Kojų kraujotakos sutrikimai: simptomai ir gydymas

Kojos nuolat pavargsta, tirpsta arba skaudėjo einant – daugelis tokius pojūčius priskiria paprastam nuovargiui. Tačiau šie simptomai gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimą kojose, kuris, laiku neatpažintas, gali sukelti rimtų komplikacijų. Kraujotakos sutrikimai kojose apima dvi pagrindines grupes: arterines ir venines ligas, kurių priežastys, simptomai ir gydymas iš esmės skiriasi.

Arteriniai sutrikimai atsiranda dėl kraujagyslių susiaurėjimo ar užsikimšimo, kai kraujas nepasiekia audinių. Veniniai sutrikimai, priešingai, kyla tada, kai kraujas iš kojų negali tinkamai grįžti atgal į širdį. Šis skirtumas yra esminis: neteisingai identifikavus sutrikimo tipą, gydymas gali būti ne tik neefektyvus, bet ir žalingas. Todėl tikslus kraujotakos sutrikimo kojose įvertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant veiksmingo gydymo.

Kas yra kojų kraujotakos sutrikimai

Kojų kraujotakos sutrikimai – tai plati ligų grupė, apimanti visus sutrikimus, kai kraujas kojose neteka normaliai. Jie skirstomi į dvi pagrindines kategorijas pagal tai, kurios kraujagyslės pažeistos: arterijos (neša kraują iš širdies į audinius) arba venos (grąžina kraują atgal į širdį). Kiekviena kategorija turi savitą patogenezę – tai reiškia, kad ligos mechanizmai, simptomai ir gydymo metodai iš esmės skiriasi.

Periferinė arterijų liga (angl. peripheral artery disease, PAD) – tai arterinių kraujagyslių susiaurėjimas dėl aterosklerozės, kai ant arterijų sienelių kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų nuosėdos, vadinamos plokštelėmis (angl. plaques). Dėl to arterijų spindis siaurėja, kraujotaka mažėja, o raumenys ir audiniai negauna pakankamai deguonies. Lėtinė veninė nepakankamumas (angl. chronic venous insufficiency, CVI) – priešinga būklė: venų vožtuvai, kurie turėtų neleisti kraujui tekėti atgal, susilpnėja arba pažeidžiami, todėl kraujas sąstingsta kojose ir susidaro veninė hipertenzija (padidėjęs spaudimas venose).

Claudicatio (angl. claudication) – tai raumenų skausmas ar mėšlungis, atsirandantis einant ar fiziškai krūviaujant ir praeinantis pailsėjus. Šis simptomas yra klasikinis periferinės arterijų ligos požymis: raumeniui trūkstant deguonies, atsiranda skausmas, kuris praeina, kai krūvis sumažėja. Veniniam nepakankamumui claudicatio nebūdingas – čia dominuoja sunkumo jausmas, tinimas ir odos pokyčiai.

Simptomai ir požymiai

Kraujotakos sutrikimai kojose simptomai labai priklauso nuo to, ar pažeistos arterijos, ar venos. Arterinės ligos simptomai dažniausiai susiję su audinių deguonies trūkumu: skausmas einant (claudicatio), kuris praeina pailsėjus, šaltumas ar tirpimas kojoje, odos blyškumas arba melsva spalva, silpnas arba nejuntamas pulsas pėdoje. Sunkesniais atvejais skausmas atsiranda net ramybėje – tai vadinamas kritinis galūnės išemija ir reikalauja skubios medicinos pagalbos.

Veniniai sutrikimai pasireiškia kitaip. Dažniausiai pastebimas kojų tinimas, ypač vakare ar po ilgo stovėjimo, sunkumo ar spaudimo jausmas, varikozinės venos (išsiplėtusios, vingiuotos paviršinės venos), niežulys ar odos rudėjimas aplink kulkšnis. Ilgainiui gali atsirasti lipodermoskleroze (odos ir poodinio audinio sukietėjimas) bei veninis opas – negyjanios žaizdos, dažniausiai aplink kulkšnis.

