Kaip gydyti inkstų funkcijos nepakankamumą ir kada kreiptis į gydytoją
Inkstų funkcijos nepakankamumas – tai būklė, kai inkstai nebegali pakankamai gerai filtruoti kraujo, pašalinti nereikalingų medžiagų, reguliuoti skysčių, druskų, kalio, rūgščių ir kraujospūdžio pusiausvyros. Inkstų veikla gali sutrikti staiga arba silpnėti pamažu daugelį metų. Nuo to priklauso ir gydymas: vienais atvejais reikia skubios pagalbos, kitais – ilgalaikio gydymo plano, mitybos korekcijų, kraujospūdžio kontrolės ir reguliarių tyrimų.
Svarbu suprasti, kad inkstų funkcijos nepakankamumas nėra viena konkreti liga. Tai pasekmė, kurią gali sukelti diabetas, aukštas kraujospūdis, inkstų uždegimai, šlapimo nutekėjimo sutrikimai, vaistai, dehidratacija, infekcijos, autoimuninės ligos ar kitos priežastys. Todėl gydymas visada priklauso nuo to, kodėl inkstai nusilpo, kiek funkcijos dar liko ir ar būklė ūminė, ar lėtinė.
- Kas tai? Inkstų funkcijos nepakankamumas reiškia, kad inkstai nebegali pakankamai gerai atlikti savo filtravimo ir reguliavimo funkcijų.
- Gali būti ūminis arba lėtinis: ūminis atsiranda staiga, lėtinis vystosi palaipsniui.
- Dažnos priežastys: diabetas, aukštas kraujospūdis, inkstų ligos, infekcijos, vaistai, šlapimo takų užsikimšimas.
- Gydymo tikslas: šalinti priežastį, saugoti likusią inkstų funkciją, kontroliuoti kraujospūdį, skysčius, kalį, fosforą ir komplikacijas.
- Kada skubiai kreiptis? Jei sumažėjo šlapimo, atsirado dusulys, tinimai, krūtinės skausmas, sumišimas, stiprus silpnumas, aukštas kalis ar staigus būklės blogėjimas.
Kas yra inkstų funkcijos nepakankamumas?
Inkstai filtruoja kraują, pašalina šlapalą, kreatininą ir kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja skysčių kiekį, kraujospūdį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kalį, natrį, fosforą bei dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kaulų sveikatos reguliacijoje. Kai inkstų funkcija silpnėja, šios sistemos sutrinka.
Inkstų funkcijos nepakankamumas gali būti:
- ūminis, kai inkstų veikla pablogėja per kelias valandas ar dienas;
- lėtinis, kai inkstų funkcija silpnėja mėnesius ar metus;
- pažengęs, kai inkstų funkcija labai sumažėjusi ir gali prireikti dializės ar inksto transplantacijos.
Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas kartais gali būti grįžtamas, jei greitai pašalinama priežastis, pavyzdžiui, dehidratacija, infekcija, vaistų poveikis ar šlapimo nutekėjimo kliūtis. Lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai visiškai neišnyksta, tačiau tinkamas gydymas gali sulėtinti progresavimą ir sumažinti komplikacijų riziką.
„Inkstų funkcijos nepakankamumo gydymas prasideda nuo priežasties paieškos. Neužtenka vien matyti padidėjusį kreatininą – svarbu suprasti, kodėl inkstai pradėjo veikti blogiau.“
– dr. Richard J. Johnson, nefrologas
Kokie simptomai gali rodyti inkstų funkcijos sutrikimą?
Ankstyvose stadijose inkstų funkcijos nepakankamumas gali nesukelti aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis gana gerai, o pakitimai matomi tik kraujo ir šlapimo tyrimuose. Dėl to inkstų ligos kartais nustatomos pavėluotai, ypač jei žmogus ilgai netikrina kraujospūdžio, gliukozės, kreatinino ar šlapimo.
Kai inkstų funkcija blogėja, gali atsirasti nuovargis, tinimai, padidėjęs kraujospūdis, dusulys, sumažėjęs šlapimo kiekis, pykinimas, niežulys, mėšlungis, apetito stoka, blyškumas, sutrikęs miegas. Kai kurie simptomai atsiranda dėl skysčių kaupimosi, kiti – dėl toksinių medžiagų, elektrolitų ar rūgščių pusiausvyros sutrikimų.
