Naujagimio sveikata: temperatūra, sloga, žagsėjimas ir pilvo diegliai
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimio sveikata tėvams kelia daug klausimų. Kūdikis dar negali pasakyti, kas jam negerai, todėl tėvai atidžiai stebi kvėpavimą, kūno temperatūrą, valgymą, miegą, verkimą, pilvuko pūtimą ir net žagsėjimą. Dalis šių požymių gali būti visiškai įprasti, tačiau kai kurie naujagimio simptomai reikalauja greito gydytojo įvertinimo.
Naujagimio temperatūra, sloga naujagimiui, žagsėjimas ar pilvo diegliai naujagimiui turėtų būti vertinami ne atskirai, o kartu su bendra kūdikio būkle. Svarbu stebėti, ar kūdikis gerai valgo, šlapinasi, nėra vangus, ar kvėpavimas nepasunkėjęs, ar oda nėra neįprastai blyški, melsva ar pilkšva.
- Temperatūra: naujagimiui karščiavimas ar per žema temperatūra gali būti svarbus požymis, todėl reikia vertinti atidžiai.
- Sloga: užgulta nosis gali trukdyti žįsti, miegoti ir kvėpuoti, todėl svarbu stebėti kvėpavimą ir maitinimą.
- Žagsėjimas: kai naujagimis žagsi, tai dažnai būna nepavojinga ir susiję su nesubrendusia diafragma ar maitinimu.
- Pilvo diegliai: dažniausiai pasireiškia pasikartojančiu stipriu verkimu, įsitempimu, kojyčių riečimu ir pilvuko pūtimu.
- Kada kreiptis? Jei kūdikis vangus, blogai valgo, karščiuoja, sunkiai kvėpuoja, mažai šlapinasi ar verkia neįprastai stipriai.
Naujagimio temperatūra: kas laikoma svarbiu požymiu?
Naujagimio temperatūra yra vienas svarbiausių rodiklių, nes tokio amžiaus kūdikiai dar negeba taip gerai reguliuoti kūno šilumos kaip vyresni vaikai. Jie gali greičiau sušalti arba perkaisti, o karščiavimas naujagimiui visada vertinamas atsargiau nei vyresniam vaikui.
Temperatūrą geriausia matuoti patikimu termometru, laikantis gamintojo nurodymų. Vertinant rezultatą svarbu prisiminti, kad temperatūra gali skirtis priklausomai nuo matavimo vietos, kambario šilumos, aprangos, maudynių ar kūdikio aktyvumo. Vis dėlto naujagimiui net nedidelis temperatūros pakilimas gali būti reikšmingas, jei kartu yra vangumas, prastas valgymas ar kvėpavimo pokyčiai.
„Naujagimio karščiavimas niekada neturėtų būti vertinamas paviršutiniškai, nes maži kūdikiai gali sirgti sunkiai net turėdami nedaug simptomų.“
– Dr. Richard A. Polin, neonatologas
Jei kūdikis atrodo blogai, yra neįprastai mieguistas, sunkiai pažadinamas, atsisako valgyti, kvėpuoja sunkiai ar temperatūra kelia abejonių, geriau nelaukti ir susisiekti su gydytoju. Naujagimiui nereikėtų savarankiškai duoti vaistų nuo temperatūros be gydytojo nurodymo.
Temperatūros vertinimas naujagimiui
| Situacija | Ką gali reikšti? | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Temperatūra pakilusi | Gali būti infekcijos, perkaitimo ar kitos būklės požymis. | Įvertinti kūdikio savijautą ir pasitarti su gydytoju. |
| Temperatūra per žema | Kūdikis gali būti sušalęs arba jo būklė gali būti sutrikusi. | Sušildyti tinkamai, bet jei kūdikis vangus – kreiptis į gydytoją. |
| Kūdikis vangus | Temperatūros pokytis gali būti rimtesnės būklės dalis. | Nedelsiant pasitarti su medikais. |
| Blogai valgo | Gali rodyti infekciją, nuovargį ar bendros būklės pablogėjimą. | Stebėti šlapinimąsi ir kreiptis į gydytoją. |
| Temperatūra po perkaitinimo | Per šilta apranga ar kambarys gali pakelti kūno temperatūrą. | Nurengti vieną sluoksnį, atvėsinti aplinką, pakartotinai pamatuoti. |
Sloga naujagimiui: kodėl ji kelia daugiau rūpesčių?
