Mėnesinių skausmas: priežastys ir kaip sumažinti?

Mėnesinių skausmas yra viena dažniausių moterų sveikatos problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria dauguma moterų. Vienoms diskomfortas būna lengvas ir trumpalaikis, tačiau kitoms skausmas gali būti toks stiprus, kad trukdo dirbti, mokytis, sportuoti ar net atlikti kasdienes veiklas. Nors menstruacijų metu atsirandantys spazmai dažnai laikomi normalia organizmo reakcija, stiprus ar nuolat pasikartojantis skausmas ne visada turėtų būti ignoruojamas.

Dažniausiai mėnesinių skausmą sukelia gimdos susitraukimai, padedantys pašalinti gimdos gleivinę. Tačiau kai kuriais atvejais skausmas gali būti susijęs su endometrioze, adenomioze, gimdos miomomis ar kitomis ginekologinėmis ligomis. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į skausmo intensyvumą, bet ir į kitus kartu pasireiškiančius simptomus.

Kodėl atsiranda mėnesinių skausmas?

Mėnesinių skausmas, dar vadinamas dismenorėja, dažniausiai pasireiškia kaip spazmai pilvo apačioje prieš menstruacijas arba pirmosiomis jų dienomis. Nors daugeliui moterų tai yra natūrali menstruacijų ciklo dalis, skausmo intensyvumas gali labai skirtis – nuo lengvo maudimo iki stiprių spazmų, trukdančių kasdienei veiklai.

Pagrindinė skausmo priežastis yra gimdos susitraukimai. Menstruacijų metu gimda susitraukinėja tam, kad pašalintų per ciklą susiformavusią gleivinę. Šie susitraukimai yra normalus fiziologinis procesas, tačiau kai kurioms moterims jie būna gerokai stipresni nei kitoms.

Prostaglandinų vaidmuo

Didžiausią įtaką menstruacijų skausmui turi prostaglandinai – organizme natūraliai gaminamos medžiagos, kurios skatina gimdos raumenų susitraukimus. Kuo daugiau prostaglandinų pagaminama, tuo stipresni būna susitraukimai ir tuo intensyvesnis jaučiamas skausmas.

Dėl stiprių gimdos spazmų laikinai sumažėja kraujo pritekėjimas į gimdos audinius. Būtent todėl atsiranda aštrus ar mėšlungį primenantis skausmas pilvo apačioje. Kai kuriais atvejais prostaglandinai gali paveikti ir virškinamąjį traktą, todėl kartu pasireiškia pykinimas, viduriavimas ar bendras silpnumas.

Kodėl vienoms moterims skauda labiau nei kitoms?

Nors menstruacijos vyksta visoms moterims, organizmo reakcija į hormoninius pokyčius nėra vienoda. Kai kurios moterys gamina daugiau prostaglandinų, todėl jaučia stipresnius spazmus. Skausmo intensyvumui įtakos gali turėti ir genetika, individualus skausmo jautrumas bei bendra sveikatos būklė.

Stipresnis menstruacijų skausmas dažniau pasitaiko paauglėms ir jaunoms moterims, ypač pirmaisiais metais po menstruacijų pradžios. Daliai moterų skausmas sumažėja su amžiumi arba po gimdymo, tačiau tai nėra universali taisyklė.

Pirminis ir antrinis mėnesinių skausmas

Gydytojai menstruacijų skausmą skirsto į dvi pagrindines grupes. Pirminis mėnesinių skausmas atsiranda tuomet, kai nėra jokios konkrečios ligos, o diskomfortą sukelia natūralūs gimdos susitraukimai ir hormoniniai procesai. Tai dažniausia skausmingų mėnesinių forma.

Antrinis mėnesinių skausmas yra susijęs su tam tikra liga ar ginekologine būkle. Dažniausios priežastys yra endometriozė, adenomiozė, gimdos miomos ar dubens organų uždegimai. Tokiais atvejais skausmas dažnai stiprėja su amžiumi, tampa ilgesnis arba atsiranda ne tik menstruacijų metu.

„Lengvas ar vidutinio stiprumo menstruacijų skausmas dažniausiai yra normali organizmo reakcija. Tačiau jei skausmas trukdo dirbti, mokytis ar gyventi įprastą gyvenimą, verta ieškoti jo priežasties, nes tai gali būti ne tik hormonų, bet ir tam tikrų ligų požymis“, – teigia akušerė-ginekologė dr. Jen Gunter.

Nors menstruacijų skausmas dažnai laikomas neišvengiama moters gyvenimo dalimi, stiprus ar nuolat didėjantis skausmas neturėtų būti ignoruojamas. Kitas svarbus žingsnis – suprasti, kokios konkrečios būklės dažniausiai sukelia skausmingas mėnesines.