Dažniausi inkstų funkcijos nepakankamumo simptomai
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Ką gali reikšti? |
|---|---|---|
| Nuovargis ir silpnumas | Trūksta energijos, sunkiau dirbti, norisi daugiau ilsėtis. | Gali būti susiję su mažakraujyste, toksinių medžiagų kaupimusi ar bendra liga. |
| Tinimai | Tinsta kojos, kulkšnys, veidas, rankos. | Gali rodyti skysčių susilaikymą. |
| Padidėjęs kraujospūdis | Kraujospūdis tampa sunkiau kontroliuojamas. | Inkstai ir kraujospūdis glaudžiai susiję. |
| Sumažėjęs šlapimo kiekis | Šlapinamasi rečiau arba šlapimo kiekis akivaizdžiai sumažėja. | Gali būti ūminio inkstų funkcijos pablogėjimo požymis. |
| Dusulys | Sunku kvėpuoti, ypač gulint ar fizinio krūvio metu. | Gali būti dėl skysčių kaupimosi organizme. |
| Pykinimas, apetito stoka | Mažiau norisi valgyti, pykina, krenta svoris. | Gali rodyti pažengusį inkstų funkcijos sutrikimą. |
| Niežulys ir mėšlungis | Niežti oda, traukia raumenis, ypač naktį. | Gali būti susiję su mineralų ir toksinų kaupimusi. |
Kaip gydomas inkstų funkcijos nepakankamumas?
Inkstų funkcijos nepakankamumo gydymas priklauso nuo priežasties, sunkumo ir ligos eigos. Pirmiausia gydytojas siekia nustatyti, ar būklė ūminė, ar lėtinė. Ūminio sutrikimo atveju ieškoma priežasčių, kurias galima greitai koreguoti: skysčių trūkumo, infekcijos, kraujotakos sutrikimo, vaistų poveikio, šlapimo nutekėjimo kliūties.
Lėtinio inkstų nepakankamumo gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą, apsaugoti širdį ir kraujagysles, kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį, baltymo kiekį šlapime, kalį, fosforą, rūgštingumą, mažakraujystę ir skysčių kaupimąsi. Tai dažniausiai yra ilgalaikis gydymas, kuriame svarbūs vaistai, mityba, gyvenimo būdas ir reguliarūs tyrimai.
Pagrindinės gydymo kryptys
| Gydymo kryptis | Kuo padeda? | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Priežasties gydymas | Šalinama infekcija, skysčių trūkumas, šlapimo kliūtis, vaistų poveikis ar kita priežastis. | Ypač svarbu ūminio inkstų nepakankamumo atveju. |
| Kraujospūdžio kontrolė | Padeda lėtinti inkstų pažeidimo progresavimą. | Kraujospūdį reikia matuoti reguliariai ir gydyti nuosekliai. |
| Cukrinio diabeto kontrolė | Mažina diabetinės inkstų ligos progresavimą. | Svarbu derinti gliukozės kontrolę su inkstų funkcija. |
| Mitybos korekcija | Padeda reguliuoti druską, baltymus, kalį, fosforą ir skysčius. | Dieta turi priklausyti nuo kraujo tyrimų ir ligos stadijos. |
| Vaistų peržiūra | Padeda išvengti inkstus galinčių pažeisti arba netinkamai dozuojamų vaistų. | Negalima savarankiškai vartoti vaistų nuo skausmo ar papildų. |
| Komplikacijų gydymas | Gydoma mažakraujystė, kalio, fosforo, rūgščių ir skysčių sutrikimai. | Reikia reguliarių tyrimų ir gydytojo stebėjimo. |
| Dializė arba transplantacija | Pakeičia dalį inkstų funkcijų pažengusioje stadijoje. | Svarstoma, kai inkstų funkcija labai sumažėjusi arba atsiranda gyvybei pavojingų komplikacijų. |
Kraujospūdžio kontrolė – vienas svarbiausių gydymo tikslų
Aukštas kraujospūdis yra ir inkstų ligos priežastis, ir pasekmė. Kai kraujospūdis ilgai padidėjęs, pažeidžiamos smulkios inkstų kraujagyslės. Kai inkstai silpsta, jie dar blogiau reguliuoja skysčius ir kraujospūdį. Taip susidaro uždaras ratas.
