Tiesiosios žarnos vėžys: ankstyvi simptomai, rizikos veiksniai ir kada būtina kreiptis į gydytoją

Tiesiosios žarnos vėžys anksti gali nesukelti aiškių simptomų. Kai jų atsiranda, tai gali būti kraujas išmatose, pasikeitęs tuštinimasis, jausmas, kad žarna neištuštėjo, ar nepaaiškinamas svorio kritimas. Šiuos požymius sukelia ir kitos ligos, todėl vien pagal juos vėžio nustatyti negalima.

Svarbiausia neišvadinti kiekvieno pokyčio vėžiu, bet ir nenurašyti kraujavimo vien hemorojui. Naują, pasikartojantį ar užsitęsusį simptomą reikia aptarti su gydytoju. Diagnozė patvirtinama tiriant žarną ir audinio mėginį, o ne pagal išmatų nuotrauką ar vieną kraujo rodiklį.

Kuriuos pokyčius verta pastebėti

Atkreipkite dėmesį į naują kraują išmatose ar ant popieriaus, įprasto tuštinimosi pasikeitimą, dažnesnį norą tuštintis ir nepilno išsituštinimo pojūtį. Kartais žmogus jaučia, kad reikia į tualetą, bet pasišalina mažai išmatų. Toks nuolatinis noras vadinamas tenezmais.

Galimi pilvo ar dubens srities nemalonūs pojūčiai, nepaaiškinamas svorio kritimas, silpnumas arba dėl kraujo netekimo atsiradusi mažakraujystė. Tačiau kai kuriems žmonėms liga nustatoma dar nejaučiant nieko neįprasto. Todėl vien geros savijautos nepakanka sprendimui nedalyvauti prevencinėje patikroje.

Vienas plonesnių išmatų epizodas ar trumpas vidurių užkietėjimas nėra specifinis vėžio įrodymas. Svarbiau, ar pokytis naujas, kartojasi, nepraeina ir kuo jis skiriasi nuo įprasto jūsų ritmo. Gydytojui naudinga žinoti pradžios laiką bei lydinčius simptomus, o ne vien jų pavadinimą.

Kodėl kraujavimo negalima spėti

Kraujavimą gali sukelti hemorojus, išangės įplėša, uždegiminės žarnyno ligos, polipai ir kitos priežastys. Skausmo buvimas ar nebuvimas patikimai neatskiria jų nuo vėžio. Taip pat nėra vienos kraujo spalvos, kuri leistų namuose diagnozę patvirtinti arba atmesti.

Žmogus gali turėti hemorojų ir kartu kitą kraujavimo priežastį. Todėl ankstesnė hemorojaus diagnozė nereiškia, kad naujo pobūdžio ar dažnėjančio kraujavimo nereikia vertinti. Jei simptomai pasikeitė arba gydymas, anksčiau padėdavęs, nebepadeda, kreipkitės pakartotinai.

Tiesioji žarna yra paskutinė storosios žarnos dalis prieš išangę, todėl tiesiosios žarnos ir išangės vėžys nėra tas pats. Bendrus storosios žarnos pokyčius aptaria ankstyvųjų požymių apžvalga. Straipsnis apie hemorojaus ir išangės ligų simptomų persidengimą taip pat gali padėti suprasti, kodėl reikalinga apžiūra.

Kada pagalbos reikia skubiai

Jei kraujavimas gausus, nesustoja, matote daug kraujo ar krešulių, žmogus silpsta arba alpsta, reikia skubios pagalbos – skambinkite 112. Nevykite vairuodami patys. Tokiu metu svarbu įvertinti kraujo netekimą ir būklę, o ne pirmiausia nustatyti galimą ilgalaikę diagnozę.

Juodos, deguto pobūdžio išmatos, tamsiai raudonas kraujas ar kraujingas viduriavimas reikalauja skubaus medicininio įvertinimo tą pačią dieną. Taip pat neatidėliokite, jei stipriai skauda ir pučia pilvą, vemiama, nepasišalina dujos ar išmatos. Tai gali rodyti žarnyno nepraeinamumą ar kitą ūmią problemą.

Nedidelio pasikartojančio kraujavimo ar užsitęsusio tuštinimosi pokyčio nereikia palikti neribotam stebėjimui. Registruokitės pas šeimos gydytoją ir pasakykite, kiek laiko tai tęsiasi. Jei laukdami konsultacijos pastebite aiškų pablogėjimą, kreipkitės anksčiau, nelaukdami suplanuotos datos.

Kas didina susirgimo riziką

Rizika didėja su amžiumi, tačiau liga gali pasireikšti ir jaunesniam žmogui. Reikšmės turi anksčiau nustatyti polipai, asmeninė ar šeiminė storosios ir tiesiosios žarnos vėžio istorija, tam tikri paveldimi sindromai bei ilgalaikės uždegiminės žarnyno ligos.

Gydytojui svarbu ne vien tai, kad „giminėje buvo vėžio“. Jei žinote, pasakykite, kuris giminaitis sirgo, kokiu vėžiu ir kokio amžiaus jis buvo. Tokia informacija gali keisti patikros pradžią, metodą ar poreikį genetinei konsultacijai.

Rūkymas, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas ir kai kurie mitybos bei kūno svorio veiksniai taip pat siejami su rizika. Tačiau nei sveiki įpročiai visiškai apsaugo, nei konkretus simptomas įrodo, kad žmogus kažką darė „neteisingai“. Prevencija papildo patikrą ir simptomų ištyrimą, o jų nepakeičia.