Rečiau pasitaikantys požymiai apima kojų raumenų mėšlungį naktį (dažniau veninės kilmės), odos blizgesio praradimą, plaukų slinkimą ant kojų (arterinės kilmės), taip pat odos temperatūros asimetriją – viena koja šaltesnė nei kita. Šie subtilūs požymiai dažnai ignoruojami, tačiau gali būti svarbūs ankstyvai diagnostikai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė arterinių kojų kraujotakos sutrikimų priežastis – aterosklerozė, kuri yra sisteminis procesas, pažeidžiantis arterijas visame kūne. Riebalų plokštelės kaupiasi ant arterijų sienelių dešimtmečius, kol galų gale reikšmingai susiaurina kraujagyslę. Cukrinis diabetas ypač pagreitina šį procesą ir yra vienas svarbiausių periferinės arterijų ligos rizikos veiksnių. Rūkymas tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina plokštelių susidarymą.

Veninių sutrikimų priežastys skiriasi. Lėtinį veninį nepakankamumą dažniausiai sukelia venų vožtuvų pažeidimas po giliųjų venų trombozės (kraujo krešulio susidarymo venoje), taip pat ilgalaikis stovėjimas ar sėdėjimas, nėštumas (dėl padidėjusio spaudimo dubens venoms) ir genetinis polinkis. Nutukimas didina spaudimą kojų venoms ir yra reikšmingas rizikos veiksnys abiem sutrikimų tipams.

Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti kraujotakos sutrikimais kojose:

• Rūkymas
• Cukrinis diabetas
• Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Nutukimas
• Mažas fizinis aktyvumas
• Amžius (rizika didėja po 50 metų)
• Šeimos istorija – artimų giminaičių kraujagyslių ligos

Rizikos veiksniai yra svarbūs ne tik kaip diagnostinė informacija, bet ir kaip prevencijos taikiniai: daugelio jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą ir gydant gretutines ligas.

Diagnostika

Kraujotakos sutrikimo kojose diagnozė pradedama nuo išsamios anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas klausia apie simptomus, jų atsiradimo aplinkybes, rizikos veiksnius ir šeimos istoriją. Fizinio tyrimo metu tikrinamas pulsas kojų arterijose, odos spalva, temperatūra ir trofika (audinių mityba).

Pagrindinis neinvazinis arterinės ligos tyrimas – kulkšnies-žasto indeksas (angl. ankle-brachial index, ABI): matuojamas kraujospūdis ant kulkšnies ir ant žasto, o jų santykis parodo, ar arterijos susiaurintos. Normalus indeksas yra apie 1,0 – 1,4; reikšmė žemiau 0,9 rodo arterinę ligą. Veniniams sutrikimams diagnozuoti naudojamas dupleksinis ultragarsas – tyrimas, kuris vizualizuoja venų struktūrą ir įvertina kraujo tekėjimo kryptį bei greitį, atskleidžia vožtuvų nepakankamumą ir krešulius. Sudėtingesniais atvejais gali būti atliekama kompiuterinė tomografinė angiografija arba magnetinio rezonanso angiografija, leidžiančios tiksliai įvertinti kraujagyslių anatomiją prieš chirurginį gydymą.

Gydymas

Gydymo strategija priklauso nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir paciento bendros sveikatos būklės. Abiem atvejais pirmiausia siekiama pašalinti arba kontroliuoti rizikos veiksnius: metamas rūkymas, koreguojamas cukrinis diabetas, hipertenzija ir dislipidemija (nenormalus riebalų kiekis kraujyje).