Todėl kraujospūdžio kontrolė yra viena svarbiausių gydymo dalių. Gydytojas gali skirti vaistus, kurie mažina kraujospūdį ir kartu saugo inkstus. Tačiau konkretus vaistas priklauso nuo inkstų funkcijos, kalio kiekio, baltymo šlapime, širdies būklės ir kitų ligų.
Pacientui svarbu matuoti kraujospūdį namuose, registruoti rezultatus ir parodyti juos gydytojui. Vienkartinis matavimas kabinete ne visada parodo tikrą situaciją.
Mityba sergant inkstų funkcijos nepakankamumu
Mityba padeda sumažinti inkstų apkrovą ir kontroliuoti komplikacijas. Dažniausiai ribojama druska, perdirbtas maistas, fosforo priedai, o baltymų, kalio ir skysčių kiekis pritaikomas pagal tyrimus. Svarbu neperlenkti lazdos: per griežta dieta gali sukelti silpnumą, svorio kritimą ir mitybos nepakankamumą.
Druskos mažinimas dažnai rekomenduojamas beveik visiems, nes druska didina kraujospūdį ir skysčių kaupimąsi. Baltymų kiekis priklauso nuo stadijos: iki dializės jų gali reikėti riboti, o dializės metu poreikis dažnai padidėja. Kalio ir fosforo ribojimas priklauso nuo kraujo tyrimų.
„Inkstų dieta turi būti individuali. Tas pats produktas vienam pacientui gali būti tinkamas, o kitam – ribojamas dėl kalio, fosforo ar skysčių pusiausvyros.“
– dr. Kamyar Kalantar-Zadeh, nefrologas
Mitybos principai
| Mitybos dalis | Kodėl svarbu? | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Druska | Didina kraujospūdį, troškulį ir skysčių kaupimąsi. | Riboti sūrius, rūkytus, konservuotus ir perdirbtus produktus. |
| Baltymai | Perteklius gali didinti inkstų apkrovą, bet trūkumas silpnina organizmą. | Kiekį derinti su gydytoju ar dietologu. |
| Kalis | Padidėjęs kalis gali sutrikdyti širdies ritmą. | Riboti tik tada, kai kalis padidėjęs arba taip nurodė gydytojas. |
| Fosforas | Perteklius silpnina kaulus ir gali skatinti kraujagyslių kalkėjimą. | Vengti fosforo priedų ir daug fosforo turinčių produktų, jei tyrimai blogi. |
| Skysčiai | Pažengus ligai skysčiai gali kauptis organizme. | Riboti tik pagal gydytojo nurodymą. |
Vaistai ir papildai: ko saugotis?
Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu vaistus reikia vartoti atsargiai. Kai kurie vaistai gali pabloginti inkstų funkciją, ypač jei vartojami dažnai, didelėmis dozėmis arba kartu su dehidratacija. Ypač atsargiai reikia elgtis su kai kuriais vaistais nuo skausmo ir uždegimo.
Taip pat pavojingi gali būti savarankiškai vartojami papildai, žolelės, „detoksikacijos“ preparatai, baltymų milteliai, magnio, kalio ar fosforo turintys papildai. Net jei produktas vadinamas natūraliu, tai nereiškia, kad jis saugus inkstams.
Ką aptarti su gydytoju?
| Klausimas | Kodėl svarbu? | Kada klausti? |
|---|---|---|
| Ar šis vaistas saugus mano inkstams? | Kai kurių vaistų dozė priklauso nuo inkstų funkcijos. | Pradedant naują vaistą. |
| Ar galiu vartoti vaistus nuo skausmo? | Kai kurie skausmą malšinantys vaistai gali bloginti inkstų funkciją. | Jei skauda sąnarius, nugarą, galvą ar tenka vartoti vaistus dažnai. |
| Ar man tinka papildai? | Papilduose gali būti kalio, fosforo, magnio ar kitų rizikingų medžiagų. | Prieš pradedant bet kokį papildą. |
| Ar reikia keisti vaistų dozes? | Sumažėjus inkstų funkcijai kai kurie vaistai kaupiasi organizme. | Kai kreatininas ar eGFR pakinta. |
Kada reikalinga dializė?