Sloga naujagimiui gali atrodyti kaip paprastas simptomas, tačiau naujagimiai daugiausia kvėpuoja per nosį, todėl užgulta nosis gali trukdyti žįsti, miegoti ir ramiai kvėpuoti. Net nedidelis nosies užgulimas gali sukelti nerimą, jei kūdikis pradeda greičiau pavargti valgydamas arba dažnai paleidžia krūtį ar buteliuką.
Naujagimiu sloga gali būti susijusi su sausu oru, gleivių kaupimusi, virusine infekcija ar nosies gleivinės jautrumu. Kartais tėvams atrodo, kad kūdikis sloguoja, nors iš tiesų girdimi įprasti naujagimio kvėpavimo garsai. Tačiau jei nosis aiškiai užgulta, yra gausių išskyrų, kosulys, karščiavimas ar pasunkėjęs kvėpavimas, situaciją reikia vertinti rimčiau.
Namuose galima padėti kūdikiui palaikant tinkamą oro drėgmę, vengiant tabako dūmų ir stiprių kvapų, o nosies priežiūrą atliekant labai švelniai. Nosies aspiratorių ar fiziologinį tirpalą reikėtų naudoti atsargiai ir ne per dažnai, kad nebūtų sudirginta gleivinė.
Slogos požymiai ir ką stebėti
| Požymis | Ką gali reikšti? | Kada sunerimti? |
|---|---|---|
| Nosies užgulimas | Gleivės ar gleivinės paburkimas apsunkina kvėpavimą per nosį. | Jei kūdikis sunkiai valgo ar kvėpuoja. |
| Dažnas čiaudėjimas | Gali būti normalus nosies valymosi refleksas. | Jei kartu yra gausios išskyros, karščiavimas ar vangumas. |
| Garsus kvėpavimas | Gali būti dėl siauros nosytės ar gleivių. | Jei atsiranda švokštimas, įtraukiami tarpšonkauliai ar mėlsta lūpos. |
| Blogesnis valgymas | Užgulta nosis gali trukdyti žįsti ar gerti iš buteliuko. | Jei mažėja maitinimų, šlapių sauskelnių ar kūdikis silpsta. |
| Kosulys ar temperatūra | Gali rodyti infekciją. | Naujagimiui reikėtų pasitarti su gydytoju. |
Kaip saugiai padėti, kai naujagimis sloguoja?
Kai kūdikio nosis užgulta, svarbiausia nepersistengti. Naujagimio nosies gleivinė labai jautri, todėl dažnas siurbimas, stiprus spaudimas ar netinkamos priemonės gali ją sudirginti. Jei nosyje yra gleivių, jas galima švelniai pašalinti, bet tik tiek, kiek reikia kūdikiui lengviau kvėpuoti ir valgyti.
Kambaryje svarbu palaikyti tinkamą drėgmę ir temperatūrą. Per sausas oras gali sausinti gleivinę ir didinti nosies užgulimą. Taip pat būtina vengti dūmų, stiprių kvapų, aerozolių ir dulkių, nes jie gali dirginti kūdikio kvėpavimo takus.
Jei sloga naujagimiui trukdo valgyti, galima prieš maitinimą švelniai pasirūpinti nosies praeinamumu. Tačiau jei kūdikis sunkiai kvėpuoja, kvėpuodamas įtraukia tarpšonkaulius, mėlsta, tampa vangus ar karščiuoja, namų priemonių nepakanka.
Nosies priežiūra naujagimiui
| Veiksmas | Kodėl gali padėti? | Kaip elgtis atsargiai? |
|---|---|---|
| Palaikyti tinkamą oro drėgmę | Drėgnesnis oras gali mažinti gleivinės sausumą. | Vengti per didelės drėgmės ir pelėsio, reguliariai vėdinti. |
| Švelniai valyti nosytę | Pašalinus gleives kūdikiui gali būti lengviau valgyti. | Nevalyti giliai ir nenaudoti jėgos. |
| Naudoti fiziologinį tirpalą | Gali padėti sudrėkinti gleives. | Naudoti pagal specialisto ar produkto nurodymus. |
| Vengti dūmų ir kvapų | Dirgikliai gali pabloginti nosies užgulimą. | Nelaikyti kūdikio aplinkoje, kur rūkoma ar purškiami aerozoliai. |
| Stebėti maitinimą | Užgulta nosis gali mažinti suvalgomo pieno kiekį. | Jei kūdikis valgo prasčiau ar mažiau šlapinasi, kreiptis į gydytoją. |
Naujagimis žagsi: ar tai normalu?
