Elgesio priklausomybės: simptomai, rizikos veiksniai ir kada pomėgis tampa problema

Kiekvienas žmogus turi veiklų, kurios teikia malonumą, padeda atsipalaiduoti ar bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Tai gali būti kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai, apsipirkimas, sportas, serialų žiūrėjimas ar kita mėgstama veikla. Tačiau kartais riba tarp įprasto pomėgio ir žalingo elgesio tampa sunkiai pastebima. Klinikiniu požiūriu svarbiausias kriterijus yra tai, ar žmogus tęsia tam tikrą elgesį nepaisydamas aiškiai neigiamų jo pasekmių.

Didėjantį susidomėjimą tam tikra veikla kartais išduoda ir vis dažnesnės bei siauresnės informacijos paieškos internete, pavyzdžiui, Licencijuoti lažybų organizatoriai Ispanijoje. Vis dėlto viena paieška, ilgesnis vakaras prie ekrano ar spontaniškas pirkinys savaime dar nereiškia priklausomybės. Problema atsiranda tada, kai veikla pradeda užimti neproporcingai daug laiko, tampa sunkiai kontroliuojama ir ima kenkti sveikatai, santykiams, darbui ar finansinei padėčiai.

Elgesio priklausomybės klinikinis apibrėžimas

Elgesio priklausomybė kliniškai apibūdinama kaip kompulsyvus, pasikartojantis elgesys, kurio žmogus negali sustabdyti, nors supranta jo sukeliamas neigiamas pasekmes. Tai nėra paprasčiausias valios trūkumas ar nenoras keisti savo įpročius. Priklausomybės formavimuisi įtakos gali turėti smegenų atlygio sistema, emocinė būklė, patiriamas stresas, aplinka ir individualūs psichologiniai ypatumai.

Kai kurios elgesio priklausomybės jau yra oficialiai pripažįstamos tarptautinėse ligų klasifikavimo sistemose. Tai patvirtina, kad priklausomybė gali būti susijusi ne tik su alkoholiu, nikotinu ar kitomis medžiagomis, bet ir su tam tikra veikla.

Maloni arba jaudinanti veikla gali suaktyvinti smegenų dopamino atlygio sistemą. Ilgainiui žmogus gali pradėti vis dažniau ieškoti to paties pojūčio, o įprastos kasdienės veiklos gali atrodyti mažiau įdomios ar nebesuteikti pasitenkinimo. Dėl to stiprėja potraukis kartoti elgesį, net jei jis jau sukelia problemų.

Keturi simptomai, padedantys atpažinti priklausomybę

Elgesio priklausomybę nuo paprasto įpročio ar pomėgio padeda atskirti keli būdingi simptomai. Jie ne visada pasireiškia vienu metu, tačiau kuo daugiau požymių pastebima, tuo svarbiau į situaciją pažvelgti rimčiau.

Pirmasis požymis yra tolerancija. Ji reiškia, kad norint pasiekti tokį patį pasitenkinimo, jaudulio ar atsipalaidavimo lygį, reikia vis daugiau laiko skirti pasirinktai veiklai arba didinti jos intensyvumą. Žmogus, kuris anksčiau jausdavosi patenkintas po valandos žaidimo ar naršymo internete, tam pačiam efektui gali pradėti skirti kelias valandas.

Antrasis požymis – nemalonūs pojūčiai negalint užsiimti įprasta veikla. Gali atsirasti dirglumas, nerimas, įtampa, nuobodulys, sunkumas susikaupti ar fizinis neramumas. Tai vienas iš požymių, padedančių atskirti priklausomybę nuo sveiko pomėgio, nes įprastos veiklos atsisakymas paprastai nesukelia stiprios emocinės kančios.

Trečiasis ir kliniškai vienas svarbiausių požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali norėti sustoti, bandyti trumpinti veiklai skiriamą laiką, nustatyti sau ribas ar net pažadėti artimiesiems keisti elgesį, tačiau šių sprendimų nepavyksta laikytis. Atotrūkis tarp ketinimų ir realaus elgesio laikomas reikšmingu įspėjamuoju ženklu.

Ketvirtasis požymis yra nuolatinės mintys apie veiklą ir kitų pareigų apleidimas. Žmogus gali didžiąją dienos dalį planuoti, kada vėl galės užsiimti mėgstama veikla, ignoruoti profesinius ar mokymosi įsipareigojimus, mažiau bendrauti su šeima ir draugais. Ilgainiui susiaurėja interesų ratas, o anksčiau svarbios veiklos praranda reikšmę.

Kodėl vieni žmonės pažeidžiamesni už kitus

Ne kiekvienam žmogui, ilgiau žaidžiančiam kompiuterinius žaidimus, žiūrinčiam serialus, sportuojančiam ar naršančiam socialiniuose tinkluose, išsivysto priklausomybė. Jos atsiradimą paprastai lemia kelių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika.

