Ūminis miokarditas

Ligos aprašymas

Ūminis miokarditas yra širdies raumens (miokardo) uždegimas, dažniausiai sukeltas virusinių infekcijų, tačiau gali būti susijęs su bakterijomis, grybais, parazitais, autoimuninėmis ligomis, toksinais ar tam tikrų vaistų vartojimu. Uždegimas pažeidžia širdies raumens ląsteles, silpnina širdies susitraukimo jėgą, todėl širdis negali tinkamai pumpuoti kraujo. Miokarditas gali pasireikšti lengvais, beveik nepastebimais simptomais arba sukelti sunkius širdies funkcijos sutrikimus, tokius kaip širdies nepakankamumas, aritmijos ir staigi mirtis.

Ligos priežastys

Miokarditas gali būti sukeltas daugelio veiksnių, tačiau virusai yra dažniausia priežastis. Uždegimas gali atsirasti kaip tiesioginė infekcijos pasekmė arba dėl imuninės sistemos per didelės reakcijos į infekciją.

  • Virusinės infekcijos: Dažniausios virusinės priežastys yra enterovirusai (pvz., koksaki virusas), adenovirusai, parvovirusas B19, herpes virusai ir citomegalovirusas. Šie virusai tiesiogiai pažeidžia širdies raumens ląsteles arba sukelia uždegimą, kuris pažeidžia miokardą.
  • Bakterinės infekcijos: Bakterijos, tokios kaip Corynebacterium diphtheriae, Borrelia burgdorferi (Laimo liga) ir kitos, gali sukelti miokarditą.
  • Parazitinės infekcijos: Tam tikri parazitai, pvz., Trypanosoma cruzi (sukelianti Čagas ligą), gali sukelti lėtinį miokarditą.
  • Autoimuninės ligos: Ligoniams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, pvz., vilklige ar reumatoidiniu artritu, gali išsivystyti miokarditas dėl imuninės sistemos reakcijos prieš širdies audinius.
  • Toksinai ir vaistai: Tam tikri vaistai, chemoterapiniai agentai, alkoholio ar narkotikų perteklius, taip pat aplinkos toksinai gali sukelti širdies raumens uždegimą.
  • Vakcinų reakcijos: Retais atvejais tam tikros vakcinos gali sukelti miokarditą kaip imuninio atsako komplikaciją.

Ligos simptomai

Ūminio miokardito simptomai gali labai skirtis – nuo lengvų iki sunkiai pastebimų ar sunkių širdies nepakankamumo simptomų. Kai kuriems pacientams simptomai gali atsirasti staiga ir smarkiai paveikti širdies funkciją.

  • Krūtinės skausmas: Dėl uždegimo širdies raumenyje gali atsirasti stiprus skausmas krūtinėje, panašus į krūtinės anginą.
  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl širdies nesugebėjimo tinkamai pumpuoti kraujo gali pasireikšti bendras silpnumas, nuovargis ir sumažėjęs fizinis pajėgumas.
  • Dusulys: Dėl susilpnėjusios širdies funkcijos gali atsirasti dusulys, ypač fizinio krūvio metu ar net ramybės būsenoje.
  • Greitas ar nereguliarus širdies plakimas (aritmijos): Gali pasireikšti širdies permušimai, nereguliarus širdies ritmas ar net pavojingos aritmijos, tokios kaip skilvelių tachikardija.
  • Patinimai (edema): Esant širdies nepakankamumui, gali pradėti kauptis skysčiai galūnėse, pilve ar plaučiuose.
  • Skausmas raumenyse ir sąnariuose: Miokarditas, sukeltas virusinės infekcijos, gali būti lydimas kitų bendrųjų simptomų, tokių kaip karščiavimas, skausmas raumenyse ar sąnariuose.

Ligos klasifikacija

Miokarditas gali būti klasifikuojamas pagal jo eigą, simptomus ir sukėlėją. Klasifikacija padeda gydytojams nustatyti gydymo taktiką ir prognozuoti ligos eigą.

  • Ūminis miokarditas: Staiga prasidėjusi širdies raumens uždegimo forma, kuri gali pasireikšti sunkiais širdies veiklos sutrikimais.
  • Lėtinis miokarditas: Uždegimas, kuris tęsiasi ilgą laiką ir sukelia ilgalaikius širdies funkcijos pažeidimus.
  • Fulminantinis miokarditas: Staigi, labai sunki miokardito forma, dažnai sukelianti greitą širdies nepakankamumą, kuri reikalauja intensyvios terapijos.
  • Virusinis, bakterinis, toksinis miokarditas: Miokarditas klasifikuojamas pagal jo sukėlėją, kuris gali būti virusas, bakterija, toksinas arba autoimuninė reakcija.