Kai naujagimis žagsi, tėvai dažnai sunerimsta, ypač jei žagsėjimas kartojasi po maitinimo ar trunka ilgiau. Dažniausiai žagsėjimas naujagimiui yra nepavojingas. Jis susijęs su diafragmos susitraukimais, nesubrendusia nervų sistema, oro prarijimu maitinant ar greitesniu skrandžio prisipildymu.
Naujagimis zagsi dažniau nei vyresni vaikai, nes jo virškinimo ir nervų sistemos dar bręsta. Kartais žagsėjimas atsiranda po gausesnio maitinimo, greito žindimo, oro prarijimo ar padėties pakeitimo. Jei kūdikis jaučiasi gerai, neverkia, nevemia stipriai ir kvėpuoja normaliai, dažniausiai nieko specialaus daryti nereikia.
Naujagimio zagsejimas paprastai praeina savaime. Tėvams gali padėti ramesnis maitinimas, trumpa pertrauka atsirūgimui, kūdikio palaikymas vertikaliau po maitinimo. Nereikėtų gąsdinti kūdikio, duoti vandens ar taikyti suaugusiesiems skirtų „žagsulio stabdymo“ metodų.
„Žagsėjimas kūdikiams dažniausiai yra normalus reiškinys, jei kūdikis kvėpuoja gerai, valgo ir atrodo įprastai.“
– Dr. Harvey Karp, pediatras
Kodėl naujagimis gali žagsėti?
| Galima priežastis | Kaip pasireiškia? | Ką galima daryti? |
|---|---|---|
| Oro prarijimas | Žagsėjimas atsiranda po maitinimo ar jo metu. | Padaryti trumpą pertrauką ir padėti kūdikiui atsirūgti. |
| Greitas maitinimas | Kūdikis godžiai valgo, gali dažniau žagsėti ar atpilti. | Maitinti ramesnėje aplinkoje, stebėti buteliuko tėkmę ar apžiojimą. |
| Skrandžio prisipildymas | Žagsėjimas prasideda po gausesnio valgymo. | Po maitinimo palaikyti kūdikį vertikaliau. |
| Nesubrendusi diafragma | Žagsėjimas pasikartoja be aiškios priežasties. | Dažniausiai pakanka stebėti. |
| Atpylimas ar refliuksas | Žagsėjimą gali lydėti dažnesnis atpylimas, neramumas po maitinimo. | Jei kūdikis blogai priauga svorio ar stipriai nerimsta, pasitarti su gydytoju. |
Ka daryti kai naujagimis zagsi?
Klausimas ka daryti kai naujagimis zagsi yra labai dažnas. Dažniausiai atsakymas paprastas: jei kūdikis jaučiasi gerai, kvėpuoja normaliai ir nėra kitų simptomų, galima ramiai palaukti. Žagsėjimas dažnai praeina savaime per kelias minutes.
Jei žagsėjimas prasideda maitinimo metu, galima padaryti trumpą pertrauką, palaikyti kūdikį vertikaliau, padėti jam atsirūgti ir tada tęsti maitinimą. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, verta patikrinti, ar čiulptuko tėkmė nėra per greita. Jei žindomas – ar kūdikis gerai apžioja krūtį ir nepriryja daug oro.
Svarbu nenaudoti suaugusiesiems skirtų metodų. Naujagimiui negalima duoti vandens vien tam, kad sustotų žagsėjimas, gąsdinti kūdikio, spausti pilvuko ar taikyti kitų nepatikrintų būdų.
