Niežai – tai užkrečiama odos liga, kurią sukelia mikroskopinė erkutė Sarcoptes scabiei. Ši parazitinė liga paplitusi visame pasaulyje ir gali paveikti bet kokio amžiaus, socialinės padėties ar higienos lygio žmones. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, niežai priskiriami prie apleistų tropinių ligų, tačiau jie pasitaiko ir Europoje, įskaitant Lietuvą.
Vienas svarbiausių, bet dažnai nepastebimų niežų bruožų – ilgas besimptomis laikotarpis po užsikrėtimo. Žmogus gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs, ir netyčia perduoti erkutes kitiems kelias savaites iki tol, kol atsiras pirmieji simptomai. Būtent šis inkubacinis periodas daro niežus ypač sunkiai kontroliuojamus šeimose, bendrabučiuose ar slaugos įstaigose.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra niežai, kaip atrodo niežų bėrimas, kokie yra simptomai, nuo ko atsiranda niežai, kaip jie plinta ir kaip juos atpažinti laiku.
- Kas tai? Niežai – užkrečiama odos liga, kurią sukelia erkutė Sarcoptes scabiei, įsirausanti po odos paviršiumi.
- Simptomai Stiprus niežėjimas (ypač naktį), bėrimas, mažos pūslelės ar spuogeliai ir matomos erkučių išraustos tunelių linijos odoje.
- Priežastys Tiesioginis ilgalaikis odos kontaktas su užsikrėtusiu žmogumi; rečiau – per užkrėstus drabužius ar patalynę.
- Kada kreiptis Kreiptis į gydytoją dermatologą, jei niežėjimas trunka ilgiau nei kelias dienas, ypač jei jis sustiprėja naktį arba šeimoje yra daugiau sergančių.
Kas yra niežai
Niežai – tai parazitinė odos liga, kurią sukelia mikroskopinė erkutė, lotyniškai vadinama Sarcoptes scabiei var. hominis. Niežai kitaip dar vadinami skabijomis (angl. scabies). Erkutė yra tokia maža (apie 0,3 – 0,4 mm), kad plika akimi jos pamatyti beveik neįmanoma. Patinėliai gyvena odos paviršiuje, o patelės įsirausdamos į viršutinį odos sluoksnį – epidermį – deda kiaušinėlius ir palieka charakteringus tunelius, kurie yra vienas iš pagrindinių niežų požymių.
Erkutės biologija tiesiogiai lemia ligos eigą. Patelė per parą nueina iki 2 – 3 mm po oda ir deda po 2 – 3 kiaušinėlius per dieną. Per 3 – 4 dienas iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios per kelias savaites subręsta iki suaugusių erkučių. Žmogaus imuninė sistema reaguoja į erkučių išmatas ir kiaušinėlius, todėl atsiranda stiprus niežėjimas – tai yra alerginė reakcija, o ne tiesioginis erkutės kandimas.
Niežų inkubacinis periodas – laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – paprastai trunka nuo 2 iki 6 savaičių, jei žmogus serga pirmą kartą. Tie, kurie jau sirgo anksčiau, gali pajusti simptomus greičiau – per 1 – 4 dienas, nes jų imuninė sistema jau yra „susipažinusi” su erkutės antigenais. Šis ilgas besimptomis laikotarpis yra kritiškai svarbus suprasti: užsikrėtęs žmogus gali plisti erkutes aplinkiniams kelias savaites, visiškai nežinodamas, kad yra užsikrėtęs.
Simptomai ir požymiai
Niežų simptomai atsiranda ne iš karto – tai vienas iš labiausiai klaidinančių šios ligos aspektų. Pirmasis ir ryškiausias simptomas yra stiprus niežėjimas, kuris dažniausiai sustiprėja vakare ir naktį. Šis naktinis niežėjimas (angl. nocturnal pruritus) atsiranda todėl, kad erkutės aktyvesnės šilumoje, o lovoje kūno temperatūra pakyla. Be to, naktį dėmesys nuo niežėjimo nėra atitraukiamas kasdiene veikla, todėl pojūtis atrodo stipresnis.
Niežų bėrimas dažniausiai pasireiškia mažomis raudonomis pūslelėmis, spuogeliais arba mazgeliais. Kaip atrodo niežų bėrimas – tai smulkūs, rausvai raudoni elementai, dažnai sugrupuoti, lydimi įbrėžimų žymių nuo kasymosi. Kaip atrodo niežų spuogai – jie primena mažas pūsleles ar uodų įkandimus, tačiau skiriasi tuo, kad yra išsidėstę specifinėse kūno vietose ir dažnai matomi tuneliai – plonos, vingiuotos, pilkšvos linijos odoje, kurių ilgis siekia iki 1 cm.
