Laringitas suaugusiam: simptomai, priežastys ir gydymas

Laringitas – tai gerklų uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia užkimusiu balsu, gerklės perštėjimu ir sausu kosuliu. Nors daugeliu atvejų ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, kai kuriais atvejais ji gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.

Suaugusiesiems laringitą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, per didelis balso apkrovimas, rūkymas arba gastroezofaginis refliuksas. Kadangi pagrindinis simptomas – užkimimas – gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, svarbu žinoti, kada pakanka namų priemonių, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kas yra laringitas?

Laringitas – tai gerklų gleivinės ir balso stygų uždegimas. Gerklos yra viršutinėje kvėpavimo takų dalyje ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant balsą, apsaugant kvėpavimo takus bei dalyvaujant kvėpavimo procese.

Kai dėl infekcijos ar dirginimo balso stygos patinsta, jos nebegali normaliai vibruoti. Dėl to balsas tampa prikimęs, silpnesnis arba visai dingsta. Kai kuriems žmonėms kalbėti tampa sunku jau po kelių sakinių.

Laringitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis laringitas dažniausiai trunka iki kelių savaičių ir yra susijęs su virusine infekcija ar balso pertempimu. Lėtinis laringitas diagnozuojamas tuomet, kai simptomai išlieka ilgiau nei tris savaites ir dažniausiai yra susijęs su rūkymu, gastroezofaginiu refliuksu ar nuolatiniu gerklų dirginimu.

Dažniausiai laringitas nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau užsitęsęs užkimimas neturėtų būti ignoruojamas. Kai kuriais atvejais tai gali būti pirmasis rimtesnės gerklų ligos požymis.

„Užkimęs balsas dažniausiai atsiranda dėl uždegimo ar balso stygų sudirginimo, tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei tris savaites, būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir nustatyti tikrąją priežastį“, – dr. Robert Bastian, otorinolaringologas.

Laringito simptomai suaugusiesiems

Pagrindinis laringito simptomas yra užkimęs balsas. Kai kuriems žmonėms balsas tampa tylesnis, prikimęs arba pasikeičia jo tembras. Sunkesniais atvejais balsas gali visiškai dingti, todėl kalbėti tampa sunku arba beveik neįmanoma. Taip nutinka todėl, kad uždegimo paveiktos balso stygos nebegali normaliai vibruoti.

Kitas dažnas simptomas yra gerklės perštėjimas. Daugelis pacientų apibūdina jį kaip deginimo, dirginimo ar sausumo pojūtį gerklėje. Dėl nuolatinio dirginimo dažnai atsiranda noras atsikrenkšti, tačiau tai paprastai tik dar labiau apkrauna balso stygas.

Laringitą taip pat dažnai lydi sausas kosulys. Skirtingai nei sergant apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, šis kosulys dažniausiai būna be skreplių ir atsiranda dėl sudirgusios gerklų gleivinės. Kai kuriems žmonėms kosulio priepuoliai gali būti ypač varginantys nakties metu.

Dalis pacientų jaučia svetimkūnio pojūtį gerklėje. Gali atrodyti, tarsi gerklėje būtų įstrigęs maisto kąsnis ar gleivių sankaupa, nors iš tikrųjų tai sukelia uždegimo paveikti audiniai.

Kartais pasireiškia ir skausmas arba diskomfortas ryjant. Dažniausiai jis nėra stiprus, tačiau gali sustiprėti valgant karštą, aštrų ar rūgštų maistą. Jei uždegimas yra ryškesnis, rijimas gali tapti nemalonus net geriant vandenį.

Kai laringitą sukelia virusinė infekcija, kartu dažnai pasireiškia ir kiti peršalimo simptomai. Žmogų gali varginti sloga, nosies užgulimas, nedidelis karščiavimas, galvos skausmas ar bendras silpnumas. Tokiais atvejais gerklų uždegimas dažniausiai yra viena iš bendros kvėpavimo takų infekcijos dalių.

Kas sukelia laringitą?

Laringitas nėra viena konkreti liga – tai gerklų reakcija į infekciją, dirginimą arba ilgalaikį balso stygų apkrovimą. Nors dažniausiai priežastis būna virusinė infekcija, egzistuoja ir nemažai kitų veiksnių, galinčių sukelti gerklų uždegimą.