Saugūs veiksmai žagsint naujagimiui
| Veiksmas | Kada gali padėti? | Ko vengti? |
|---|---|---|
| Padaryti maitinimo pertrauką | Jei žagsėjimas prasideda valgant. | Neversti kūdikio tęsti maitinimo, jei jis neramus. |
| Padėti atsirūgti | Jei kūdikis galėjo praryti oro. | Nekratyti ir netapšnoti per stipriai. |
| Palaikyti vertikaliau | Po maitinimo ar atpylimo. | Nespausti pilvuko. |
| Patikrinti maitinimo tempą | Jei kūdikis godžiai ryja ar dažnai žagsi po buteliuko. | Nenaudoti per greitos tėkmės čiulptuko. |
| Ramiai stebėti | Jei kūdikis atrodo gerai ir kvėpuoja normaliai. | Negąsdinti, neduoti vandens, nenaudoti liaudiškų metodų. |
Pilvo diegliai naujagimiui
Pilvo diegliai naujagimiui dažniausiai pasireiškia pasikartojančiu stipriu verkimu, įsitempimu, kojyčių riečimu prie pilvo, paraudusiu veiduku ir neramumu, kuris dažnai sustiprėja vakare. Tėvams tai gali atrodyti labai gąsdinančiai, nes kūdikis verkia intensyviai, o nuraminti jį sunku.
Diegliai dažnai siejami su nesubrendusia virškinimo sistema, dujų kaupimusi, oro prarijimu maitinimo metu, jautrumu aplinkos dirgikliams ar kūdikio nervų sistemos brendimu. Vis dėlto ne kiekvienas verkimas reiškia dieglius. Naujagimio verksmas gali būti susijęs ir su alkiu, nuovargiu, perkaitimu, šalčiu, sauskelnių dirginimu, refliuksu ar liga.
Svarbiausia stebėti, ar kūdikis tarp verkimo epizodų jaučiasi gerai, valgo, šlapinasi, priauga svorio, nėra vangus, nekarščiuoja ir nevemia gausiai. Jei verksmas neįprastas, labai silpnas arba labai aštrus, kūdikis atrodo ligotas, pilvas stipriai išsipūtęs, yra kraujo išmatose ar prastas valgymas, reikia gydytojo įvertinimo.
„Dieglių diagnozė dažniausiai svarstoma tada, kai kūdikis auga gerai, bet turi pasikartojančius stipraus verkimo epizodus.“
– Dr. Marc Weissbluth, pediatras
Pilvo dieglių požymiai
| Požymis | Kaip pasireiškia? | Ką svarbu įvertinti? |
|---|---|---|
| Stiprus verkimas | Kūdikis verkia intensyviai, sunkiai nuraminamas. | Ar nėra karščiavimo, vangumo, prasto valgymo ar kvėpavimo pokyčių. |
| Kojyčių riečimas | Kūdikis riečia kojytes prie pilvo, įsitempia. | Ar pilvas nėra labai kietas, išsipūtęs ar skausmingas. |
| Dažnesnis neramumas vakare | Verkimas kartojasi panašiu paros metu. | Ar kūdikis tarp epizodų jaučiasi gerai. |
| Dujų kaupimasis | Kūdikis gali dažnai leisti dujas, raukytis, muistytis. | Ar maitinimo metu nepriryja daug oro. |
| Sunku nuraminti | Ne visada padeda nešiojimas, maitinimas ar sūpavimas. | Jei verksmas neįprastas ar kūdikis atrodo ligotas, kreiptis į gydytoją. |
Kaip padėti, kai kūdikį vargina pilvo pūtimas?
Kai naujagimį vargina pilvuko pūtimas, dažniausiai pirmiausia verta įvertinti maitinimą. Kūdikis gali praryti oro, jei žindant netinkamai apžioja krūtį, jei buteliuko čiulptuko tėkmė per greita arba jei maitinimas vyksta labai skubiai. Kartais padeda trumpesnės pertraukos atsirūgimui ir ramesnė maitinimo aplinka.
Po maitinimo kūdikį galima palaikyti vertikaliau, švelniai panešioti, leisti atsirūgti. Kai kuriems kūdikiams padeda švelnus pilvuko masažas pagal laikrodžio rodyklę, kojyčių lenkimas prie pilvuko, šilta tėvų ranka ant pilvo ar ramus nešiojimas. Visi veiksmai turi būti labai švelnūs, be spaudimo ir kratymo.
Tėvai dažnai domisi, ar lasiukai nuo pilvo putimo naujagimiams gali padėti. Kai kuriais atvejais tokios priemonės gali būti svarstomos, tačiau jas reikėtų rinktis atsargiai ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei kūdikis labai mažas, gimė neišnešiotas, turi sveikatos problemų ar kartu yra kitų simptomų.