Ligos diagnostika

Ūminio miokardito diagnozė gali būti sudėtinga, nes jo simptomai dažnai būna panašūs į kitų širdies ligų simptomus. Diagnozė remiasi klinikine apžiūra, tyrimų rezultatais ir vaizdiniais tyrimais.

  • Elektrokardiograma (EKG): Gali parodyti širdies ritmo sutrikimus ar kitus pokyčius, būdingus miokarditui, pvz., ST segmento pakitimus.
  • Kraujo tyrimai: Širdies fermentų (troponino, kreatinkinazės) padidėjimas gali rodyti širdies raumens pažeidimą. C-reaktyvinio baltymo ir baltųjų kraujo kūnelių padidėjimas rodo uždegimą.
  • Echokardiograma (širdies echoskopija): Šis tyrimas leidžia įvertinti širdies raumens būklę, jos gebėjimą susitraukti ir ar nėra širdies nepakankamumo požymių.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Širdies MRT gali tiksliau parodyti miokardo uždegimo požymius, tokius kaip patinimas ir skysčių kaupimasis širdies raumenyje.
  • Širdies biopsija: Retai naudojama diagnostikai, tačiau gali būti atliekama siekiant tiesiogiai ištyrinėti širdies audinį ir patvirtinti miokardito diagnozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Miokardito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, sukėlėjo ir paciento būklės. Gydymas gali apimti vaistus, skirtus infekcijai gydyti, uždegimui mažinti ar širdies funkcijai palaikyti.

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Skiriami uždegimui ir skausmui malšinti.
  • Antivirusiniai vaistai: Retai naudojami, nes dažniausiai nėra veiksmingi daugeliui virusų, sukeliančių miokarditą.
  • Antibiotikai: Skiriami bakteriniam miokarditui gydyti, jei ligos priežastis yra bakterinė infekcija.
  • Imunosupresantai: Kai miokarditą sukelia autoimuniniai procesai, gali būti skiriami vaistai, slopinantys imuninės sistemos veiklą, pvz., kortikosteroidai.
  • Diuretikai: Naudojami širdies nepakankamumo simptomams, pvz., skysčių kaupimuisi plaučiuose ar galūnėse, gydyti.
  • Širdies ritmą reguliuojantys vaistai: Aritmijų kontrolei naudojami vaistai, kurie padeda stabilizuoti širdies ritmą.
  • Širdies funkcijos palaikymo priemonės: Sunkiais atvejais gali prireikti širdies stimuliatorių, defibriliatorių arba mechaninių širdies paramos sistemų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Ūminis miokarditas yra rimta būklė, kurią būtina gydyti profesionaliai. Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau kai kurios priemonės gali padėti palaikyti širdies sveikatą, jei vartojamos papildomai kartu su pagrindiniu gydymu.

  • Sveika mityba: Širdies sveikatą palaikanti mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesočiųjų riebalų rūgščių (pvz., omega-3), gali padėti stiprinti širdies sveikatą.
  • Magnio papildai: Magnis yra svarbus mineralas, reguliuojantis širdies ritmą, todėl jo vartojimas gali padėti sumažinti aritmijos riziką.
  • Valerijonas: Kai kurie žmonės naudoja valerijoną kaip raminamąją priemonę, siekiant sumažinti stresą ir nervų įtampą, kurie gali pabloginti širdies būklę.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma užkirsti kelią miokarditui, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką ir apsaugoti širdies sveikatą.

  • Vengti virusinių infekcijų: Skiepijimasis nuo gripo ir kitų virusinių ligų, dažnas rankų plovimas, vengimas kontakto su sergančiaisiais gali padėti išvengti infekcijų.
  • Laiku gydyti infekcijas: Virusinės ir bakterinės infekcijos, kurios gali sukelti miokarditą, turi būti laiku gydomos, siekiant išvengti komplikacijų.
  • Riboti alkoholio ir narkotikų vartojimą: Širdies raumenį pažeidžiantys toksinai, tokie kaip alkoholis ir narkotikai, gali padidinti miokardito riziką.
  • Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar cholesterolio kiekis, kontrolė gali padėti palaikyti širdies sveikatą.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441847/#:~:text=Acute%20myocarditis%20is%20an%20inflammatory,the%20next%201%2D4%20weeks.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/myocarditis/symptoms-causes/syc-20352539
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/myocarditis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)