Dializė reikalinga tada, kai inkstai nebegali pakankamai pašalinti nereikalingų medžiagų, skysčių pertekliaus ir palaikyti saugios elektrolitų pusiausvyros. Tai nereiškia, kad dializė pradedama vien pagal vieną tyrimo skaičių. Sprendimas priklauso nuo bendros būklės, simptomų, kalio kiekio, rūgščių pusiausvyros, skysčių kaupimosi, šlapalo požymių ir to, ar kitais būdais pavyksta stabilizuoti būklę.
Ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo metu dializės gali prireikti laikinai, kol inkstai atsigauna. Lėtinio inkstų nepakankamumo atveju dializė dažniausiai pradedama tada, kai inkstų funkcija labai sumažėja ir atsiranda požymių, kad organizmas nebesusitvarko be pakaitinės inkstų terapijos.
Kada dializė gali būti svarstoma?
| Situacija | Ką tai reiškia? | Kodėl svarbu? |
|---|---|---|
| Labai sumažėjusi inkstų funkcija | Inkstai nebegali pakankamai filtruoti kraujo. | Gali pradėti kauptis šlapalas, kreatininas, skysčiai ir elektrolitai. |
| Didelis kalio kiekis | Kalis kraujyje tampa pavojingai padidėjęs. | Gali sutrikti širdies ritmas, todėl būklė gali būti skubi. |
| Skysčių perteklius | Atsiranda tinimai, dusulys, skysčiai kaupiasi plaučiuose. | Jei vaistai nepadeda, dializė gali padėti pašalinti skysčių perteklių. |
| Ryškus rūgščių pusiausvyros sutrikimas | Kraujas tampa per rūgštus dėl inkstų negebėjimo pašalinti rūgščių. | Tai gali veikti kvėpavimą, širdį ir bendrą organizmo būklę. |
| Ureminiai simptomai | Pykinimas, vėmimas, niežulys, mieguistumas, sumišimas, apetito stoka. | Rodo, kad organizme kaupiasi medžiagos, kurių inkstai nebepašalina. |
| Vaistais nekontroliuojamos komplikacijos | Nepavyksta suvaldyti skysčių, kalio, rūgštingumo ar kitų sutrikimų. | Gali reikėti pakaitinės inkstų terapijos. |
Hemodializė, peritoninė dializė ir transplantacija
Kai inkstų funkcija tampa labai silpna, gali būti svarstomi keli pakaitinio gydymo būdai: hemodializė, peritoninė dializė arba inksto transplantacija. Kuris būdas tinkamiausias, priklauso nuo sveikatos būklės, amžiaus, kitų ligų, gyvenimo būdo, galimybių savarankiškai atlikti procedūras ir paciento pasirinkimo.
Hemodializės metu kraujas valomas specialiu aparatu. Dažniausiai procedūros atliekamos dializės centre kelis kartus per savaitę. Peritoninės dializės metu naudojama pilvaplėvė – į pilvo ertmę leidžiamas specialus tirpalas, kuris padeda pašalinti nereikalingas medžiagas ir skysčius. Inksto transplantacija gali suteikti geresnę gyvenimo kokybę kai kuriems pacientams, tačiau ji tinka ne visiems ir reikalauja išsamaus pasiruošimo.
Pakaitinio inkstų gydymo būdai
| Gydymo būdas | Kaip veikia? | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Hemodializė | Kraujas valomas aparatu per specialią kraujagyslių prieigą. | Dažniausiai reikalingi reguliarūs vizitai į dializės centrą. |
| Peritoninė dializė | Kraujas valomas per pilvaplėvę, naudojant specialų dializės tirpalą. | Gali būti atliekama namuose, bet reikia mokymų ir higienos laikymosi. |
| Inksto transplantacija | Persodinamas donoro inkstas. | Gali pagerinti gyvenimo kokybę, bet reikia vaistų imunitetui slopinti ir nuolatinės priežiūros. |
| Konservatyvus gydymas | Gydomi simptomai ir komplikacijos be dializės. | Kartais pasirenkamas, jei dializė netinkama arba pacientas jos atsisako. |
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikia kreiptis, jei tyrimuose nustatomas padidėjęs kreatininas, sumažėjęs eGFR, baltymas ar kraujas šlapime, aukštas kraujospūdis, tinimai ar pasikartojančios šlapimo takų problemos. Net jei žmogus jaučiasi gerai, inkstų funkcijos pokyčiai turi būti įvertinti, nes ankstyvose stadijose simptomų gali nebūti.
