliari fizinė veikla, pakankamas miegas ir socialiniai ryšiai yra pagrindinis apsauginis veiksnys, kurį patvirtina daugelis tyrimų. Streso valdymo technikos – kvėpavimo pratimai, meditacija, relaksacija – padeda sumažinti nerimo intensyvumą.

Svarbu vengti alkoholio ir kofeino pertekliaus, nes šios medžiagos gali provokuoti arba sustiprinti nerimo simptomus. Žmonėms, turintiems polinkį į šiuos sutrikimus, rekomenduojama laiku kreiptis pagalbos, nepalaikyti simptomų „tik stresu” ir nestabdyti gydymo be gydytojo žinios. Savipagalbos grupės ir patikimi informacijos šaltiniai taip pat gali padėti jaustis mažiau vienišiems su šia problema.

Galimos komplikacijos

Negydomi ar netinkamai gydomi šie sutrikimai gali sukelti rimtų pasekmių. Panikos sutrikimas dažnai sukelia agorafobiją – baimę būti vietose ar situacijose, iš kurių sunku pabėgti priepuolio metu. Tai gali labai apriboti žmogaus judėjimą ir socialinį gyvenimą, kartais iki visiško atsiskyrimo nuo visuomenės.

Mišraus nerimo ir depresinio sutrikimo komplikacijos apima padidėjusią tikimybę, kad laikui bėgant išsivystys visavertė didelė depresija arba generalizuotas nerimo sutrikimas. Kaip jau minėta, panikos sutrikimo ir depresijos derinys yra ypač pavojingas dėl išaugusios savižudybės rizikos – tokiais atvejais būtinas skubus ir išsamus psichiatrinis vertinimas. Organinis nerimo sutrikimas, laiku nediagnozuotas, gali reikšti, kad rimta fizinė liga lieka negydoma.

Panikos sutrikimas, organinis nerimo sutrikimas ir mišrus nerimo bei depresinis sutrikimas – tai trys skirtingos klinikinės tikrovės, reikalaujančios skirtingo požiūrio tiek diagnozuojant, tiek gydant. Supratimas, kad nerimas gali turėti fizinę priežastį arba persipinti su depresija, yra esminis žingsnis tinkamos pagalbos link. Kuo anksčiau nustatoma tiksli diagnozė, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus veiksmingas.

Jei jaučiate pasikartojančius panikos priepuolius, ilgalaikį nerimą kartu su prislėgta nuotaika arba nerimo simptomus, kurių negalite paaiškinti, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichiatros konsultacijos. Laiku gauta pagalba gali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę ir apsaugoti nuo rimtų komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Mixed anxiety and depressive disorder — World Health Organization – ICD-11 Reference
• Anxiety disorders — World Health Organization
• Anxiety disorders — National Institute of Mental Health (NIMH)