Dažniausios kūno vietos, kuriose pasireiškia niežų bėrimas:
- Tarpupirščiai (rankų)
- Riešai ir dilbiai (vidinė pusė)
- Alkūnių linkiai
- Pažastys
- Juosmens sritis ir pilvas
- Kirkšnys ir lytiniai organai
- Sėdmenys
- Kojų pirštai ir pėdos
Vaikams ir kūdikiams niežai gali paveikti ir galvą, kaklą, delnus bei padus – vietas, kurios suaugusiesiems paprastai nepažeidžiamos. Rečiau pasitaikantys požymiai apima mazgelius (ypač lytinių organų srityje), kurie gali išlikti savaites ar net mėnesius po sėkmingo gydymo – tai yra užsitęsusi imuninė reakcija, o ne aktyvios erkutės. Svarbu žinoti, kad kasymasis gali sukelti antrinę bakterinę infekciją, todėl oda gali atrodyti paraudusi, šlapia ar su plutelėmis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Niežai atsiranda dėl tiesioginio, ilgalaikio odos kontakto su užsikrėtusiu žmogumi. Trumpas rankos paspaudimas paprastai nepakankamas erkutei persikelti – tam reikia kelių minučių tiesioginio odos kontakto. Todėl niežai dažniausiai plinta tarp šeimos narių, seksualinių partnerių, vaikų darželiuose ar slaugos įstaigose, kur žmonės ilgai būna arti vienas kito.
Kaip plinta niežai per daiktus? Erkutės gali išgyventi ant patalynės, drabužių ar rankšluosčių iki 48 – 72 valandų. Nors toks netiesioginis perdavimas yra rečiau pasitaikantis, jis vis dėlto įmanomas, ypač esant dideliam erkučių kiekiui odoje (kaip norveginiuose niežuose). Kaip užsikrečiama niežais dažniausiai – per artimą fizinį kontaktą su sergančiu žmogumi, kuris dar nejaučia jokių simptomų.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę užsikrėsti niežais:
- Gyvenimas su užsikrėtusiu asmeniu tame pačiame name
- Seksualinis kontaktas su sergančiuoju
- Darbas ar buvimas slaugos namuose, ligoninėse ar vaikų įstaigose
- Perpildytos gyvenamosios sąlygos
- Susilpnėjęs imunitetas (pvz., ŽIV infekcija, chemoterapija)
- Ankstesnis niežų epizodas (didina jautrumą, bet ne imunitetą)
Niežai nėra susijęs su netvarkingumu ar prasta higiena – erkutė gali persikelti ant bet kurio žmogaus odos, nepriklausomai nuo jo švarumo. Ši klaidinga nuomonė dažnai trukdo žmonėms laiku kreiptis pagalbos.
Diagnostika
Niežus diagnozuoja gydytojas dermatologas, remdamasis klinikiniais požymiais ir paciento anamneze. Kaip atpažinti niežus – gydytojas ieško charakteringų tunelių odoje, tipiško bėrimo išsidėstymo ir naktinio niežėjimo simptomo. Labai svarbu informuoti gydytoją apie galimą kontaktą su sergančiu asmeniu.
| Diagnostikos metodas | Aprašymas | Patikimumas |
|---|---|---|
| Klinikinis įvertinimas | Gydytojas apžiūri odą, ieško tunelių ir bėrimo | Dažniausiai pakankamas |
| Dermoskopija | Specialiu prietaisu stebima oda – matoma erkutė tunelio gale | Labai tikslus |
| Odos grandymas | Paimamas odos pavyzdys ir tiriamas mikroskopu | Patvirtina diagnozę |
| Rašalo testas | Ant odos užtepamas rašalas – tuneliai išryškėja | Paprastas, bet mažiau tikslus |
Dermoskopija šiandien laikoma vienu tiksliausių neinvazinių metodų – patyręs gydytojas gali pamatyti pačią erkutę tunelio gale, kuri dermoskope atrodo kaip tamsus trikampis ar delta formos ženklas. Odos grandymo tyrimas mikroskopu leidžia patvirtinti erkučių, kiaušinėlių ar jų išmatų buvimą, tačiau neigiamas rezultatas neatmeta diagnozės, nes erkučių kiekis odoje gali būti nedidelis.
Gydymas
Niežų gydymas grindžiamas vietiniais arba sisteminiais vaistais, kurie naikina erkutes ir jų kiaušinėlius. Pasak Mayo Clinic, dažniausiai naudojamas vietinis preparatas yra 5 % permetrino kremas, kuris tepamas ant viso kūno nuo kaklo iki kojų pirštų ir paliekamas 8 – 14 valandų. Šis preparatas laikomas saugiausiu ir veiksmingiausiu pirmos eilės gydymu suaugusiesiems ir vaikams nuo 2 mėnesių amžiaus.
Alternatyvus gydymas – ivermektinas tabletėmis – dažnai skiriamas sunkiais atvejais, esant norveginiams niežams (kai erkučių kiekis odoje yra labai didelis) arba kai vietinis gydymas nepadeda. Ivermektinas Lietuvoje skiriamas tik pagal gydytojo receptą. Benzilo benzoatas ir seros tepalas taip pat naudojami, ypač kai modernesnių preparatų nėra.