Virusinės infekcijos

Dažniausia ūminio laringito priežastis yra virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Peršalimo, gripo ar kitų virusinių susirgimų metu uždegimas gali išplisti į gerklas ir paveikti balso stygas. Tokiais atvejais užkimimas dažnai pasireiškia kartu su sloga, kosuliu, gerklės skausmu ir bendru silpnumu.

Virusinis laringitas dažniausiai praeina savaime per vieną ar dvi savaites, tačiau simptomų trukmė gali skirtis priklausomai nuo bendros žmogaus sveikatos būklės ir infekcijos sunkumo.

Balso pervargimas

Balso stygos, kaip ir kiti organizmo audiniai, gali būti pervargintos. Ilgas kalbėjimas, garsus šaukimas, dainavimas ar nuolatinis viešas kalbėjimas gali sukelti smulkius balso stygų pažeidimus ir uždegimą.

Ši problema dažniau pasitaiko mokytojams, dėstytojams, treneriams, pardavėjams, skambučių centrų darbuotojams ir dainininkams. Kartais užtenka vieno vakaro, praleisto triukšmingoje aplinkoje garsiai kalbant, kad kitą rytą balsas būtų visiškai prikimęs.

Rūkymas ir alkoholis

Tabako dūmai yra vienas stipriausių gerklų dirgiklių. Juose esančios cheminės medžiagos pažeidžia gleivinę, mažina jos gebėjimą atsistatyti ir didina lėtinio uždegimo riziką.

Rūkantys žmonės dažnai pastebi nuolatinį rytinį užkimimą, kuris ilgainiui gali tapti nuolatiniu. Be to, rūkymas yra vienas svarbiausių gerklų vėžio rizikos veiksnių.

Alkoholis taip pat gali dirginti gerklų gleivinę, ypač vartojamas dažnai arba dideliais kiekiais. Kartu su rūkymu jis dar labiau didina ilgalaikių gerklų pažeidimų tikimybę.

Gastroezofaginis refliuksas (GERL)

Ne visi žmonės žino, kad laringitą gali sukelti ne infekcija, o skrandžio rūgštis. Sergant gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio turinys pakyla į stemplę ir kartais pasiekia gerklas.

Nuolatinis rūgšties poveikis dirgina balso stygas ir gali sukelti lėtinį užkimimą, dažną krenkštimąsi, sausą kosulį bei svetimkūnio pojūtį gerklėje.

Kai kuriais atvejais žmogus net nejaučia rėmens, todėl refliuksinė laringito kilmė gali būti nustatoma tik atlikus išsamesnius tyrimus.

Alergijos ir aplinkos dirgikliai

Gerklų uždegimą gali skatinti ir alerginės reakcijos. Žiedadulkės, dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ar pelėsiai kai kuriems žmonėms sukelia gleivinės paburkimą ir nuolatinį dirginimą.

Panašų poveikį gali turėti ir įvairūs aplinkos veiksniai. Sausas oras, oro tarša, darbas dulkėtoje aplinkoje ar kontaktas su cheminėmis medžiagomis ilgainiui silpnina natūralią gleivinės apsaugą ir didina laringito riziką.

Lėtinis laringitas

Jeigu simptomai išlieka ilgiau nei tris savaites, gydytojai pradeda įtarti lėtinį laringitą. Tokiu atveju dažniausiai ieškoma ilgalaikės priežasties, pavyzdžiui, rūkymo, refliukso, profesinio balso apkrovimo ar nuolatinio kontakto su dirgikliais.

Lėtinis laringitas reikalauja išsamesnio ištyrimo, nes ilgalaikis užkimimas kartais gali būti susijęs ir su rimtesnėmis gerklų ligomis.

„Kai užkimimas kartojasi nuolat arba nepraeina ilgą laiką, verta ieškoti ne tik infekcijos, bet ir tokių priežasčių kaip refliuksas, rūkymas ar profesinis balso apkrovimas“, – dr. Robert Bastian, otorinolaringologas.

Kaip gydomas laringitas?

Laringito gydymas priklauso nuo jo priežasties. Daugeliu atvejų, ypač sergant virusiniu laringitu, pagrindinis tikslas yra sumažinti uždegimą ir sudaryti sąlygas balso stygoms atsistatyti. Nors specifinio vaisto nuo daugumos laringito formų nėra, tinkama priežiūra dažnai leidžia pasveikti per vieną ar dvi savaites.