Pagalbos būdai esant pilvo pūtimui
| Veiksmas | Kada gali padėti? | Ko nepamiršti? |
|---|---|---|
| Atsirūgimo pertraukos | Jei kūdikis praryja oro maitinimo metu. | Nereikia stipriai tapšnoti, pakanka švelnaus palaikymo. |
| Vertikalesnė padėtis po maitinimo | Jei po valgymo kūdikis nerimsta ar dažniau atpila. | Nespausti pilvuko, nelaikyti nepatogiai. |
| Švelnus pilvuko masažas | Gali padėti dujoms lengviau judėti žarnynu. | Masažuoti tik labai švelniai, jei kūdikis neprieštarauja. |
| Kojyčių judesiai | Kartais padeda, kai kaupiasi dujos. | Nelenkti per jėgą ir nedaryti judesių, jei kūdikis verkia dar labiau. |
| Lašai nuo pilvo pūtimo | Gali būti svarstomi, jei pilvo pūtimas kartojasi. | Naudoti tik pagal amžių, instrukciją ir pasitarus su specialistu. |
Kaip atskirti įprastą neramumą nuo ligos?
Naujagimiai gali verkti dėl daugybės priežasčių. Kartais jie pavargsta, nori artumo, yra alkani, jiems per šilta ar per šalta. Tačiau tėvams svarbu mokėti atskirti įprastą neramumą nuo požymių, kurie gali rodyti ligą.
Įprasto neramumo metu kūdikis paprastai turi gerų periodų: valgo, šlapinasi, nurimsta ant rankų, reaguoja į aplinką, jo oda įprastos spalvos. Jei naujagimis tampa vangus, sunkiai pažadinamas, atsisako valgyti, kvėpuoja neįprastai, mažai šlapinasi, karščiuoja arba verkimas skamba kitaip nei įprastai, reikėtų nedelsti.
Naujagimiui simptomai gali būti neryškūs. Kartais rimtesnė problema pasireiškia ne stipriu karščiavimu, o prastu valgymu, mieguistumu ar neįprastu silpnumu. Todėl visada verta pasitikėti tėvų intuicija: jei kūdikis atrodo „ne toks kaip visada“, geriau pasitarti su gydytoju.
„Tėvų pastebėjimas, kad kūdikis elgiasi neįprastai, yra svarbus signalas, kurio nereikėtų nuvertinti.“
– Dr. Benjamin Spock, pediatras
Kada stebėti, o kada kreiptis?
| Situacija | Galima stebėti namuose | Reikia kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|
| Žagsėjimas | Kūdikis jaučiasi gerai, kvėpuoja normaliai, valgo įprastai. | Jei kartu yra dusulys, melsvumas, gausus vėmimas ar prastas valgymas. |
| Sloga | Nosis šiek tiek užgulta, bet kūdikis valgo ir kvėpuoja ramiai. | Jei sunku kvėpuoti, mažėja maitinimų, yra karščiavimas ar vangumas. |
| Pilvo pūtimas | Kūdikis leidžia dujas, tarp verkimo epizodų jaučiasi gerai. | Jei pilvas kietas, labai išsipūtęs, yra vėmimas ar kraujas išmatose. |
| Temperatūros pokytis | Galimas trumpas pokytis po perkaitimo, jei kūdikis atrodo gerai. | Jei temperatūra pakilusi ar per žema ir kūdikis atrodo blogai. |
| Verkimas | Kūdikį pavyksta nuraminti, jis valgo ir šlapinasi. | Jei verksmas neįprastas, labai silpnas, labai aštrus ar kūdikis vangus. |
Ko nedaryti, kai naujagimis negaluoja?
Kai naujagimis atrodo sunegalavęs, tėvai dažnai nori greitai padėti. Tačiau šiame amžiuje labai svarbu vengti savarankiško gydymo. Nereikėtų duoti vaistų nuo temperatūros, kosulio, slogos, pilvo pūtimo ar dieglių be gydytojo ar vaistininko rekomendacijos. Naujagimio organizmas jautrus, o netinkamos priemonės gali būti pavojingos.
Taip pat nereikėtų naudoti eterinių aliejų, stiprių kvapų, garų inhaliacijų virš karšto vandens, medaus, žolelių arbatų ar suaugusiesiems skirtų priemonių. Naujagimiui tai gali sukelti dirginimą, alergines reakcijas ar kitų problemų. Jei svarstomi lasiukai nuo pilvo putimo naujagimiams, pirmiausia verta pasitikslinti, ar jie tinkami pagal kūdikio amžių ir būklę.