Ypač svarbu reguliariai tikrintis tiems, kurie serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, turi inkstų ligų šeimoje, persirgo inkstų uždegimais, vartoja daug vaistų nuo skausmo ar turi vyresnį amžių.
Kada reikalinga planinė gydytojo konsultacija?
| Situacija | Kodėl svarbu? | Ką gali rekomenduoti gydytojas? |
|---|---|---|
| Padidėjęs kreatininas | Gali rodyti susilpnėjusią inkstų filtraciją. | Pakartotinius kraujo tyrimus, eGFR vertinimą, šlapimo tyrimą. |
| Baltymas šlapime | Gali būti inkstų pažeidimo požymis. | Baltymo kiekio įvertinimą, kraujospūdžio ir diabeto kontrolę. |
| Kraujas šlapime | Gali būti dėl inkstų, šlapimo takų, akmenų ar kitų ligų. | Šlapimo tyrimus, echoskopiją, urologo ar nefrologo konsultaciją. |
| Nuolat aukštas kraujospūdis | Kenkia inkstams ir gali būti inkstų ligos pasekmė. | Vaistų korekciją, druskos ribojimą, inkstų tyrimus. |
| Cukrinis diabetas | Diabetas yra viena dažniausių lėtinės inkstų ligos priežasčių. | Reguliarų šlapimo albumino ir inkstų funkcijos stebėjimą. |
| Tinimai | Gali rodyti skysčių susilaikymą ar baltymo netekimą su šlapimu. | Kraujo, šlapimo tyrimus, kraujospūdžio ir širdies būklės vertinimą. |
Kada reikia skubios pagalbos?
Skubios pagalbos reikia tada, kai inkstų funkcijos sutrikimas sukelia gyvybei pavojingus požymius arba būklė blogėja greitai. Tai ypač aktualu ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo atveju, kai per trumpą laiką sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda dusulys, stiprūs tinimai, sumišimas ar labai bloga bendra savijauta.
Pavojingi gali būti ir elektrolitų sutrikimai, ypač didelis kalio kiekis. Pacientas ne visada jaučia, kad kalis padidėjęs, todėl rizikos grupėms svarbūs kraujo tyrimai. Jei gydytojas pasakė, kad kalis labai padidėjęs, nereikėtų laukti – tai gali būti skubi būklė.
Skubūs požymiai
| Požymis | Ką gali reikšti? | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Labai sumažėjo šlapimo | Gali būti ūminis inkstų funkcijos pablogėjimas. | Kreiptis skubiai. |
| Dusulys | Gali kauptis skysčiai plaučiuose. | Kviesti skubią pagalbą arba vykti į priėmimą. |
| Stiprūs tinimai | Organizme kaupiasi skysčiai. | Reikalingas greitas įvertinimas. |
| Krūtinės skausmas ar širdies ritmo sutrikimai | Gali būti susiję su elektrolitų ar skysčių pusiausvyros sutrikimu. | Kreiptis skubios pagalbos. |
| Sumišimas, mieguistumas | Gali kauptis toksinės medžiagos arba būti sunkus organizmo sutrikimas. | Nedelsiant kreiptis pagalbos. |
| Stiprus vėmimas ar dehidratacija | Gali greitai pabloginti inkstų funkciją. | Reikia skubaus skysčių ir tyrimų įvertinimo. |
| Labai padidėjęs kalis | Gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. | Vykdyti gydytojo nurodymus nedelsiant. |
Kaip saugoti likusią inkstų funkciją?
Jei inkstų funkcija jau sumažėjusi, labai svarbu saugoti tai, kas liko. Tai reiškia reguliariai tikrinti kraujospūdį, vartoti paskirtus vaistus, kontroliuoti diabetą, mažinti druską, vengti savarankiško vaistų nuo skausmo vartojimo, nerūkyti ir laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos.
Inkstų ligos progresavimas dažnai būna lėtas, todėl kasdieniai įpročiai turi didelę reikšmę. Vienas geras tyrimas nereiškia, kad galima nebesitikrinti, o vienas blogas tyrimas ne visada reiškia negrįžtamą pablogėjimą. Svarbu stebėti pokyčius laike.