Dažniausios mėnesinių skausmo priežastys

Nors daugeliu atvejų menstruacijų skausmą sukelia natūralūs gimdos susitraukimai, kartais stiprus ar ilgai trunkantis skausmas gali būti susijęs su tam tikromis ginekologinėmis ligomis. Jei skausmas kasmet stiprėja, nepraeina vartojant įprastus nuskausminamuosius arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta ieškoti tikslesnės priežasties.

Pirminė dismenorėja

Pirminė dismenorėja yra dažniausia skausmingų mėnesinių priežastis. Šiuo atveju moteris neserga jokia ginekologine liga, o skausmą sukelia padidėjusi prostaglandinų gamyba ir stipresni gimdos susitraukimai.

Dažniausiai skausmas prasideda likus kelioms valandoms iki menstruacijų arba pirmąją jų dieną. Nemalonūs pojūčiai gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų, tačiau paprastai palaipsniui silpnėja.

Endometriozė

Endometriozė yra viena dažniausių stipraus menstruacijų skausmo priežasčių. Ši liga išsivysto tuomet, kai į gimdos gleivinę panašus audinys pradeda augti už gimdos ribų.

Be stipraus skausmo menstruacijų metu, moterys dažnai jaučia dubens skausmą ir tarp ciklų, skausmą lytinių santykių metu ar susiduria su vaisingumo problemomis. Endometriozė gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau.

Adenomiozė

Adenomiozė atsiranda tuomet, kai gimdos gleivinės ląstelės įauga į gimdos raumeninį sluoksnį. Dėl to gimda tampa jautresnė, dažniau padidėja ir menstruacijų metu susitraukia stipriau.

Šiai būklei būdingos labai gausios mėnesinės, stiprūs spazmai ir ilgai trunkantis dubens skausmas. Dažniausiai adenomiozė diagnozuojama vyresnėms nei 35–40 metų moterims.

Gimdos miomos

Gimdos miomos yra gerybiniai gimdos raumeninio sluoksnio dariniai. Nors ne visos miomos sukelia simptomus, kai kurios gali būti stipraus menstruacijų skausmo ir gausaus kraujavimo priežastis.

Skausmas dažniausiai pasireiškia dėl miomos dydžio arba jos vietos gimdoje. Be menstruacijų skausmų, moterys gali jausti spaudimą pilvo apačioje, dažnesnį norą šlapintis ar pilvo pūtimą.

Dubens uždegiminės ligos

Kartais menstruacijų skausmą gali sustiprinti infekcijos ir dubens organų uždegimai. Tokiais atvejais skausmas dažnai jaučiamas ne tik menstruacijų metu, bet ir tarp ciklų.

Papildomai gali pasireikšti karščiavimas, neįprastos makšties išskyros ar skausmas lytinių santykių metu. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Svarbu prisiminti, kad stiprus menstruacijų skausmas ne visada yra „normali moters dalia“. Jei skausmas kas mėnesį verčia praleisti darbą, mokslus ar riboja kasdienę veiklą, verta pasikonsultuoti su ginekologu ir išsiaiškinti tikrąją jo priežastį.

Kokie simptomai laikomi normaliais, o kada reikėtų sunerimti?

Nedidelis ar vidutinio stiprumo skausmas menstruacijų metu dažniausiai laikomas normalia organizmo reakcija. Daugelis moterų pirmąją ar antrąją mėnesinių dieną jaučia maudimą pilvo apačioje, tempimo pojūtį nugaroje arba lengvus spazmus. Tokie simptomai paprastai praeina savaime arba sumažėja pavartojus įprastų vaistų nuo skausmo.

Normalus menstruacijų skausmas dažniausiai prasideda prieš pat kraujavimą arba pirmosiomis jo valandomis, stipriausias būna pirmąją dieną ir palaipsniui silpnėja per artimiausias kelias dienas. Nors jis gali būti nemalonus, dažniausiai netrukdo dirbti, mokytis ar užsiimti kasdiene veikla.

Kada skausmas gali signalizuoti problemą?

Sunerimti reikėtų tuomet, kai menstruacijų skausmas tampa neįprastai stiprus arba laikui bėgant vis stiprėja. Jei dėl skausmo tenka praleisti darbą, mokslus ar atsisakyti įprastos veiklos, tai jau nėra laikoma normaliu reiškiniu.

Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti ir tuomet, jei kartu pasireiškia labai gausios mėnesinės, kraujavimas tarp menstruacijų, skausmas lytinių santykių metu ar sunkumai pastojant. Tokie simptomai gali būti susiję su endometrioze, adenomioze ar kitomis ginekologinėmis ligomis.