Svarbu nepersistengti ir su nosies valymu. Per dažnas aspiratoriaus naudojimas gali sudirginti gleivinę, o per gilus valymas – pažeisti jautrią nosytę. Geriau atlikti mažiau, bet švelniau, ir stebėti, ar kūdikis kvėpuoja bei valgo lengviau.
Dažniausios klaidos prižiūrint naujagimį
| Klaida | Kodėl rizikinga? | Kaip elgtis saugiau? |
|---|---|---|
| Duoti vaistus savarankiškai | Naujagimiui netinkama dozė ar priemonė gali būti pavojinga. | Vaistus naudoti tik pasitarus su gydytoju. |
| Naudoti eterinius aliejus | Stiprūs kvapai gali dirginti kvėpavimo takus. | Vengti kvapių priemonių naujagimio aplinkoje. |
| Per dažnai siurbti nosį | Gali sudirginti nosies gleivinę. | Valyti tik tada, kai gleivės trukdo kvėpuoti ar valgyti. |
| Gąsdinti kūdikį dėl žagsėjimo | Tai nesaugu ir nereikalinga. | Ramiai palaukti, padėti atsirūgti ar pakeisti padėtį. |
| Ilgai laukti, kai kūdikis vangus | Naujagimio būklė gali greitai blogėti. | Kreiptis į gydytoją nedelsiant. |
Nauda ir rizikos: kodėl svarbu stebėti bendrą būklę?
Naujagimio simptomus geriausia vertinti kaip visumą. Vien žagsėjimas ar trumpas pilvuko pūtimas dažnai nėra pavojingas, jei kūdikis gerai jaučiasi. Tačiau temperatūra, sloga, pasunkėjęs kvėpavimas, vangumas, prastas valgymas ar mažas šlapių sauskelnių skaičius gali būti svarbūs signalai.
Atsakingas stebėjimas padeda tėvams greičiau pastebėti, kada užtenka paprastos priežiūros, o kada reikia medikų pagalbos. Kita vertus, per didelis nerimas dėl kiekvieno žagsėjimo ar dujų gali varginti tėvus. Todėl naudinga turėti aiškius kriterijus: kaip kūdikis valgo, kvėpuoja, šlapinasi, miega ir reaguoja.
Nauda, kai kūdikio būklė stebima atsakingai
- Lengviau atskirti įprastus naujagimio reiškinius nuo ligos požymių.
- Padeda greičiau pastebėti karščiavimą, vangumą ar kvėpavimo sunkumus.
- Tėvai aiškiau supranta, kada užtenka stebėti, o kada kreiptis pagalbos.
- Mažėja nereikalingo savarankiško gydymo rizika.
- Gydytojui lengviau įvertinti situaciją, kai tėvai stebi maitinimą, šlapinimąsi ir simptomus.
Rizikos, kai simptomai ignoruojami arba gydoma savarankiškai
- Karščiavimas ar per žema temperatūra gali būti įvertinti per vėlai.
- Pasunkėjęs kvėpavimas dėl slogos gali likti nepastebėtas.
- Netinkami vaistai ar priemonės gali pakenkti naujagimiui.
- Pilvo pūtimas gali būti supainiotas su rimtesne būkle, jei yra kiti simptomai.
- Laukiant, kai kūdikis vangus ar blogai valgo, būklė gali pablogėti.
Ramybė prasideda nuo aiškių stebėjimo ženklų
Naujagimio sveikata pirmosiomis savaitėmis reikalauja dėmesio, tačiau ne kiekvienas garsas, žagsėjimas ar pilvuko pūtimas reiškia ligą. Kai naujagimis žagsi, dažniausiai pakanka ramiai palaukti, padėti atsirūgti ar palaikyti kūdikį vertikaliau. Kai atsiranda pilvo diegliai naujagimiui, svarbu stebėti maitinimą, dujų kaupimąsi, verkimo pobūdį ir bendrą savijautą.
Daugiau atsargumo reikia tada, kai pakinta temperatūra, atsiranda sloga naujagimiui su pasunkėjusiu kvėpavimu, kūdikis tampa vangus, prastai valgo, mažai šlapinasi ar jo oda atrodo neįprastai. Tokiais atvejais geriau nelaukti ir pasitarti su gydytoju. Aiškus stebėjimas, švelni priežiūra ir savarankiško gydymo vengimas yra saugiausias kelias rūpinantis naujagimiu.