Neurobiologiniu lygmeniu svarbų vaidmenį gali turėti smegenų atlygio sistemos jautrumas. Kai žmogaus smegenys itin stipriai reaguoja į greitą ir lengvai pasiekiamą atlygį, gali būti lengviau suformuojami pasikartojantys elgesio modeliai. Tai nereiškia, kad toks žmogus būtinai taps priklausomas, tačiau jo pažeidžiamumas gali būti didesnis.

Prie psichologinių rizikos veiksnių priskiriamas impulsyvumas, sunkumai valdant emocijas, žema savivertė, šeimoje buvę priklausomybių atvejai ir tam tikri psichikos sveikatos sutrikimai. Elgesio priklausomybės neretai pasireiškia kartu su depresija, nerimo sutrikimais ar dėmesio ir aktyvumo sutrikimu.

Svarbu atskirti ilgalaikius rizikos veiksnius nuo situacinių paskatų. Stiprus stresas, vienatvė, konfliktai šeimoje, darbo praradimas, emocinis sukrėtimas ar socialinė izoliacija gali paskatinti žmogų dažniau ieškoti greito nusiraminimo. Iš pradžių tam tikra veikla gali padėti trumpam pasijusti geriau, tačiau ilgainiui ji gali tapti pagrindiniu būdu vengti nemalonių emocijų.

Kada verta kreiptis pagalbos

Profesionalios pagalbos verta ieškoti tuomet, kai žmogus nebegali apriboti arba nutraukti tam tikro elgesio, nors nuoširdžiai nori tai padaryti. Taip pat svarbu reaguoti, jei didžiąją dienos dalį užima mintys apie pasirinktą veiklą, o dėl jos kenčia darbas, mokslai, finansinė padėtis, santykiai ar fizinė ir emocinė sveikata.

Naudinga sau užduoti paprastą klausimą: ar ši veikla jau sukėlė konkrečią žalą, tačiau vis tiek yra tęsiama? Jei atsakymas teigiamas, situaciją verta aptarti su šeimos gydytoju, psichologu, psichoterapeutu ar psichiatru.

Įspėjamaisiais ženklais taip pat gali tapti elgesio slėpimas nuo artimųjų, melavimas apie veiklai skiriamą laiką ar išleidžiamus pinigus, miego trūkumas, socialinių ryšių silpnėjimas ir nesėkmingi bandymai savarankiškai nustatyti ribas.

Kokios yra gydymo galimybės

Viena dažniausiai taikomų ir moksliniais tyrimais pagrįstų pagalbos priemonių yra kognityvinė elgesio terapija. Ji padeda žmogui atpažinti destruktyvius mąstymo modelius, suprasti, kokios emocijos ar situacijos skatina kompulsyvų elgesį, ir suformuoti sveikesnes alternatyvas.

Terapijos metu gali būti mokomasi kontroliuoti impulsus, planuoti laiką, valdyti stresą ir keisti kasdienę aplinką taip, kad joje būtų mažiau elgesį skatinančių veiksnių. Taip pat svarbu atkurti veiklas, kurios buvo apleistos: bendravimą su artimaisiais, fizinį aktyvumą, miego režimą, darbą, mokslus ir kitus interesus.

Jeigu elgesio priklausomybė pasireiškia kartu su depresija, nerimu ar kitu psichikos sveikatos sutrikimu, gali būti rekomenduojamas kompleksinis gydymas. Jo planą specialistas parenka individualiai, atsižvelgdamas į žmogaus simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Struktūrinė apsauga ir sveikos ribos kasdieniame gyvenime

Elgesio priklausomybė gali paveikti kelias gyvenimo sritis. Dėl nekontroliuojamų veiksmų gali didėti išlaidos, atsirasti skolų ar būti prarandamas finansinis stabilumas. Santykiuose gali daugėti konfliktų, nepasitikėjimo ir emocinio atotrūkio. Ilgainiui taip pat gali suprastėti miegas, sustiprėti nerimas, prislėgta nuotaika ar socialinė izoliacija.

Apsisaugoti padeda aiškios kasdienės ribos. Naudinga iš anksto nuspręsti, kiek laiko ar pinigų galima skirti tam tikrai veiklai, reguliariai daryti pertraukas ir stebėti, ar nustatytų ribų pavyksta laikytis. Skaitmeniniuose įrenginiuose galima naudoti ekrano laiko, programėlių blokavimo ar išlaidų kontrolės funkcijas.

Svarbūs apsaugos veiksniai yra stiprūs socialiniai ryšiai, gebėjimas valdyti stresą ir ankstyvas įspėjamųjų požymių atpažinimas. Bendravimas su artimaisiais gali padėti pastebėti elgesio pokyčius, kurių pats žmogus dar neįvertina. Tuo metu sveiki streso valdymo būdai mažina poreikį ieškoti greito emocinio palengvėjimo kompulsyviai kartojant tą pačią veiklą.

Elgesio priklausomybės požymių atpažinimas ankstyvoje stadijoje yra svarbus apsauginis žingsnis. Pastebėjus kelis aprašytus simptomus, nereikėtų laukti, kol situacija taps kritinė. Pokalbis su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu gali padėti objektyviai įvertinti problemą, nustatyti jos priežastis ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.