Balso tausojimas

Viena svarbiausių gydymo priemonių yra balso poilsis. Uždegimo paveiktoms balso stygoms reikia laiko atsistatyti, todėl rekomenduojama kuo mažiau kalbėti, vengti šaukimo ir ilgų pokalbių.

Svarbu žinoti, kad šnabždėjimas nėra gera alternatyva. Šnabždant balso stygos taip pat apkraunamos, todėl gijimas gali užtrukti ilgiau.

Jeigu darbas susijęs su nuolatiniu kalbėjimu, verta bent kelioms dienoms sumažinti balso apkrovą. Kuo mažiau dirginamos balso stygos, tuo greičiau mažėja uždegimas.

Pakankamas skysčių vartojimas

Pakankamas organizmo drėkinimas padeda išlaikyti gleivinę sudrėkintą ir sumažina gerklės dirginimą. Geriausia rinktis vandenį, šiltas arbatas ar kitus nealkoholinius gėrimus.

Karšti gėrimai gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau svarbu vengti itin karštų skysčių, kurie gali dar labiau sudirginti uždegimo paveiktą gleivinę.

Taip pat rekomenduojama vengti alkoholio ir didelio kiekio kofeino, nes jie gali skatinti gleivinės išsausėjimą.

Oro drėkinimas

Sausas oras dažnai sustiprina laringito simptomus. Dėl šios priežasties naudinga palaikyti pakankamą oro drėgmę namuose ar darbo aplinkoje.

Ypač šaltuoju metų laiku, kai veikia centrinis šildymas, oras patalpose tampa sausas ir papildomai dirgina gerklas. Oro drėkintuvai arba dažnesnis patalpų vėdinimas gali padėti sumažinti šį poveikį.

Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia ir garų inhaliacijos, nors jų poveikis dažniausiai yra trumpalaikis.

Vaistai simptomams mažinti

Jeigu laringitą lydi skausmas ar karščiavimas, gali būti vartojami įprasti skausmą ir temperatūrą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas.

Gerklės pastilės, purškalai ir drėkinančios priemonės gali padėti sumažinti perštėjimą bei sudirgimą, tačiau jos negydo pačio uždegimo priežasties.

Jeigu laringitas susijęs su alergija, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus. Jei priežastis yra refliuksas, gali būti skiriami skrandžio rūgšties išsiskyrimą mažinantys preparatai.

Kada reikalingi antibiotikai?

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antibiotikai yra pagrindinis laringito gydymas. Iš tikrųjų daugumą laringito atvejų sukelia virusai, todėl antibiotikai nepadeda.

Antibiotikai gali būti skiriami tik tais atvejais, kai gydytojas įtaria arba patvirtina bakterinę infekciją. Kadangi bakterinis laringitas pasitaiko gerokai rečiau nei virusinis, antibiotikų savarankiškai vartoti nereikėtų.

Nepagrįstas antibiotikų vartojimas ne tik nepaspartina pasveikimo, bet ir didina atsparių bakterijų atsiradimo riziką.

Kada gali prireikti otorinolaringologo konsultacijos?

Jeigu simptomai nepraeina ilgiau nei 2–3 savaites, rekomenduojama kreiptis į ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą. Konsultacija taip pat reikalinga, jei užkimimas nuolat kartojasi arba blogėja.

Specialistas gali atlikti laringoskopiją – tyrimą, kurio metu apžiūrimos balso stygos ir gerklos. Tai padeda nustatyti, ar simptomus sukelia uždegimas, balso stygų mazgeliai, refliuksas ar kita būklė.

„Svarbiausia ne tik numalšinti simptomus, bet ir suprasti, kodėl jie atsirado. Jei užkimimas tampa nuolatine problema, būtina įvertinti balso stygų būklę ir pašalinti pagrindinę priežastį“, – dr. Robert Bastian, otorinolaringologas.

Kiek laiko trunka laringitas?

Dauguma ūminio laringito atvejų praeina per 7–14 dienų. Dažnai pirmiausia pagerėja bendra savijauta, tačiau balsas gali atsistatyti šiek tiek vėliau. Kai kuriems žmonėms lengvas užkimimas išlieka dar kelias savaites po infekcijos.

Sveikimo trukmė priklauso nuo kelių veiksnių. Paprastai greičiau pasveiksta žmonės, kurie ilsina balsą, vengia rūkymo ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Tuo tarpu nuolatinis balso apkrovimas, rūkymas ar negydomas refliuksas gali gerokai sulėtinti gijimą.