Periferinės arterijų ligos gydyme naudojami antitrombocitiniai vaistai (pvz., aspirinas arba klopidogrelis), kurie mažina kraujo krešulių susidarymo riziką – tai receptiniai vaistai, skiriami gydytojo, ir jų negalima vartoti esant aktyviam kraujavimui ar alergijai. Statinai skiriami cholesteroliui mažinti ir arterijų sienelių stabilizavimui. Esant claudicatio, gali būti skiriamas cilostazolas – vaistas, gerinantis kraujotaką ir didinantis vaikščiojimo atstumą; jis draudžiamas esant širdies nepakankamumui. Invaziniai metodai apima perkutaninę transluminalinę angioplastiką (angl. percutaneous transluminal angioplasty) – procedūrą, kai susiaurinta arterija išplečiama balionėliu ir kartais įstatomas stentai – bei šuntavimo operacijas, kai apeinamas užsikimšęs arterijos segmentas.

Lėtinio veninio nepakankamumo gydyme kompresija yra pagrindinis ir geriausiai įrodytas metodas. Kompresinės kojinės arba tvarsčiai mažina veninę hipertenziją, skatina kraujo grąžinimą ir mažina tinimą. Šiuolaikiniai endoveniniai metodai – endoveninė lazerinė ablacija (angl. endovenous laser ablation, EVLA) ir radiofrekvencinis uždarymas (angl. radiofrequency ablation, RFA) – leidžia uždaryti pažeistas venas minimaliai invaziniu būdu, be didelių pjūvių. Šios procedūros atliekamos ambulatoriškai ir turi trumpą atsigavimo laikotarpį. Skleroterapija – cheminių medžiagų injekcija į pažeistą veną – taikoma mažesnėms venoms ir voratinklinėms venoms gydyti.

Profilaktika ir savipagalba

Kraujotakos sutrikimų profilaktika grindžiama tais pačiais principais kaip ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencija. Reguliarus fizinis aktyvumas – ypač ėjimas – yra vienas efektyviausių būdų palaikyti sveiką kraujotaką kojose: raumenų susitraukimai veikia kaip pompa, padedanti kraujui grįžti iš kojų. Rekomenduojama vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo be pertraukų – kas valandą reikėtų pajudinti kojas ar pasivaikščioti.

Kasdienės savipagalbos rekomendacijos apima:

• Rūkymo metimą – tai vienintelis svarbiausias žingsnis arterinės ligos prevencijai
• Sveikos kūno masės palaikymą
• Cukrinio diabeto ir kraujospūdžio kontrolę pagal gydytojo rekomendacijas
• Kompresinių kojinių dėvėjimą, jei yra veninio nepakankamumo požymių
• Kojų kėlimą aukštyn poilsio metu, kad palengvėtų venų drenažas
• Reguliarų kojų odos priežiūrą, ypač sergantiems cukriniu diabetu – net mažos žaizdos gali tapti rimtomis

Mityba, turtinga daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir skurdžia sočiaisiais riebalais, padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį ir palaikyti sveiką kraujagyslių būklę. Šios priemonės negarantuoja visiško apsaugojimo, tačiau reikšmingai sumažina riziką ir lėtina jau prasidėjusios ligos progresavimą.

Kojų kraujotakos sutrikimai – tiek arteriniai, tiek veniniai – yra dažnos ir reikšmingos būklės, kurios anksti neatpažintos gali progresuoti iki sunkių komplikacijų: galūnės išemijos, negyjančių opų ar net amputacijos. Esminis žingsnis – teisingai identifikuoti sutrikimo tipą, nes arterinės ir veninės ligos gydymas iš esmės skiriasi. Šis straipsnis gali padėti atpažinti pirmuosius požymius, tačiau tikslią diagnozę ir gydymo planą gali nustatyti tik gydytojas.

Daugelio rizikos veiksnių galima išvengti arba juos kontroliuoti: metant rūkyti, palaikant sveiką kūno masę, judant reguliariai ir gydant lėtines ligas. Jei pastebite nuolatinius kojų skausmus, tinimą, odos pokyčius ar negyjanias žaizdas, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją ar kraujagyslių chirurgą – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresnė prognozė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Chronic Venous Insufficiency — Society for Vascular Surgery
• Peripheral arterial disease: diagnosis and management — NICE (National Institute for Health and Care Excellence)
• Venous and Lymphatic Disorders — MSD Manual (Professional Version)