Kartais skausmas gali atsirasti ir vėlesniame amžiuje, nors anksčiau menstruacijos buvo beveik neskausmingos. Staigūs pokyčiai taip pat yra priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija rekomenduojama, jei menstruacijų skausmas nuolat kartojasi ir blogina gyvenimo kokybę. Taip pat verta pasitikrinti, jei nuskausminamieji vaistai nebepadeda arba jų tenka vartoti vis daugiau.

Nedelsiant kreiptis į medikus reikėtų tuo atveju, jei atsiranda labai stiprus pilvo skausmas, aukšta temperatūra, alpimas, neįprastai gausus kraujavimas ar kiti staigūs simptomai. Tokie požymiai gali rodyti ne tik menstruacijų sukeltą diskomfortą, bet ir kitą sveikatos problemą, kuriai reikalingas gydymas.

„Skausmingos mėnesinės neturėtų būti laikomos norma vien todėl, kad jos pasitaiko dažnai. Jei skausmas riboja kasdienį gyvenimą, visada verta ieškoti jo priežasties ir aptarti galimus sprendimus su gydytoju“, – teigia akušerė-ginekologė dr. Alyssa Dweck.

Kaip sumažinti mėnesinių skausmą?

Nors visiškai išvengti menstruacijų skausmo ne visada įmanoma, daugelis moterų gali reikšmingai sumažinti jo intensyvumą taikydamos paprastas ir moksliškai pagrįstas priemones. Tinkamiausias metodas priklauso nuo skausmo priežasties, todėl svarbu stebėti savo organizmą ir prireikus pasikonsultuoti su gydytoju.

Šilumos terapija

Šiluma yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių menstruacijų spazmams mažinti. Šildyklė arba šiltas kompresas pilvo apačioje padeda atpalaiduoti gimdos raumenis ir sumažinti susitraukimų sukeliamą skausmą.

Kai kurie tyrimai rodo, kad šilumos poveikis gali būti panašiai veiksmingas kaip tam tikri vaistai nuo skausmo, ypač esant lengvam ar vidutinio stiprumo diskomfortui.

Fizinis aktyvumas

Nors menstruacijų metu dažnai norisi daugiau poilsio, lengvas fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti skausmą. Vaikščiojimas, tempimo pratimai, joga ar lengvas sportas skatina kraujotaką ir endorfinų – natūralių organizmo „nuskausminamųjų“ – gamybą.

Nebūtina intensyviai sportuoti. Net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti spazmus ir pagerinti savijautą.

Mitybos įtaka

Kai kurios moterys pastebi, kad menstruacijų metu savijautą pagerina subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Vertėtų riboti itin sūrų maistą, didelius kofeino kiekius ir alkoholį, nes jie gali skatinti skysčių kaupimąsi bei didinti diskomfortą.

Mityba nėra greitas sprendimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji gali prisidėti prie mažesnio menstruacijų skausmo ir geresnės bendros savijautos.

Vaistai nuo skausmo

Jeigu natūralių priemonių nepakanka, dažnai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas. Jie mažina prostaglandinų gamybą, todėl padeda sumažinti gimdos susitraukimus ir skausmą.

Svarbu vartoti vaistus pagal instrukcijas ir neviršyti rekomenduojamų dozių. Jei nuskausminamųjų reikia vartoti kiekvieną mėnesį arba jie tampa neveiksmingi, verta pasitarti su gydytoju.

Hormoninis gydymas

Jeigu skausmas yra stiprus arba susijęs su tam tikromis ginekologinėmis ligomis, gydytojas gali rekomenduoti hormoninį gydymą. Hormoninė kontracepcija dažnai padeda sumažinti menstruacijų intensyvumą ir skausmingumą, nes slopina ovuliaciją ir mažina gimdos gleivinės storėjimą.

Kai kurioms moterims hormoninis gydymas leidžia ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau sprendimas visuomet priimamas individualiai, įvertinus galimą naudą ir riziką.

Kokių klaidų reikėtų vengti?

Mėnesinių skausmas dažnai laikomas natūralia menstruacijų dalimi, tačiau kai kurios moterys ilgus metus kenčia stiprius simptomus nesikreipdamos pagalbos. Viena dažniausių klaidų – manyti, kad stiprus skausmas yra normalus reiškinys, su kuriuo tiesiog reikia susitaikyti. Nors lengvi ar vidutinio stiprumo spazmai dažniausiai nėra pavojingi, nuolat stiprėjantis arba kasdienę veiklą ribojantis skausmas gali signalizuoti apie tam tikrą ligą.

Kita dažna klaida – nuolatinis nuskausminamųjų vartojimas neieškant tikrosios priežasties. Vaistai gali padėti sumažinti simptomus, tačiau jie neišsprendžia problemos, jei skausmą sukelia endometriozė, adenomiozė ar kita ginekologinė liga.

Taip pat nereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją vien todėl, kad skausmas pasireiškia tik menstruacijų metu. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir pasirinkti veiksmingą gydymą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)