Jeigu užkimimas nepraeina ilgiau nei tris savaites, tai jau nebelaikoma įprastu ūminio laringito gijimu. Tokiais atvejais reikėtų atlikti papildomus tyrimus ir išsiaiškinti, ar simptomų nesukelia kita liga.

„Balsas ne visada atsistato taip greitai, kaip išnyksta infekcija. Tačiau jei užkimimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, reikėtų atlikti išsamesnį ištyrimą ir neapsiriboti prielaida, kad tai tik užsitęsęs peršalimas“, – dr. Robert Bastian, otorinolaringologas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma laringito atvejų nėra pavojingi ir praeina savaime, kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnę problemą. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol būklė pagerės savaime.

Vienas svarbiausių požymių yra užkimimas, trunkantis ilgiau nei 2–3 savaites. Jei balsas neatsistato net ir išnykus peršalimo simptomams, reikėtų atlikti išsamesnį ištyrimą. Ilgalaikį užkimimą gali sukelti ne tik lėtinis laringitas, bet ir balso stygų mazgeliai, polipai, refliuksas ar retesniais atvejais – gerklų navikai.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, jei atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas. Nors suaugusiesiems tai pasitaiko rečiau nei vaikams, stiprus gerklų patinimas gali apsunkinti oro patekimą į kvėpavimo takus.

Nerimą turėtų kelti ir kraujo atsikosėjimas. Nors kartais tai gali būti susiję su stipriu kosuliu ar gleivinės sudirgimu, kraujas skrepliuose visada reikalauja papildomo ištyrimo.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į progresuojantį rijimo skausmą, kaklo patinimą, nuolat didėjantį diskomfortą ar nepaaiškinamą svorio kritimą. Tokie simptomai nėra būdingi įprastam virusiniam laringitui.

Ypatingas dėmesys skiriamas rūkantiems žmonėms. Kadangi rūkymas yra vienas svarbiausių gerklų vėžio rizikos veiksnių, bet koks ilgiau trunkantis užkimimas turėtų būti vertinamas labai rimtai.

„Dauguma užkimimo atvejų yra susiję su uždegimu ir praeina savaime, tačiau užkimimas, trunkantis ilgiau nei kelias savaites, visada turėtų būti įvertintas specialisto. Ankstyva diagnostika leidžia laiku nustatyti ir gydyti rimtesnes ligas“, – dr. Robert Bastian, otorinolaringologas.

Kaip sumažinti laringito riziką ateityje?

Visų laringito atvejų išvengti neįmanoma, tačiau tam tikri įpročiai gali reikšmingai sumažinti jo pasikartojimo riziką.

Viena svarbiausių prevencijos priemonių yra balso higiena. Žmonėms, kurių darbas susijęs su nuolatiniu kalbėjimu, rekomenduojama reguliariai daryti balso pertraukas ir vengti kalbėjimo pakeltu tonu. Balso stygoms, kaip ir bet kuriam kitam organizmo audiniui, reikalingas poilsis.

Ne mažiau svarbu atsisakyti rūkymo. Nutraukus tabako vartojimą sumažėja nuolatinis gleivinės dirginimas, gerėja audinių gijimas ir mažėja lėtinio uždegimo rizika.

Žmonėms, kuriuos vargina gastroezofaginis refliuksas, svarbu kontroliuoti šią būklę. Negydomas refliuksas gali nuolat dirginti gerklas ir tapti pasikartojančio laringito priežastimi.

Taip pat rekomenduojama palaikyti pakankamą oro drėgmę namuose, vengti stipriai užterštos aplinkos ir pasirūpinti pakankamu skysčių vartojimu. Sudrėkinta gleivinė yra atsparesnė infekcijoms ir aplinkos dirgikliams.

Peršalimo sezono metu naudinga dažnai plauti rankas, vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis ir stiprinti bendrą organizmo atsparumą. Nors tai negarantuoja visiškos apsaugos, infekcijų rizika tampa mažesnė.

„Geriausia laringito prevencija – rūpintis balso stygomis kasdien, o ne tik tada, kai atsiranda simptomų. Daugeliu atvejų nuolatinis gerklų dirginimas yra svarbesnis rizikos veiksnys nei pati infekcija“, – dr. Robert Bastian, otorinolaringologas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)