Kasdieniai inkstų apsaugos principai
| Priemonė | Kuo padeda? | Pastaba |
|---|---|---|
| Kraujospūdžio kontrolė | Lėtina inkstų pažeidimo progresavimą. | Matuoti namuose ir parodyti rezultatus gydytojui. |
| Diabeto kontrolė | Mažina smulkiųjų kraujagyslių pažeidimą. | Svarbu suderinti cukraus kontrolę su inkstų funkcija. |
| Druskos mažinimas | Padeda mažinti kraujospūdį ir tinimus. | Vengti perdirbto, rūkyto, konservuoto maisto. |
| Vaistų peržiūra | Mažina inkstams žalingų vaistų riziką. | Visus papildus ir nereceptinius vaistus aptarti su gydytoju. |
| Nerūkymas | Gerina kraujagyslių sveikatą ir mažina širdies riziką. | Inkstų liga labai susijusi su širdies ir kraujagyslių sveikata. |
| Reguliarūs tyrimai | Padeda laiku pastebėti blogėjimą ir komplikacijas. | Tirti kreatininą, eGFR, šlapimą, kalį, fosforą pagal gydytojo planą. |
Ko nedaryti sergant inkstų funkcijos nepakankamumu?
Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu nereikėtų savarankiškai vartoti vaistų nuo skausmo, papildų, žolelių mišinių ar „inkstus valančių“ preparatų. Net natūralūs produktai gali būti netinkami, jei juose yra daug kalio, fosforo, magnio ar kitų medžiagų, kurios dėl susilpnėjusios inkstų funkcijos gali kauptis organizme.
Taip pat nereikėtų savarankiškai pradėti labai griežtos dietos. Kai kurie žmonės, sužinoję apie inkstų ligą, staiga atsisako baltymų, vaisių, daržovių ar vandens. Tai gali sukelti silpnumą, svorio kritimą, raumenų nykimą ir mitybos nepakankamumą. Mityba turi būti pritaikyta pagal tyrimus, o ne pagal bendrus sąrašus internete.
Dažniausios klaidos
| Klaida | Kodėl pavojinga? | Ką daryti vietoje to? |
|---|---|---|
| Savarankiškai vartoti vaistus nuo skausmo | Kai kurie vaistai gali bloginti inkstų funkciją. | Pasitarti su gydytoju dėl saugesnių pasirinkimų. |
| Vartoti papildus be gydytojo | Papilduose gali būti kalio, fosforo ar magnio. | Visus papildus aptarti su specialistu. |
| Staiga labai riboti baltymus | Gali silpti raumenys ir imunitetas. | Baltymų kiekį derinti pagal ligos stadiją. |
| Naudoti druskos pakaitalus | Juose dažnai būna daug kalio. | Rinktis žoleles ir prieskonius be druskos. |
| Atidėlioti tyrimus | Inkstų funkcija gali blogėti be ryškių simptomų. | Reguliariai tikrinti kreatininą, eGFR, šlapimą ir elektrolitus. |
Nauda ir rizikos: kodėl svarbu gydyti laiku?
Laiku gydomas inkstų funkcijos nepakankamumas gali progresuoti lėčiau. Tinkamai kontroliuojant kraujospūdį, diabetą, baltymą šlapime, druską, kalį, fosforą ir vartojamus vaistus, galima sumažinti komplikacijų riziką ir ilgiau išsaugoti likusią inkstų funkciją.
Didžiausia rizika kyla tada, kai žmogus jaučiasi neblogai ir dėl to nesitikrina. Inkstų liga ilgą laiką gali būti „tyli“, o simptomai atsiranda tik tada, kai funkcija jau gerokai sumažėjusi. Todėl tyrimai ir gydytojo priežiūra yra ne mažiau svarbūs nei savijauta.
Nauda, kai gydymas pradedamas laiku
- Lėčiau blogėja inkstų funkcija.
- Geriau kontroliuojamas kraujospūdis.
- Mažėja tinimų ir skysčių kaupimosi rizika.
- Laiku pastebimi kalio, fosforo ir rūgščių pusiausvyros sutrikimai.
- Galima anksčiau pasiruošti dializei ar transplantacijai, jei jų prireiktų.
- Mažėja širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.
Rizikos, jei būklė ignoruojama
- Inkstų funkcija gali blogėti nepastebimai.
- Gali kauptis skysčiai ir atsirasti dusulys.
- Padidėjęs kalis gali sutrikdyti širdies ritmą.
- Gali stiprėti mažakraujystė, silpnumas ir niežulys.
- Gali prireikti skubios dializės be išankstinio pasiruošimo.
- Didėja hospitalizacijos rizika.