Labai svarbu, kad tuo pačiu metu gydytųsi visi artimi kontaktai – šeimos nariai ir seksualiniai partneriai – net jei jie dar nejaučia simptomų. Tai būtina dėl ilgo inkubacinio periodo: kontaktai gali būti užsikrėtę, bet dar neturėti simptomų, ir po gydymo vėl užkrėsti išgydytą asmenį. Patalynė, drabužiai ir rankšluosčiai turi būti išskalbti 60 °C temperatūroje arba uždaryti sandariuose maišuose 72 valandoms.
Niežėjimas gali tęstis dar 2 – 4 savaites po sėkmingo gydymo – tai normali imuninė reakcija į žuvusias erkutes ir jų produktus, o ne gydymo nesėkmės požymis. Gydytojas gali skirti antihistamininius vaistus ar kortikosteroidų kremą niežėjimui palengvinti.
Profilaktika ir savipagalba
Niežų profilaktika pirmiausia grindžiama supratimu, kaip liga plinta. Kadangi užsikrėtęs žmogus gali platinti erkutes dar neturėdamas simptomų, svarbu reaguoti greitai, kai tik paaiškėja galimas kontaktas su sergančiuoju. Nereikia laukti, kol atsiras niežėjimas – profilaktinis gydymas gali būti skiriamas artimiausiems kontaktams net ir be simptomų.
Kasdienės rekomendacijos, padedančios sumažinti riziką:
- Vengti ilgalaikio tiesioginio odos kontakto su asmenimis, kuriems diagnozuoti niežai
- Nesidalinti patalyne, rankšluosčiais ar drabužiais su sergančiuoju
- Skalbti patalynę ir drabužius 60 °C temperatūroje po kontakto su sergančiuoju
- Daiktus, kurių negalima skalbti, uždaryti sandariuose maišuose 72 valandoms
- Informuoti artimuosius ir seksualinį partnerį, jei diagnozuoti niežai
Slaugos įstaigose ir ligoninėse niežų profilaktika apima reguliarią odos apžiūrą, greito izoliavimo protokolus ir profilaktinį personalo gydymą protrūkio atveju. Ankstyvas atpažinimas ir greitas reagavimas yra svarbiausi veiksniai, stabdantys niežų plitimą kolektyvuose.
Galimos komplikacijos
Nors niežai patys savaime nėra pavojinga gyvybei liga, neišgydyti ar vėlai diagnozuoti jie gali sukelti komplikacijų. Dažniausia komplikacija – antrinė bakterinė odos infekcija, atsirandanti dėl nuolatinio kasymosi. Dažniausiai tai sukelia Staphylococcus aureus arba Streptococcus pyogenes bakterijos, galinčios sukelti impetigo, celiulitą ar net rimtesnes infekcijas.
Ypač sunki niežų forma – norveginiai (plutiniai) niežai – pasireiškia žmonėms su labai susilpnėjusiu imunitetu. Šiuo atveju odoje gali būti milijonai erkučių (įprastuose niežuose – apie 10 – 15), oda storėja, pleiskanoja ir trūkinėja. Norveginiai niežai yra labai užkrečiami net ir per trumpą kontaktą ar per daiktus, todėl reikalauja skubaus gydymo ir izoliavimo. Vaikams, ypač jaunesniems, neišgydyti niežai gali sutrikdyti miegą ir normalų vystymąsi dėl nuolatinio diskomforto.
Niežai – dažniau nei manoma paplitusi liga, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo gyvenimo sąlygų ar higienos. Svarbiausia, ką reikia suprasti: ilgas besimptomis inkubacinis periodas reiškia, kad užsikrėtęs žmogus gali netyčia platinti erkutes savaitėmis iki tol, kol pats sužinos apie ligą. Todėl, pastebėjus galimą kontaktą su sergančiuoju, reikia kreiptis į gydytoją nedelsiant – nelaukiant, kol atsiras simptomai.
Laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti niežai išgydomos visiškai. Gydymas yra efektyvus, kai jį vienu metu atlieka visi artimi kontaktai. Jei pastebite stiprų naktinį niežėjimą, neįprastą bėrimą ar tunelių žymes odoje – kreipkitės į dermatologą. Ankstyvas atpažinimas ir greitas reagavimas yra geriausia apsauga tiek sau, tiek aplinkiniams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko užtrunka, kol atsiranda niežų simptomai po užsikrėtimo?
Ar galima platinti niežus dar nepajutus jokių simptomų?
Kodėl niežų niežėjimas sustiprėja naktį?
Kiek ilgo odos kontakto reikia, kad persiduotų niežai?
Ar galima užsikrėsti niežais per patalynę ar drabužius?
Kaip atskirti niežų bėrimą nuo kitų odos ligų?
Šaltiniai
- Scabies — World Health Organization (WHO)
- Scabies – Treatment — NHS (National Health Service, UK)
Kiti straipsniai