Kaip nustatoma diagnozė

Pirmame etape gydytojas aptaria simptomus, šeimos istoriją ir gali apžiūrėti pilvą bei atlikti tiesiosios žarnos tyrimą pirštu. Ši apžiūra padeda įvertinti apatinę sritį, bet neparodo visos storosios žarnos. Normalus apčiuopos rezultatas savaime neatmeta aukščiau esančio pakitimo.

Kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarną iš vidaus ir paimti audinio mėginį. Biopsijos tyrimas mikroskopu padeda patvirtinti, ar pakitimas piktybinis. Kraujo tyrimai gali parodyti mažakraujystę ar kitus pokyčius, tačiau vien pagal juos diagnozė nenustatoma.

Pasiruošimo instrukcijas gausite iš tyrimą atliekančios įstaigos. Pasakykite apie kraują veikiančius vaistus, diabetą, inkstų ar širdies ligas; jų gydymo savarankiškai nekeiskite. Jei neaišku, kaip pasiruošti ar ką daryti nepavykus žarnyno valymui, susisiekite su įstaiga – nepakankamas pasiruošimas gali riboti tyrimo kokybę.

Ką parodo stadijos tyrimai

Patvirtinus naviką aiškinamasi, kiek jis išplitęs žarnos sienelėje, ar yra pakitimų limfmazgiuose ir kituose organuose. Dubens MRT ypač svarbus vertinant tiesiosios žarnos naviko vietinį išplitimą bei ryšį su aplinkinėmis struktūromis. Kitų kūno sričių vaizdiniai tyrimai padeda ieškoti tolimesnio išplitimo.

Naviko vieta ir santykis su išangės raukais taip pat gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui. Kartais tiriamos naviko molekulinės savybės, nes jos gali padėti parinkti gydymą. Tai nėra testai, kuriuos reikia savarankiškai užsisakyti prieš patvirtinant diagnozę.

CEA kraujo rodiklis gali būti naudojamas tam tikriems gydymo ir stebėjimo tikslams, tačiau nėra patikimas savarankiškas vėžio patikros testas. Taip pat kraujavimo kiekis ar skausmo stiprumas neleidžia nustatyti stadijos. Tyrimo išvadas turi paaiškinti gydymo komanda, susiejusi visus duomenis.

Patikra ir simptomai vertinami skirtingai

Lietuvos prevencinė programa skirta 50-74 metų imtinai vyrams ir moterims. Pagal Valstybinės ligonių kasos informaciją slapto kraujavimo testas gali būti atliekamas kas dvejus metus. Dėl dalyvavimo kreipiamasi į šeimos gydytoją.

Teigiamas slapto kraujavimo testas nereiškia, kad vėžys jau nustatytas: reikalingas tolesnis ištyrimas. Neigiamas atsakymas taip pat nėra neriboto galiojimo garantija. Patikros testai turi ribas, o nauji ar išliekantys simptomai vertinami atskirai nuo ankstesnio programos rezultato.

Jei matote kraują, pasikeitė tuštinimasis ar atsirado kiti įtartini požymiai, nelaukite kito dvejų metų patikros termino. Kreiptis reikia ir nepatenkant į programos amžiaus grupę. Žmogui, turinčiam paveldimos ligos ar didelę šeiminę riziką, gali būti taikomas kitoks individualus stebėjimo planas.

Kaip planuojamas gydymas

Gydymas priklauso nuo stadijos, tikslios naviko vietos, jo biologinių savybių ir bendros sveikatos. Gali būti taikoma operacija, spindulinis gydymas, chemoterapija ar tam tikrais atvejais kitas sisteminis gydymas. Kartais dalis gydymo skiriama prieš operaciją, kad būtų pasiektas geresnis vietinis ligos valdymas.

Ne visiems reikia nuolatinės stomos, tačiau jos galimybę būtina aptarti prieš gydymą. Stoma yra per pilvo sieną suformuota žarnos anga išmatoms pasišalinti; ji gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo situacijos. Taip pat verta paklausti apie galimus tuštinimosi, šlapinimosi ir lytinės funkcijos pokyčius.

Į konsultaciją atsineškite jums svarbiausius klausimus: kokio rezultato siekiama, kokia gydymo seka, kokios alternatyvos ir kaip bus stebimas poveikis. Sprendimai priimami įvertinus visą situaciją, o ne vien išgirdus ligos pavadinimą. Individualią prognozę aptarkite su gydančiais specialistais – bendras interneto procentas jos nepakeičia.

Jei pastebėjote naują kraujavimą ar užsitęsusį tuštinimosi pokytį, užrašykite jo pradžią ir registruokitės įvertinimui. Ankstesnis patikros atsakymas ar hemorojaus diagnozė neturėtų pakeisti šio žingsnio.

Šaltiniai

• Rectal Cancer Treatment (PDQ) — National Cancer Institute
• Rectal Cancer Treatment (PDQ) — National Cancer Institute
• Screening Tests to Detect Colorectal Cancer and Polyps — National Cancer Institute
• Bowel cancer: Symptoms — NHS
• Storosios žarnos vėžio prevencija — Valstybinė ligonių kasa
• Bowel cancer: Tests and next steps — NHS
• Bowel cancer: Treatment — NHS